Pelningai dirbančio Lietuvos pašto pajamos per pusmetį augo 12 proc.
Lietuvos pašto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 55,6 mln. eurų – 12,2 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, įmonė uždirbo 5,3 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus patyrė 4,2 mln. eurų nuostolį, pranešė Lietuvos paštas.
Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 10 mln. eurų, pernai nuostolis buvo 0,6 mln. eurų.
Pelningai veiklai didžiausios įtakos padarė išaugusios veiklos pajamos ir 5,9 proc. sumažėjusios sąnaudos, o išaugusias pajamas lėmė per paštomatų tinklą keliavusių siuntų srauto augimas 49 proc. iki 3,95 mln., didėjęs į Lietuvą iš užsienio siųstų siuntų skaičius, taip pat vasarį įsigaliojusi nauja pašto paslaugų kainodara.
„Siuntų augimą lėmė Lietuvoje išpopuliarėjusi ir tebeauganti elektroninė prekyba, didėjantis paštomatų kaip siuntų pristatymo kanalo populiarumas“, – teigia Lietuvos paštas.
Tradicinių pašto paslaugų – laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo – paklausa ir toliau smarkiai traukėsi – jų apimtys šiemet sumenko 24 proc., o vien tik laiškų – 36 proc. iki 7 mln. vienetų.
G. Nausėda: kitų metų biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP ribos
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sudarant kitų metų biudžetą turi būti atsižvelgta į europines fiskalinės drausmės taisykles – biudžeto deficitas neturi peržengti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
„Fiskalinė drausmė turi būti išlaikoma. Todėl pasisakome už subalansuotą ir racionalų atskirų pasiūlymų vertinimą. Manau, kad tai įmanoma padaryti, bet labai tiksliai reikia pasirinkti prioritetus. Jeigu mes nusistatome per daug prioritetų, iš karto galime automatiškai konstatuoti, kad visiems jiems pinigų nėra“, – antradienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė G. Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę teigė, kad kitų metų biudžete neturėtų būti jokių nenumatytų išlaidų, tačiau iššūkis Vyriausybei bus užtikrinti jo atitiktį europinėms fiskalinės drausmės taisyklėms.
Nuo kitų metų Europos Sąjungoje (ES) turėtų vėl galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, nustatantys, kad šalių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP.
Lietuviai maistui išleidžia maždaug penktadalį savo pajamų (žiniasklaida)
Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų išlaidų ir yra daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių 12-uke, antradienį pranešė „Delfi“, remdamasis el. platformos „Picodi“ atlikta 105 šalių statistinių duomenų analize.
Šiame reitinge Lietuva atsidūrė daugmaž per vidurį – 48-oje vietoje: maistui ir nealkoholiniams gėrimams lietuviai skiria 21 proc. visų vartojimo išlaidų.
Panašus rezultatas Saudo Arabijoje (20,5 proc.), Libane (21 proc.), Pietų Afrikos Respublikoje (21,3 proc.), kaimynai lenkai užėmė 32 vietą (17,2 proc.), latviai – 40 (19,3 proc.), estai – dviem laipteliais žemiau nei Lietuva (20,2 proc.). 32 vietoje esančiai Lenkijai maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka 17,2 proc. išlaidų, plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms, panašiai kaip ir Japonijai (16,7 proc.), Portugalijai (17,5 proc.) ir Graikijai (17,6 proc.).
Europoje daugiausia maistui išleidžia šveicarai (325 eurus per mėnesį), norvegai (308 eurus) ir dainai (281 eurą). Mažiausios maistui išleidžiamos sumos Europoje tenka Ukrainos (98 eurai), Baltarusijos (89 eurai) ir Moldovos (88 eurai) gyventojams.
Portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad palyginus su išsivysčiusiomis Europos šalimis, kur gyventojai maistui skiria apie 10–11 proc., lietuvių išlaidos – labai didelės.
Valstybės ir savivaldybių pajamos per 7 mėnesius augo 8,5 proc. iki 10 mlrd. eurų
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 7 šių metų mėnesius gavo 10 mlrd. eurų pajamų – 8,5 proc. (787,4 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat metu, skelbia Finansų ministerija.
Vien į valstybės biudžetą įplaukė 8,032 mlrd. eurų pajamų – 7,1 proc. (532,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Pajamų iš mokesčių gauta 7,479 mlrd. eurų – 6,1 proc. (431,7 mln. eurų) daugiau nei pernai.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet įplaukė 3,593 mlrd. eurų – 5,8 proc. (195,9 mln. eurų) daugiau nei pieš metus, o tai lėmė didesnis nei prieš metus prekių ir paslaugų vartojimas.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus surinkta 3,106 mlrd. eurų – 9,6 proc. (271,7 mln. eurų) daugiau – augo užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis, be to, daugiau grąžinta GPM permokos.
Akcizų šiemet gauta 994,4 mln. eurų – 3,8 proc. (36 mln. eurų) daugiau, o tam įtakos turėjo 2022 metų gruodį – šių metų birželį, palyginti su tokiu pat laiku 2021–2022 metais, augę kai kurių akcizinių prekių – kaitinamojo tabako produktų, degalų – pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat nuo 2022 metų ir 2023 metų sausio padidinti tabako, elektroninių cigarečių skysčio bei etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizai.
