Pivašiūnų šventovę žino kiekvienas maldininkas. Kasmet rugpjūčio 15 d. į Žolinės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus, suplūsta tūkstančiai tikinčiųjų. Šventovė garsėja stebuklingu Dievo Motino su Kūdikiu paveikslu. Tradiciškai atlaidų šventosios Mišios vyksta lauke, specialiai įrengtame ir žolynais išpuoštame altoriuje.
pasipuošusi ir pasiruošusi, laukia atvykstančiųjų švęsti Žolinę. Ją minėsime aštuonias dienas. Oktavą baigsime rugpjūčio 22 dieną“, – kalbėjo Pivašiūnų šventovę aplankyti kviečiantis vyskupas.
Tradiciškai kasmet šventose Mišiose dalyvauja Alytaus rajono savivaldybės vadovai. Pasak Alytaus rajono savivaldybės merės Rasos Vitkauskienės, Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė ypatinga visiems tikintiesiems. „O mums, dzūkams, svarbi ir tuo, kad būtent Pivašiūnuose švenčiami Žolinės atlaidai. Žmonės čia susirenka bendrai maldai, pabendravimui, rankose laiko žolynų puokštes. Ši bendrystė maldoje skirta padėkoti Dievui ir žemei už tai, ką turime“, – kalbėjo merė R. Vitkauskienė.
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas sveikina visus tikinčiuosius, švenčiančius Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų liturginę iškilmę. „Pivašiūnų šventovė yra pasipuošusi ir pasiruošusi, laukia atvykstančiųjų švęsti Žolinę. Ją minėsime aštuonias dienas. Oktavą baigsime rugpjūčio 22 dieną“, – kalbėjo Pivašiūnų šventovę aplankyti kviečiantis vyskupas. Jis dėkingas aktyviems Pivašiūnų parapijiečiams ir visiems, kurie prisidėjo prie atlaidų organizavimo. Pačius nuoširdžiausius padėkos žodžius vyskupas skiria ir Pivašiūnų klebonui monsinjorui Vincui Baubliui, kuris šią Žolinę Pivašiūnuose švenčia ir piligrimus sutinka jau trisdešimtą kartą.
Žolinės atlaidų šv. Mišias aukojo vyskupai ir kunigai, grojo Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono Sausumos pajėgų orkestras.
Tikintieji į atlaidus plūdo nešini žolynų puokštelėmis, o nuo karštos saulės slėpėsi po atsineštais skėčiais ar bažnyčios, varpinės pavėsyje.
Kalbintos kaunietės minėjo, kad į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose atvyksta kasmet. Anksčiau atvažiuodavo su tėvais. „Traukia mus į Pivašiūnus pasižiūrėti, pabūti. Nesvarbu, kad karšta, prakaitas bėga. Atsigeriame vandens“, – kalbėjo moterys. Jos visiems linki tikėjimo, vilčių išsipildymo ir visų Šv. Mergelės Marijos malonių, kurių žmonės čia, į Pivašiūnus, atvyksta.
Sutiktas senjoras butrimoniškis tvirtino, kad Pivašiūnai jam šventa vieta. Kasmet jis čia atvažiuoja. „Ne, man nebaisus nei karštis, nei automobilių spūstys. Niekas negali sutrukdyti. Reikia ir atvažiuoju. Esu labai tikintis“, – sakė pašnekovas. Po mugę su vyru vaikščiojanti jauna vilnietė kalbėjo, kad pirmą kartą lankosi Pivašiūnų šventovėje, o įspūdžiai patys geriausi. Moteris įsigijo žolynų puokštę ir nedidelį suvenyrą. Prekeivė iš Kauno r., Vilkijos, pardavinėjo rankų darbo saldainius. Pasak jos, norint tokius saldainius pagaminti reikia daug darbo įdėti. „Labai gerai atsimenu tokio skonio saldainius. Be jų neįvykdavo nei vieni atlaidai. Man mama kadaise visada būtinai parnešdavo tokį ilgą į popierių suvyniotą skanėstą“, – kabėjo prie prekystalio sutikta pensininkė ir džiaugėsi, kad ir šiandien dar tokios atlaidų tradicijos tęsiasi.