30-metė Rugilė Šapalaitė – žirgų mylėtoja iš Juočiškių kaimo, Pivašiūnų seniūnijos, sako, kad darbas su žirgais nėra paprastas darbas – tai gyvenimo būdas. „Kas myli žirgus, supranta, kad be jų gyventi negali“, – įsitikinusi pašnekovė. Pokalbis su Rugile apie žirgus, kasdienybę ir svajones.
Su šeima: vyru ir dviem mažamečiais vaikais, Rugilė jau 7 metus gyvena Juočiškių kaime. „Gimiau ir augau Prienuose. Mokslus baigiau Kaune. Po jų išvažiavau užsidirbti pinigų į Angliją. Čia pasiraitojusi rankoves dirbau ir fabrike, ir žirgyne. Užsienyje praleidau 3,5 metų. Grįžusi į gimtąją šalį, nusprendžiau įsikurti netoli Alytaus, nes mačiau perspektyvą vystyti žirgininkystę. Taip nusipirkome sklypą Juočiškių kaime“, – pasakoja moteris. Rugilė laiko 12 žirgų ir 1 ponį. „Ponį nusipirkome dėl 7-metės dukros, kuri nori sportuoti. O žirgą reikia taikyti prie vaiko amžiaus. Mūsų poniukė „Keksiukė“ yra dukros sportinė partnerė ir draugė“, – šypsosi moteris.
Šeima nuosavos žemės turi nedaug, apie 1 ha, nuomoja apie 20 ha. Tad pašarus žirgams perka. „Visko pati padaryti nespėčiau. Ir keltis anksti nemėgstu“, – šypsosi Rugilė. Darbą su žirgais moteris pradeda 8–9 val. ryto. „Pažiūriu, ar visi žirgai gerai jaučiasi, pagirdau juos. Dirbu buities darbus. Po pietų vyksta treniruotės su žirgais. Atvyksta žmonės, kurie nori pajodinėti, pažinti šiuos gyvūnus“, – pasakoja Rugilė ir priduria, kad šiuo metu jauną kumelę pratina važiuoti pakinkytą karietoje.
Moteris iš žirgų ūkio dar neišgyvena, papildomai dirba parduotuvėje Birštone.
Žirgais žavisi nuo 12 metų
Rugilės meilė žirgams užgimė nuo 12 metų, pradėjus lankytis žirgyne. Todėl jai nebuvo sunku nuspręsti, ką veikti gyvenime. Ji pasirinko žirgininkystės verslo darbuotojos profesiją Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre. „Man žirgai patinka. Pradėjusi joti pajutau ryšį su šiuo gyvūnu. Kodėl jie mane trauka? Greičiausiai dėl nuoširdaus ryšio. Tiesa, buvo etapas, kuomet nesilankiau žirgyne, ir atrodė, kad jau užteks. Bet pasiilgau žirgų, man jų trūko ir gyvenimas mane sugrąžino ten, kur mano širdžiai gera“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, iš žirgų pasisemianti stiprybės, ramybės, pajaučianti ryšį su gamta, atsipalaiduojanti.
Joja vaikai
Klientai moterį suranda internete ir socialiniuose tinkluose (Ruminos jojimo klubas). Paklausta, kokio amžiaus galima pradėti mokytis joti žirgu, Rugilė sako: „Nėra konkrečios amžiaus ribos. Turiu 2–3 metų raitelius, kurie susipažįsta su žirgais, o rimtesni užsiėmimai vyksta nuo 10–12 metų.“ Kadangi jojimas, žirgų priežiūra nelengvas užsiėmimas, iš 10 atėjusių vaikų per metus užsikabina 2–3.
„Žirgas nori bendravimo su žmogumi. Jis turi savo charakterį, kurį reikia pažinti“, – tęsia Rugilė. Ji atvira – už žirgą 100 proc. negali atsakyti, nes tai gyvūnas, bet pažymi, kad jie nėra agresyvūs iš prigimties. Dirbant su žirgais pasitaiko traumų, o išmokti joti reikia ne vienerių metų darbo.
Svajonės apie žirgus
Rugilės svajonės susijusios su žirgais. „Šiuo metu labai noriu pasistatyti naujas arklides, kurios būtų patogesnės ir žirgams, ir raiteliams. Taip pat norėčiau išplėsti žirgų skaičių iki 25, nes planuoju teikti ne tik jojimo, bet ir veisimo paslaugas“, – apie planus atvirauja R. Šapalaitė.
Danielius Jakubavičius