Pelno mokesčio įplaukos siekė 1,144 mlrd. eurų, arba 14,8 proc. (147,8 mln. eurų) daugiau nei 2022 metais tuo pat laiku, o tai lėmė didesnės avansinio bei metinio pelno mokesčio įmokos.
Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 552,9 mln. eurų – 22,2 proc. (100,6 mln. eurų) daugiau.
Daugiau nei pusė vasaros dienų buvo šiltesnės už atitinkamos dienos vidurkį – meteorologai
Iš 92 šios vasaros dienų 52 buvo šiltesnės už atitinkamos dienos daugiametį vidurkį, pirmadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Pasak meteorologų, 22 šiltos dienos fiksuotos birželį, liepą – septynios, rugpjūtį – 23 dienos.
Taip pat teigiama, jog per vasarą stebėta 17 labai karštų dienų, kai paros vidutinė oro temperatūra siekė dvidešimt ar daugiau laipsnių Celsijaus. Pernai tokių dienų buvo 20.
Tarnybos duomenimis, vidutinė šių metų vasaros oro temperatūra siekė 18,1 laipsnio (daugiametis vidurkis – 17,3 laipsnio Celsijaus).
Savo ruožtu praėjusiais metais ši temperatūra siekė 18,5 laipsnio, 2021-aisiais – 19,2 laipsnio.
Birželio oro temperatūros vidurkis siekė 17,1 laipsnio (pernai 17,3 laipsnio), liepos – 17,6 laipsnio (praėjusiais metais – 17,7 laipsnio), o rugpjūčio – 19,5 laipsnio (pernai 20,4 laipsnio).
Vidutiniškai pačios karščiausios buvo: rugpjūčio 6-oji (23,9 laipsnio) ir rugpjūčio 16 diena (25,6 laipsnio). Meteorologų teigimu, kaitra fiksuota vieną kartą rugpjūčio 15–20 dienomis (pernai buvo trys kaitros).
Tuo metu labai vėsios, kai paros vidutinė oro temperatūra nesiekė 15 laipsnių, buvo aštuonios dienos (pernai – 14 dienų).
„Pačios šalčiausios buvo pirmos penkios birželio dienos. Birželio 4-osios ryte netgi fiksavome šalčio rekordą (–1 laipsnis, Varėna)“, – pastebi meteorologai.
Rugsėjį kelių policijos dėmesys – pėstiesiems ir neblaiviems vairuotojams
Rugsėjo mėnesį policija šalies keliuose suplanavo vykdyti aštuonias skirtingas prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pėstiesiems ir neblaiviems vairuotojams.
Užtikrindami eismo saugumą, Lietuvos kelių policijos tarnybos ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai rugsėjo mėnesį šalies keliuose vykdys tikslines prevencines priemones.
Nuo rugsėjo 1-osios pareigūnai stebi, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (KET).
Kaip pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 8–10 dienomis vyks dviračių, mopedų (elektrinių paspirtukų) vairuotojų kontrolė, o rugsėjo 11–13 dienomis – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.
Rugsėjo 16–22 dienomis – Saugaus eismo dienos (inicijuota ROADPOL), rugsėjo 20 diena skelbiama para be žuvusiųjų keliuose.
Rugsėjo 25–28 dienomis vyks privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo ir vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), kontrolė.
Rugsėjo 29–30 dienomis vyks pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – policininkai stebės matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimą tamsiuoju paros laiku.
Marijampolės „Sūduvos vandenys“ atleidžia 15 proc. darbuotojų
Marijampolės įmonė „Sūduvos vandenys“ ketina atleisti 22 darbuotojus, arba 15 proc. visų įmonėje dirbančių žmonių, Užimtumo tarnybai pranešė bendrovė.
Jos vadovas Vytautas Jašinskas teigė, kad darbuotojai atleidžiami dėl struktūrinių pokyčių, darbo automatizavimo.
„Vykdome struktūrinius pokyčius įmonėje, tikslas yra efektyviau dirbti. (…) Mes esame numatę ir tam tikrus darbo laiko režimus, kitaip organizuoti darbą, tai atitinkamai tų etatų susitaupo, o tam tikrų etatų išvis atsisakom, nes manom, kad jų nereikia, daug investuojame į automatinius sprendimus, tai automatika atlieka žmonių funkcijas“, – BNS sakė V. Jašinskas.
Anot jo, atleidžiami įvairių profesijų žmonės: „Yra įvairių – ir administracijos, yra ir šaltkalvių, operatorių“.
Užimtumo tarnyba BNS pranešė, kad atleidžiami šeši siurblių įrengimų operatoriai, penki šaltkalviai, po tris nuotekų valyklos operatorius ir vairuotojus, taip pat kiti darbuotojai.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 149 darbuotojai.
