Prezidentas Gitanas Nausėda toliau kartoja, kad galėtų padėti sutarti valdantiesiems ir streikuoti planuojantiems mokytojams. Šalies vadovas pabrėžė, kad sprendžiant mokytojų iškeltas problemas, jis pasigenda geranoriškumo.
„Aš norėčiau geranoriškumo šioje srityje. Juk nei ministerija neigia, kad problema neegzistuoja, nei Vyriausybė, nei aš galėčiau pasakyti, kad problemos nėra, kodėl streikuoja. Ne. Problemos yra“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
„Savaime suprantama, kad mokytojai kelia daug klausimų ir tie klausimai yra susiję ne tik tai su finansiniais dalykais, atlyginimu, bet taip pat ir su krūviais, tikrai nemaža biurokratizmo doze, kurią jie patiria mokyklose. Gyvenimas jiems ne tik tai, kad nelengvėja, bet dar ir sunkėja“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda dar kartą paragino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) nespręsti streiko klausimo teisinėmis priemonėmis.
„Reikia kalbėtis, bet, vargu bau, ar reikia pradėti nuo grasinimų arba mėginimų kažkaip spręsti šį streiko klausimą teisinėmis priemonėmis. Reikia geranoriškumo“, – kartojo G. Nausėda.
Šalies vadovas dar kartą pabrėžė, kad yra pasiruošęs būti mediatoriumi tarp valdančiųjų ir streiką planuojančių mokytojų, padėti parengti ilgalaikį problemų sprendimo planą.
„Jeigu toks noras būtų išreikštas, aš esu pasirengęs tarpininkauti – mes galime surengti bendrą pasitarimą Prezidentūroje“, – teigė G. Nausėda.
„Tačiau, svarbiausia, mes turime žinoti, kad jeigu šiandien negalime visų mokytojų problemų išspręsti, mokytojai turi aiškiai žinoti, kaip mes jas spręsime per artimiausius keletą metų“, – akcentavo prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, ilgalaikis planas, numatantis mokytojų darbo sąlygų gerinimą, reikštų visų valdžios institucijų įsipareigojimą vykdyti reikalavimus.
„Visada tokių programų, kurios būtų orientuotos į ateitį ir reikštų tam tikrą ir politinių partijų, ir valdžios institucijų įsipareigojimą, kad jau kartą pažadėjus, reikia vykdyti tai, ką pažadėjai. Jeigu to pavyktų pasiekti, aš manau, kad mokytojai tikrai yra taip pat mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai, supranta valstybės padėtį, supranta jos prioritetus, ir mes tokį sutarimą rasti galėtume“, – kalbėjo šalies vadovas.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Apie tai, kad ketina kreiptis į teisininkus dėl mokytojų planuojamo streiko, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas užsiminė ketvirtadienio ryte „Žinių radijui“.
Vis dėlto, ministras Eltai pabrėžė, kad į teisininkus kreipsis siekdamas apsaugoti mokytojus. Jis žada su mokytojais pasidalinti teisininkų išvadomis.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
