Švietimo vadybos magistras simniškis Arūnas Narauskas 7-tą vasarą praleido braškių plantacijoje Norvegijoje. Nežiūrint visų mokslo diplomų, vyras, pasiraitojęs rankoves, vasaromis dirba fizinį darbą. Šiais metais iššūkių ir streso braškių laukuose buvo daugiau nei įprastai, dėl to jis neteko net 8 kg svorio.
30-asis rugsėjis
Arūnas Narauskas – diplomuotas savo srities profesionalas. Šiaulių universitete jis įgijęs spec. pedagogo-logopedo bakalauro ir švietimo vadybos magistro kvalifikacinius laipsnius. Šis rugsėjis mokytojui jau bus 30-asis, kuomet A. Narauskas pravers Simno specialiosios mokyklos duris. Mokys vaikus pinti iš vytelių ir statys naują spektaklį. Arūnas linksmas, bendraujantis, tad jį mokiniai myli. Teatras, pynimas ir kavutės pagėrimas – to, pasak Arūno, tikisi jo mokiniai. „Mano vyresnieji, nuo 45-erių metų, atsineša kavos, lašinių ir sako: mokytojau, pradžiai išgeriame kavos“, – juokiasi A. Narauskas. Jis dirba su ypatingais vaikais, kuriems reikia dėmesio ir atjautos. Net ir baigę Simno specialiąją mokyklą, buvę mokiniai sugrįžta, nori toliau pinti, vaidinti Arūno režisuojamuose spektakliuose. Vaikų Arūnas neatstumia, o įtraukia į projektinę, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis” veiklas. „Kartais pagalvoju, kaip ilgai dirbu pedagoginį darbą… jau 30 metų! O pradėjęs dirbti kėliau sau tikslą – nors 10 metų. Jaučiuosi kaip ir veteranu“, – šypsosi pašnekovas. Naujais mokslo metais jis linki mokytojų organizacijoms susikalbėjimo su valdžia ir mažiau streikų. „Vaikai dėl to nekalti. Noriu, kad vieni kitų darbais būtume patenkinti. Kad galėtume dirbti ir negalvoti, ar bus pinigų“, – sako A. Narauskas.
Pakeitė ūkį
Žemės ūkio darbai Norvegijoje Arūnui prasideda nuo braškių skynimo. Joms pasibaigus, vyras dirbo morkų, kopūstų, kitų daržovių laukuose, vežė šieną, dažė namus.
Šią vasarą A. Narauskas praleido skindamas braškes. Jis renkasi mažesnius ūkius ir sako, kad ir ten pastebintis akivaizdžius klimato kaitos padarinius. Braškių ūkių vis mažėja. „Birželio mėnuo Norvegijoje buvo karštas, braškės „sukepė“, liepa – lietinga, braškės puvo“, – kalbėjo pašnekovas. Vyras pasakoja, kad darbas sunkus, nes braškes skinti reikia atsiklaupus ant kelių, susirietus uogas sunkiau pastebėti. „Patikrins, kad uogas praleidžiu – bus blogai“, – apie darbo ypatumus sakė vyras.
Ši vasara Norvegijoje mokytojui buvo kupina iššūkių ir streso. Arūnas į Norvegiją išvyko birželio 26 dieną, tikėdamasis dirbti ten, kur dirbo praėjusiais metais. „Du hektarus braškių kartu su kitais lietuviais pasiruošėme, po jomis paklojome šiaudų, tikėdamiesi, kad šiais metais bus lengviau“, – pasakojo Arūnas. Bet jo laukė staigmena. Atskridęs į Norvegiją ir nuvykęs į ūkį, vyras sužinojo, kad 2 ha braškių laukas nušalo. Per vietinius draugus Arūnas susirado kitą ūkį. Didžiausiai jo nuostabai į naują darbą reikėjo 17 kilometrų važiuoti dviračiu. „Septyniolika kilometrų – labai daug. Ryte dar pusė bėdos, tačiau grįžti dviračiu namo po fizinio krūvio jau keblu. O Norvegijos keliai kalnuoti, su vingiais ir kalneliais. Tačiau reziumė galiu pasakyti, kad gal kūnas ir pavargo, bet protas labai gerai pailsėjo“, – šypsosi pašnekovas. Pozityvą skleidžiantis Arūnas mynimą dviračiu pavertė pliusu. Į Norvegiją vyras išvyko sverdamas 82 kg, o grįžo 74 kg. „Numečiau ne tik svorio, bet ir fiziškai sutvirtėjau“, – džiaugiasi pašnekovas. Per daugiau nei mėnesį jis nupynė 500 km. Be to, vyrą ryte žadindavo ne žadintuvas, o čaižiu bliovimu prie pat kempingo besigananti gausi 300 karvių banda.
Parduotos vasaros?
Arūną galima palyginti su rašytojo Juozo Baltušio novelių romano „Parduotos vasaros“ herojumi, kuomet vasarą tenka paaukoti braškėms skinti. Lyja, pučia vėjas, o jis su gobtuvu sugrubusiomis rankomis renka uogas. Tuomet Arūną užplūsta retorinis klausimas: „Ką čia veikiu?“ Bet negatyvias mintis mokytojas nuveja į šoną. Svarbiausia – bendravimas ir galimybė susitikti su senais bičiuliais, dirbančiais švietimo srityje, padiskutuoti. Braškių skynimas Arūnui kaip ramybės terapija – pailsi galva, nereikia rūpintis kasdieniniais mokinių reikalais.
A. Narauskas nei karto nesigailėjo, jog vasaras leido dirbdamas Norvegijoje. Darbo kelionės į Norvegiją padėjo šioje šalyje įsigyti daug draugų, kurie juo ir šią vasarą rūpinosi. Parūpino „prabangos“ daiktų: kilimą, grilį, viryklę kempingo namelyje, kuriame jis gyveno.
Kiek užsidirbo?
Ar finansiškai verta dirbti Norvegijoje? Arūnas sako tvirtą taip, nes jam nereikia mokėti už lėktuvo bilietą, maistą. „Kitu atveju galbūt ir neapsimokėtų važiuoti, nes dabar Norvegijos kronos kursas nukritęs“, – atvirauja pašnekovas. Nors šiais metais uždarbis krito, bet nuotaikos Arūnui tai nesugadino, nes susitiko su draugais, šiek tiek užsidirbo ir dar fiziškai sveikatą pastiprino.
Arūno palinkėjimas
Po darbo Norvegijos laukuose Lietuvoje A. Narauskui prireikė savaitės jėgas atgauti. „Aplankiau draugus Kunigiškėse, buvau prie jūros. Dabar esu kupinas energijos. Galvoju apie 30-ąjį darbo sezoną ir, žinoma, naują spektaklį“, – sako pašnekovas.
„Jeigu norite geros figūros, važiuokite dviračiu ir dirbkite fizinį darbą“ , – linksmai pataria Arūnas. Jis ir kitais metais planuoja plušėti Norvegijos laukuose, kad tik sveikatos būtų!