Degalai Baltijos valstybėse praėjusią savaitę brango, išskyrus Lietuvoje pigusį benziną
Kainos Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje per savaitę iki rugsėjo 1-osios imtinai pakilo, išskyrus tai, kad Lietuvoje kiek atpigo benzinas. Pigiausi degalai – Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje. 95 markės benzino litras Vilniuje atpigo 1,2 proc. iki 1,604 euro, Rygoje ir Taline – pabrango atitinkamai 0,6 proc. iki 1,744 euro ir 1,1 proc. iki 1,799 euro.
Litras dyzelino brango 2 proc. iki 1,514 euro Vilniuje, 1,8 proc. iki 1,644 euro Rygoje, 3,1 proc. iki 1,679 euro Taline. Šis kainų palyginimas yra tik informacinio pobūdžio. Degalų kainos skirtingose degalinėse gali skirtis.
Spalį bus galima pasiskiepyti nuo gripo ir naujos COVID-19 atmainos
Spalį gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo naujos COVID-19 atmainos, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
„Dabartiniu metu, jau rugsėjo mėnesį, į gydymo įstaigas pradėta išvežioti tiek gripo vakcina, ir iki spalio pradžios ji pasieks visas gydymo įstaigas, tiek vakcina, kuri pasieks Lietuvą ir kuri yra pritaikyta tiems naujiems (COVID-19) subvariantams“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė.
„Jomis galės pasiskiepyti ne tik rizikos grupėms priklausantys asmenys. Jie vieno vizito metu galės pasiskiepyti tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 ta naująja vakcina, skirta būtent šiam sezonui, šios atmainos atsiradimui“, – teigė ji.
Pasak specialistės, kiek didesnis sergamumas COVID-19 šiuo metu fiksuojamas dėl sezoniškumo. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, tai matoma daugiau nei pusėje Europos Sąjungos šalių. Šiuo metu Europoje užfiksuoti COVID-19 atvejai siejami su SARS-CoV-2 nauju subvariantu / atmaina (Eris/Omicron EG.5.1).
Pasak D. Razmuvienės, ši nauja atmaina nėra grėsmingesnė nei kiti dabar cirkuliuojantys viruso variantai.
„Kad būtų pastebėti sunkesni ligos atvejai ar padaugėtų hospitalizacijos, mirties atvejų, tokių grėsmę keliančių ženklų kol kas nėra“, – teigė ji.
Socialdemokratai sieks savivaldos rinkimuose įteisinti balsavimą nuo 16 metų
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pranešė sieksianti savivaldos rinkimuose įteisinti balsavimą nuo 16 metų.
Šios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, galimybė jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose sustiprintų šalies demokratinius procesus.
„Deja, tenka stebėti nuolat mažėjantį pilietinį aktyvumą Lietuvoje – per mažai žmonių noriai dalyvauja šalies demokratiniuose procesuose. Jaunimo nuo 18 iki 24 metų aktyvumas rinkimuose sustojo ties 33 procentais, o tai reiškia, kad šie žmonės yra mažiausiai aktyvi grupė“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
LSDP valdyba įpareigojo Seimo Socialdemokratų frakciją registruoti atitinkamas Konstitucijos pataisas. Dabar Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimų kodekse nustatyta, jog 18-mečiai gali būti renkami merais ir savivaldybės tarybų nariais.
Gyventojai nuo kitos savaitės vėl galės įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų
Finansų ministerijai pradedant naują vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų platinimą, jų gyventojai galės įsigyti nuo pirmadienio, pranešė ministerija.
„Tai saugi ir grąžą generuojanti investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei“, – teigiama penktadienį ministerijos išplatintame pranešime.
Už naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Taupymo lakštus platins „Swedbank“ ir SEB.
Ši taupymo lakštų emisija bus platinama rugsėjo 4–18 dienomis, o išperkama 2024-ųjų rugsėjo 19-ąją.
Pirmasis emisijos platinimas vyko rugpjūtį, gyventojai įsigijo taupymo lakštų už 65,7 mln. eurų, sudaryti 4303 sandoriai. Už šią naują vienerių metų trukmės emisiją gyventojams bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų.
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų per ketvirtį sumažėjo
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų antrąjį šių metų ketvirtį siekė 400,3 euro ir per ketvirtį sumažėjo 21,5 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2219,6 euro – 1,3 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1819,3 euro ir per ketvirtį išaugo 2,8 proc.
Atlyginimas „į rankas“ sostinės regione siekė 1366,1 euro – 1,2 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1143,4 euro – 2,3 proc. didesnis.
Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,3 proc. Vilniaus iki 4,3 proc. Marijampolės.
Didžiausią – 2219,6 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1601,5 euro – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.
Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 0,9 iki 22,6 proc.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,6 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc. Per metus sostinės regione jis augo 2,8 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,3 proc.
Įtakingiausi tarnautojai: D. Jauniškis, N. Grunskienė, R. Požėla
Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies tarnautojais laiko Valstybės saugumo departamento vadovą Darių Jauniškį, generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, rodo penktadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.
Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų dešimtuke taip pat yra Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, kadenciją baigiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 19 dienomis apklausęs 999 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją