Jau tapo tradicija kiekvienais metais vasaros pradžioje per žiemą Lietuvos zoologijos sode paaugintus vėžliukus išlydėti į natūralias jų augimvietes Metelių regioniniame parke. Šiemet į namus sugrąžinta 112 balinių vėžliukų.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai jau daugiau nei 10 metų bendradarbiauja su Lietuvos zoologijos sodu siekdami pagausinti Lietuvoje nykstančių balinių vėžlių populiaciją.
Įgyvendinant šiuos tikslus rudenį iš kiaušinių išsiritę vėžliukai iškasami iš dėtaviečių ir 8 mėnesiams perkeliami į zoologijos sodą, kad saugiai peržiemotų, o vasarą paaugę ir sustiprėję sugrįžtų į Dzūkijos balas. Į vėžliukų sugrįžtuves Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija kviečia ne tik specialistus, bet ir gamtos mylėtojus iš visos Lietuvos.
Vėžliukų sugrąžinimas į gimtąsias balas ypač įdomus mažiesiems gamtos mylėtojams. Vaikai ne tik turi galimybę pamatyti natūralią balinių vėžlių gyvenimo aplinką ir patys juos paleisti į balas, bet ir iš specialistų sužino apie įdomų jų gyvenimą ir kodėl svarbu saugoti gamtą, kad joje gera ir saugu būtų gyventi visiems.
Baliniai vėžliai yra vieninteliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys vėžliai, jie yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. 2011 metais, kai buvo susirūpinta balinių vėžlių išsaugojimu, jų buvo priskaičiuojama vos pora šimtų, per prabėgusius metus gamtininkams jų populiaciją pavyko padidinti daugiau nei penkis kartus. Tačiau šis skaičius gali drastiškai pasikeisti per vieną žiemą, nes dėl hidrologinės sausros gali išdžiūti daug vandenviečių bei susidaryti kitos nepalankios sąlygos baliniams vėžliams gyventi ir daugintis, todėl būtina jais rūpintis nuolat.
Siekiant padidinti balinių vėžlių populiaciją, nuo 2017 metų spalio mėnesio buvo vykdomas projektas „Gamtosauginių bei gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas išsaugojant ir pagausinant balinių vėžlių bei raudonpilvių kūmučių populiacijas“. Ir nors projekto įgyvendinimo laikas baigėsi praeitų metų vasarą, veikla tęsiama toliau.
Baliniai vėžliai iš kiaušinių išsirita rudenį, tačiau iš po žemių neišlenda, taip ir lieka žiemoti, kol pažadina pavasarinė saulė, tačiau pežiemoti žemėje jiems gana pavojinga. Ypač svarbi pirmoji gyvenimo žiema, nes jie gali žūti dėl permainingų žiemos orų, plono sniego sluoksnio ar tapti lengvu plėšrūnų grobiu, juos gali sulesti gervės, gandrai, garniai ar net suėsti skruzdės.
Gamtininkai perspėja, kad pamačius gamtoje balinį vėžlį, negalima jo nešti į namus ar Metelių regioninio parko direkciją, tai nėra vėžlių gelbėjimas. Norint padėti vėžliams, geriausia juos palikti ramybėje. Išskyrus vieną išimtį, pamačius einantį per kelią, jį perkelti, kad nežūtų po automobilio ratais.
Lietuvoje baliniai vėžliai gyvena 50–100 metų, o daugintis gali ir sulaukę 80 metų.