Kuklusis fotografas Česlovas Gregeris stebina savo nuotraukomis, kuriose siekia perteikti žmogaus emociją, jausmą ir žvilgsnį. Išėjęs į pensiją, vyras sugalvojo intensyviau mokytis fotografijos ir patvirtino seną tiesą – mokytis ir džiaugtis gyvenimu niekada nevėlu. Česlovas fiksuoja Alytaus krašto renginius vienas arba su kolegomis profesionalais. Pokalbis su Č. Gregeriu apie fotografo kelią ir mokyklos suolą, sulaukus pensinio amžiaus.
68 metų Č. Gregeris („Facebook“ Česgre) gimė Jurgiškių kaime, su žmona Zita gyvena Alytuje. Anot pašnekovo, dabar gimtoji teritorija yra Radžiūnų kaimo, Alytaus rajono ribose. Vidurinę mokyklą baigė Alytuje. Mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijoje, bet mokslų nebaigė. Dirbo prekybos ir tiekimo srityse, 15 metų – „Lietuvos ryto“ platinimo padalinyje Alytuje. Dabar Česlovą dažnai galima sutikti su fotoaparatu rankose Alytaus rajono ir miesto renginiuose.
Pradėjo mokykloje
Fotografija Česlovą užbūrė dar vaikystėje. Jis didžiavosi turintis senuosius pačius geriausius fotoaparatus ir nuotraukų didintuvą „Leningrad“. „Kaime vienintelis galėjau išryškinti nuotraukas“, – sako vyras. Būdamas mokinys daug fotografavo, tik apgailestauja, kad tų laikų nuotraukos neišliko, kažkur užkrito. „Mokykloje daug renginių įamžinau, kaip „klapčiukas“ vykdavau visur, kur reikėdavo“, – šypsosi pašnekovas.
Emocija, jausmas, žvilgsnis
Česlovui patinka fotografuoti portretus, nuotraukose pagauti žmonių emocijas ir nuotaikas. „Man malonu fiksuoti emocijas, jos daug pasako apie žmogų. Perteikti emociją, jausmą, žvilgsnį – toks yra mano, kaip fotografo tikslas“, – sako fotografas. Vyras dažniausiai fiksuoja žmones, nuotraukose – jų šypsenos, džiaugsmas, rūpestis, susimąstymas. Vieno renginio metu fotografas nufotografuoja net iki 1000 kadrų, o sudėtingiausia tokią gausybę nuotraukų sutvarkyti. Kiekvieną nuotrauką apčiūpoja rankomis, dūšia ir širdimi.
Fiksuojant renginius būta ir netikėtų situacijų. „Fotografuojant krepšinio varžybas, kamuolys pataikęs į objektyvą, man net galvą praskėlė“, – apie darbo subtilumus pasakoja fotografas.
Mokėsi išėjęs į pensiją
Kadangi Česlovui trūko profesionalų patarimų, kaip kokybiškai fotografuoti, jis, išėjęs į pensiją, pravėrė Alytaus amatų mokyklos duris, kuri dabar yra Kauno taikomosios dailės mokyklos filialas.
Pamokas lankė pas fotografijos profesijos mokytoją Stasį Šmigelską. „Nors nebuvau jaunuolis, bet pasijaučiau kaip mokinys. Rinkausi dieninį mokymą. Mokiausi dvejus metus. Įgavau naujų įgūdžių fotografijos srityje, pasikartojau senas tiesas. Iš tikrųjų poreikis mokytis kilo, nes man trūko teorinių žinių apie fotoaparatus“, – pasakojo Č. Gregeris. Pasak jo, sunkiausia buvo anglų kalbos pamokos, nes 2-oje vidurinėje mokykloje jis mokėsi vokiečių kalbos.
Po Alytaus amatų mokyklos baigimo praėjo 4 metai. O fotografuojamų renginių tik daugėjo. Česlovas atviras, noras išsireikšti paskatino susikurti profilį socialiniame tinkle „Facebook“. „Nors buvau skeptiškas dėl „Facebook“, bet gyvenimas privertė“, – atvirauja fotografas. Bet išmaniojo telefono jis neturi, tad į „Messenger“ žinutes gali atsakyti tik prisijungęs prie kompiuterio.
Česlovas kartu su kolegomis yra pristatęs keletą savo darbų parodų.
Malonumas, kuris neatsiperka
„Fotografuoti renginius sudėtinga, ypač jeigu nueinu su žmona. Sergu profesine liga, vaikštau, ieškau gerų kadrų, o žmona pyksta, kad palieku vieną“, – kalba Č. Gregeris. Jis pripažįsta, kartais būna, jog jėgos apleidžia ir praeina ūpas, tuomet šiek tiek sustoja.
Paklaustas, kiek investavęs į fotoaparatūrą, vyras atsidūsta: „Nemažai. Turiu du fotoaparatus ir kitos technikos. Bet investicijų negaila, net jeigu jos ir neatsiperka. Turiu objektyvą, kuris pritraukia iš toli, tad žmonių netrikdau, ir jie nuotraukose išeina natūraliai, laisvai, nepozuoja. Man svarbu pagauti tą patį geriausią momentą.“
Česlovas taip pat filmuoja renginius.
Gausi šeima
Su žmona Zita užaugino tris dukras ir sūnų. Vaikai nepasirinko fotografo kelio. „Šeimos nariai ne visada mane supranta, kodėl aš taip lakstau su fotoaparatu. Kartais sakau sau, kad į renginį eisiu tik pasižiūrėti, pasibūti, bet dėl visa ko pasiimsiu ir fotoaparatą, o tada ir prasideda“, – šypsosi vyras. Česlovas kadro žmonėms linki natūralumo, paprastumo ir sako, kad jam labai patinka fotografuoti mažų kaimų renginius, ten išties daug paprastesni ir atviresni žmonės.