Geriausios gyvenimo sąlygos 2021-aisiais – Vilniuje ir Kaune
Geriausias gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 metais Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, Kaune ir jo rajone. Beveik per dešimtmetį – nuo 2013 metų šis rodiklis gerėjo visose savivaldybėse, tačiau labiausiai – kaimiškose, skelbia Finansų ministerija.
Didžiausią pažangą 2021 metais, palyginti su 2013-aisiais, padarė Šalčininkų (55 vieta), Kalvarijos (58 vieta), Radviliškio (56) savivaldybės, taip pat Prienai (20 vieta) ir Širvintos (14 vieta), rodo naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), skelbiamas svetainėje lietuvosfinansai.lt.
Pagal bendrą materialinių gyvenimo sąlygų indeksą geriausia situacija buvo Vilniuje, toliau sekė Kauno rajonas ir miestas, Vilniaus ir Klaipėdos rajonai. Žemiausias pozicijas užėmė Lazdijų, Zarasų, Kalvarijos, Vilkaviškio ir Radviliškio rajonų savivaldybės.
Per pusmetį Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik milijoną eurų
Per pirmąjį šių metų pusmetį parlamentarai transportui, biurų ir įrangos nuomai, suvenyrams, kanceliarinėms prekėms išleido beveik milijoną eurų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, sausio–birželio mėnesiais Seimo narių parlamentinei veiklai skirtos lėšos sudarė 921 tūkst. 873 eurų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ši suma šiek tiek didesnė, tuomet panaudota per 894 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Vienas politikas šiemet daugiausia galėjo išleisti 9 tūkst. eurų. Tai padarė vos keletas parlamentarų, tačiau daugiau kaip ketvirtadalis jų panaudojo po 8 tūkst. eurų ir daugiau.
Tradiciškai didžiausios sumos teko transporto priemonių eksploatacijai, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti, suvenyrams.
Demokratui Zenonui Streikui transporto priemonės eksploatavimas, techninė priežiūra ir remontas „suvalgė“ beveik visas parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Per pusmetį tam jis išleido 7598 eurus, papildomai dar kelis šimtus eurų jis mokėjo už automobilio draudimą.
Aplinkos ministerija įspėja sausros metu telkinių vandenį naudoti atsakingai
Lietuvoje toliau tęsiantis sausrai, Aplinkos ministerija įspėja vandenį iš paviršinių telkinių naudoti atsakingai, taip, kad nebūtų sutrikdytas jų hidrologinis režimas ir ekologinė būklė.
Kaip penktadienį pranešė ministerija, sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybių.
„Gyventojus ir ūkio subjektus hidrologinės sausros metu raginame atsakingai ir taupiai naudoti iš paviršinių vandens telkinių išgaunamą vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų ir į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių“, – įspėja ministerija.
Hidrologinė sausra visoje Lietuvoje paskelbta praėjusį pirmadienį. Ministerija primena, jog sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda tada, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.
47 proc. gyventojų sutinka dėl moterų pavardės su galūne -a – LRT/Baltijos tyrimų apklausa (žiniasklaida)
47 proc. gyventojų sutinka arba greičiau linkę sutikti, kad moterys turi teisę turėti pavardes su galūne -a, rodo LRT penktadienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa.
36 proc. su tuo nesutinka, o 17 proc. neturi nuomonės.
Pokyčius palaikytų 66 proc. 18–19 metų gyventojų ir 60 proc. 30–49 metų gyventojų.
Anot LRT, tyrimą atlikusios viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atstovas Romas Mačiūnas atkreipia dėmesį, kad nors šie skaičiai nerodo absoliutaus palaikymo, naujovę palaiko jaunos moterys ir vyrai, tai yra ta visuomenės dalis, kuriems šis klausimas yra aktualus.
Registrų centro 2020 metų duomenimis, po santuokos pavardę keičia 86 proc. moterų. Pavardę keičia ir 0,5 proc. vyrų, o maždaug 14 proc. atvejų nė vienas iš sutuoktinių pavardės nekeičia.
Ilgesnį variantą, su galūne -ienė, minimais metais pasirinko 73 proc. moterų, trumpesnį – galūnę -ė – 27 proc. moterų.
Pageidavimą studijuoti aukštosiose mokyklose pareiškė per 24 tūkst. asmenų
Likus kiek daugiau nei savaitei iki prašymų priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose pabaigos, tokį pageidavimą pareiškė per 24,5 tūkst. asmenų.
Pernai tokiu metu sulaukta beveik 27 tūkst. prašymų.
Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais.
Šiais metais 19 tūkst. stojančiųjų jau pasirinko ir ketinamas studijuoti programas, daugiau kaip pusė iš jų – 2023-iųjų abiturientai, informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).
Stojantieji į aukštąsias mokyklas savo prašymuose aukščiausiu prioritetu dažniausiai rinkosi universitetines socialinių mokslų (16 proc.), sveikatos mokslų (14 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12 proc.), informatikos mokslų (9,5 proc.), menų (9 proc.) studijų programas.
Būsimieji kolegijų pirmakursiai norėtų studijuoti verslą ir viešąją vadybą (23 proc.), sveikatos (23 proc.), inžinerijos (14 proc.), ugdymo mokslus (10 proc.).
Populiariausias tarp stojančiųjų tradiciškai yra Vilniaus universitetas, toliau eina Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Panašus skaičius stojančiųjų renkasi tarptautinio verslo, kineziterapijos, higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos (Vilniaus kolegija), logistikos (Kauno kolegija) studijų programas.
Prašymai studijuoti priimami iki liepos 28-osios vidurdienio. Šiais metais studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų.
Kariuomenei perduota dar pusšimtis naujų automobilių, 34 sunkvežimiai „Unimog“
Lietuvos kariuomenei pristatyta nauja krovininių sunkvežimių ir daugiatikslių automobilių partija, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Kariuomenei perduoti 53 daugiatiksliai automobiliai „Peugeot „Rifter“.
Iš viso Lietuva perka 235 vienetus šio tipo automobilių. Bendra pirkimo vertė siekia beveik 6,5 mln. eurų.
Šiuo metu kariuomenei jau pristatyta 90 šių automobilių, likusi dalis įvairus kariuomenės vienetus pasieks iki metų pabaigos.
Lietuvos kariuomenei taip pat perduoti 34 penkių tonų keliamosios galios krovininiai „Mercedes-Benz „Unimog“ sunkvežimiai.
Pagal Gynybos resursų agentūros ir Vokietijos gamintojo „Daimler Trucks AG“ kartu su NATO paramos ir pirkimų agentūra 2021 metais pasirašytą sutartį, iš viso numatyta pristatyti 124 tokias transporto priemones.
Prezidentas siūlo už valstybės perversmo organizavimą bausti iki gyvos galvos
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlys nustatyti griežtesnes bausmes už nusikaltimus valstybei, numatant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Ketvirtadienį Prezidentūra pranešė parengusi Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siūloma tobulinti nusikaltimų valstybei apibrėžimus, nustatyti proporcingas bausmes už pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus.
Pagal projektą baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už tarnybos paslapties bei kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms.
Dabar kalėjimas iki 15 metų gresia tik už valstybės paslapties pagrobimą, siekiant ją perduoti užsienio valstybei.
G. Nausėda taip pat siūlo už valstybės perversmo organizavimą ar dalyvavimą jame numatyti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Šiuo metu didžiausia bausmė už šį nusikaltimą yra 20 metų kalėjimo.
Valstybės gynybos taryba siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną
Valstybės gynybos taryba (VGT) siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną, pirmadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Išvada yra tokia, kad Lietuvoje mums reikia dar vieno poligono, kuriame galėtume atlikti brigados dydžio vieneto manevrą, ir dėl to šiandien VGT rekomendavo Vyriausybei su tokio poligono steigimu susijusius darbus įgyvendinti“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.
Pasak prezidento patarėjo, kalbama „apie karinio mokymo teritoriją, apie menevravimo teritoriją, o ne šaudymą“, tad reikalavimai tokio poligono steigimui būtų mažesni.
