Gerėjanti transporto infrastruktūra ne tik didina nekilnojamojo turto patrauklumą bei vertę, bet ir padeda pritraukti užsienio investuotojus. Lietuvos užsienio investicijų plėtros agentūra pažymi, kad kokybiška susisiekimo infrastruktūra yra labai svarbi į Lietuvą ateinančioms įmonėms, ypač veikiančioms gamybos sektoriuje. 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu į susisekimo sektorių Lietuva investavo 1,126 mlrd. Eur ES investicijų, įgyvendinta apie 300 projektų.
„Lietuvoje investuojančioms įmonėms logistikos greitis ir efektyvumas, galimybės lengvai ir patogiai pasiekti Šiaurės Europos bei Vakarų Europos rinkas tampa svarbiu šalies pramonės konkurencingumo veiksniu. Didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos yra eksportuojama į kitas šalis, todėl tam reikalingas geras susisiekimas, lygiai taip, kaip ir gamybai reikalingų medžiagų, žaliavų bei komponentų atsigabenimas“, – sako „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.
Jo teigimu, šiuolaikinės tarptautinės vertės grandinės yra itin sudėtingos, apimančios platų skirtingose šalyse veikiančių įmonių tinklą.
„Kokybiška, patikima susisiekimo infrastruktūra leidžia užtikrinti veiklai reikalingų procesų sklandumą, pradedant žaliavų atgabenimu ir baigiant pagamintos prekės išvežimu. Net ir nedideli vėlavimai gali trikdyti ar vėlinti gamybą,“, – tikina ekspertas.
Svarbūs ir ateities planai
Anot M. Stasiukaičio, investuotojams svarbi ne tik gera ir patikima infrastruktūra, bet ir aiškūs planai dėl tokios infrastruktūros plėtros.
„Investicinei aplinkai reikšmingi tokie strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros gerinimo projektai, kaip „Via Baltica“ rekonstravimas, kuris pagerins susisiekimą su Vakarų Europa. Didelę reikšmę turi ir projektai, gerinantys susisiekimą su pramonės teritorijomis šalies viduje – laisvosiomis ekonominėmis zonomis ir pramonės parkais, pavyzdžiui, A1-A6 jungties sukūrimas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje“, – aiškina jis.
Jo teigimu, transporto jungtys su pramoninėmis teritorijomis yra aktualios daugeliui Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusių užsienio investuotojų, tokių kaip „Continental“, „Hella“ ir „Hollister“.
„Didžioji dalis gamybos sektoriaus investicijų projektų yra plėtojama už Vilniaus apskrities ribų. Nuo 2010 metų daugiausiai projektų buvo vykdyta Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau užsienio investuotojai taip pat aktyviai renkasi ir kitus šalies regionus – pavyzdžiui, Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės apskritis. Pažymėtina, kad infrastruktūros aspektai svarbūs ne tik investuotojų pritraukimo etape. Nuo tolimesnio jos plėtojimo priklauso ir investuotojų veiklos apimtys, ir ateities plėtros galimybės“, – pasakoja M. Stasiukaitis.
Didina sklypų vertes
„Ober Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, transporto infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių vietovės patrauklumo faktorių ir nekilnojamo turto rinkoje. Anot jo, žemės sklypo kaina neurbanizuotose vietovėse, atsiradus asfaltuotam keliui, gali kilti ne procentais, o kartais.
„Šioje rinkoje nėra svarbus tik faktinis transporto infrastruktūros įrengimas, didelę reikšmę turi ir savivaldybės ar aukštesnių instancijų planai, kurie indikuoja būsimus darbus. Pavyzdžiui, susidomėjimas sklypais ir jų kainų augimas aplink Vakarinį aplinkkelį Vilniuje buvo pastebėtas ne tada, kai jis buvo galutinai įrengtas, o tada, kai jau matėsi, kad šis procesas tikrai bus. Investuotojai kartais gali sumokėti daugiau net ne už patį faktą, kad infrastruktūra jau yra, bet už pagrįstą žinią, kad infrastruktūra bus sukurta ateityje“, – aiškina specialistas.
S. Vagonis teigia, kad ir gyvenamosios, ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pirkėjai daug dėmesio skiria susisiekimo aspektams.
„Keliai, viešasis transportas, patogūs privažiavimai ir dviračių takai labai patinka potencialiems būstų pirkėjams. Greitkeliai ir stambioji infrastruktūra labiau patinka investuotojams. Šie aspektai didina nekilnojamojo turto vertę, kadangi transportas yra vienas iš svarbiausių faktorių, susijusių su vietovės patrauklumu. Didžiausias vertės augimas pastebimas kai infrastruktūra kuriama nuo nulio – taip yra todėl, kad tai yra milžiniškos lėšos, kurių privatus kapitalas paprastai neplanuoja investuoti, tą padaryti dažniausiai gali tik valstybė. Transporto infrastruktūra yra dalykas, kurio nedideliais pinigais alternatyviai nepavyks sugeneruoti – tuščiame lauke galima projektuoti daug ką, tačiau pilnavertės magistralės nutiesti nepavyks, todėl tai, ką sukuria valstybė, galiausiai sukuria kritiškai reikšmingą vertės dalį“, – tikina jis.
ES investicijos padeda gerinti susisiekimo infrastruktūrą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasitelkdama ES investicijas, pastaraisiais metais įvykdė, o šiuo metu ir tęsia, daug reikšmingų susisiekimo infrastruktūrą gerinančių projektų. Šie projektai, turėtų pagerinti kelius verslo plėtrai ir užtikrinti dar didesnę eismo saugą ir geresnes sąlygas keliuose.
Vienas tokių projektų – tarptautinis transporto koridorius „Via Baltica“, jungiantis atitinkamus kelių ruožus nuo Čekijos iki Suomijos, per Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją. Įgyvendinant šį projektą Lietuvoje, nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos šiuo metu vyksta didžiausi Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kelių infrastruktūros statybų darbai. Kelias bus praplatintas iki keturių eismo juostų, nutiesti jungiamieji ir apjungiamieji keliai, rekonstruoti ir įrengti nauji tuneliniai pravažiavimai, skirtingų lygių, saugesnį eismą užtikrinančios sankryžos, tiltai, įrengtos žiedinės sankryžos.
Nuo praėjusių metų „Via Baltica“ kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai iki dabar darbai pradėti ir vyksta ruožuose nuo 56,83 iki 85 km – nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.
Be to, dar birželio mėnesį Panevėžio rajono savivaldybėje buvo pristatytos kitos dalies – transporto koridoriaus „Via Baltica“ plėtros galimybės – nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektiniai sprendiniai apimantys atitinkamus A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožus. Visą „Via Baltica“ einančią per Lietuvos teritoriją numatyta užbaigti iki 2030 m.
Visos investicijos, įskaičiuojant ir ES paramą, į „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos planuojama, kad gali viršyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
Dar šiais metais bus pradėti paruošiamieji darbai A14 Vilnius–Utena kelio ruožui per Utenos miestą tvarkyti. Kelias bus pradėtas tvarkyti nuo infrastruktūros Utenos mieste ir jau kitais metais vietos gyventojai ir svečiai turėtų pajusti realų rezultatą – bus paklota nauja lygesnė danga, įrengti patogesni ir saugesni patekimai į aplinkines teritorijas, rekonstruotos sankryžos, sutvarkyta infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams, atlikti kiti eismo saugai užtikrinti reikalingi darbai. Taip pat jau intensyviai rengiamasi ir šio magistralinio kelio nuo Nemenčinėlės sankryžos (Vilniaus r., 21,5 km ) iki Utenos rekonstrukcijai – vyksta projektavimo darbai, juos pabaigus bus skelbiami pirkimai rangai atlikti. Sutvarkyti daugiau kaip 74 km magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena planuojama iki 2025 m.
Didelis dėmesys skiriamas ir vienai intensyviausių šalyje magistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ypač ties Kaunu tvarkymui, kur vidutinis automobilių intensyvumas kartais siekia iki 70 tūkst. automobilių per parą. Praėjusias metais baigtas vienas iš A. Meškinio tiltų – naujas tiltas per Nerį (šiaurinis) ir viadukas per Jonavos gatvę, šiuo metu vykdoma A. Meškinio (Kleboniškio) tilto per Nerį rekonstrukcija (vidurinis). Rekonstravus šį tiltą, ketinama sutvarkyti likusį trečią (pietinį) tiltą per Nerį. Kai bus sutvarkyti visi tris tiltai, bus galima įgyvendinti paskutinį Islandijos plento projekto etapą, t. y. sutvarkyti ruožą tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos g.
Įgyvendinus visą Islandijos projektą, bus atskirti skirtingi srautai, t. y. tranzitinis transportas bus atskirtas nuo vietinio transporto, padidins eismo pralaidumą ir saugumą, bet ir padės sutaupyti daugybę valandų dabar prarandamo laiko spūstyse.
2014-2020 m. laikotarpiu Lietuvos susisiekimo infrastruktūrai numatyta 1,282 mlrd. Eur ES fondų investicijų.