„Tai reiškia, kad visi techniniai, saugumo reikalavimai yra ženkliai mažesni, todėl galimybės tokią teritoriją Lietuvoje surasti yra didesnės“, – pažymėjo K. Budrys.
Penkios institucijos pasirašė sutartį siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei dar keturios institucijos pirmadienį pasirašė sutartį, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš vaikus.
Be SADM, sutartį pasirašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.
Anot Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, naujosios priemonės leis institucijoms greičiau reaguoti ir suderinti veiksmus seksualinio bei kitos rūšies smurto prieš vaikus atvejais.
Pernai beveik 3 tūkst. vaikų patyrė smurtą. Vaiko teisių gynėjai dėl fizinio smurto gavo 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291, nepriežiūros – 421 pranešimą.
Per pirmąjį šių metų pusmetį gauti 2072 pranešimai dėl galimai panaudoto smurto prieš vaikus.
Rusnėje atidengiamas suoliukas Z. Kelmickaitei atminti
Rusnėje, prie Peterso tilto, šeštadienį atidengiamas ąžuolinis suoliukas su atrama gegužę mirusiai muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti.
Ant suoliuko pakabinta lentelė su Z. Kelmickaitės lankantis Rusnėje kažkada pasakyta fraze: „Kiekvienas žmogus turi tarnauti savo kraštui“.
Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės teigimu, Z. Kelmickaitė yra kalbinusi beveik kiekvieną salos gyventoją: „Sunkiai surastumėte saloje žmonių, kurių ji per tiek metų nekalbino“.
Suoliukų statymo Rusnėje tradicija prasidėjo 2013 metais, kada miestelio gyventojai, matydami, kad atvykę turistai ir svečiai neturi ant ko prisėsti, sugalvojo akciją „Padovanok suoliuką Rusnei“.
Z. Kelmickaitės suoliukas bus 76-tas. Visus juos savo dirbtuvėse pagamino Algis Taroza iš Šilutės rajono.
Premjerė išėjo pusantros savaitės atostogų
Premjerė Ingrida Šimonytė nuo antradienio išėjo pusantros savaitės atostogų, pranešė Vyriausybė.
Kaip informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė, didžiąją dalį savo atostogų premjerė praleis Lietuvoje. Vyriausybės vadovę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Šią savaitę atostogas pradėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis bei kultūros ministras Simonas Kairys. Atostogas tęsia praėjusią savaitę jas pradėję inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Nuo kitos savaitės atostogaus energetikos ministras Dainius Kreivys ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
K. Bartoševičiaus byla dėl vaikų prievartavimo ir tvirkinimo perduodama teismui
Ikiteisminis tyrimas dėl buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus prieš nepilnamečius galimai įvykdytų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų baigtas, byla perduodama teismui, antradienį pranešė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
„Norime informuoti, kad jau šiandien ikiteisminio tyrimo byla, kurioje K. Bartoševičius kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, vežama į Panevėžio apygardos teismą“, – spaudos konferencijoje paskelbė generalinė prokurorė.
Prokurorė paskelbė, kad K. Bartoševičius kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų.
„Tvirkinamaisiais ir seksualinio prievartavimo veiksmais šiems nepilnamečiams ir mažamečiams buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas“, – sakė N. Grunskienė.
Ministerija kviečia teikti kandidatus Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms
Kultūros ministerija pranešė, kad priimami kandidatūrų siūlymai 2023 metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms gauti.
Kaip skelbiama, Jotvingių premija skiriama kasmet už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą, skaičiuojant nuo vieno festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ iki kito, taip pat už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus imtinai) originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą, išleistą per pastaruosius dvejus metus.
Kandidatūras premijoms gali teikti leidyklos, meno kūrėjų asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pagal Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų nuostatus, Jotvingių premija yra 40 bazinių socialinių išmokų dydžio (apie 1960 eurų), Jaunojo jotvingio premija – 20 bazinių socialinių išmokų dydžio (apie 980 eurų).
Šių metų premijos laureatams bus įteiktos festivalio metu rugsėjo 30 dieną Druskininkuose.
Parengta pagal BNS, LRT ir „Dzūkų žinių” informaciją