Tautos ir teisingumo sąjunga siūlo prezidento rinkimuose kelti I. Vėgėlės kandidatūrą
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) šeštadienį suvažiavime priėmė pareiškimą, kuriuo siūlo prezidento rinkimuose kelti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
„Mes, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) suvažiavimo dalyviai, raginame kelti, keliame, agituojame ir visaip kitaip remiame teisininko profesoriaus I. Vėgėlės kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose“, – sakoma tautininkų pareiškime.
Anot pareiškimo, I. Vėgėlė yra „vertybinis žmogus, kuris, nepaisydamas sisteminės klikos spaudimo, nepabūgo stoti Tautos pusėn COVID-19 diktatūros metu“.
Tautos ir teisingumo sąjunga taip pat teigia, kad kiti metai bus lemtingi tautos bei šeimos vertybėms, o I. Vėgėlė „drąsiai gina šeimų interesus LGBT propagandos brukamoje gyvenimo įgūdžių pamokų akivaizdoje“.
Kauno klinikoms toliau vadovaus iš Lazdijų kilęs R. Jurkevičius
Kauno klinikoms toliau vadovaus profesorius Renaldas Jurkevičius, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Laimėjęs viešą konkursą, naują kadenciją jis pradės eiti nuo rugsėjo 12 dienos.
„Šalia tradicinių gydymo įstaigos procesų, tokių kaip paslaugų prieinamumo, pacientų pasitenkinimo didinimo, mokslinių tyrimų vystymo, Kauno klinikoms tenka ir pasiruošimo ekstremalioms situacijoms lyderystė. R. Jurkevičius turi aiškią viziją, kaip siekti šių tikslų – jis tai yra įrodęs ne tik žodžiais, tačiau ir veiksmais, todėl tokio vadovo darbų tęstinumas yra gera žinia kolektyvui ir pacientams“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak R. Jurkevičiaus, artimiausius penkerius metus bus užtikrinama inovacijų plėtra bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) bei kitais Lietuvos ir tarptautiniais partneriais, taip pat bus tęsiama šiuolaikinės medicinos mokslo pažanga, tobulinamas įstaigos valdymas, gerinami klinikiniai procesai, puoselėjama aplinka be korupcijos, ugdomos pagarba, tolerancija ir atvirumo principais grįstos vertybės.
R. Jurkevičius profesinę karjerą pradėjo Kauno medicinos universiteto Kardiologijos skyriuje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose darbą pradėjo 1998-aisiais, o nuo 2013 metų vadovauja Kauno klinikoms.
LSMU ligoninėje Kauno klinikose dirba beveik 7400 darbuotojų, iš jų 955 – gydytojai rezidentai. Kasmet klinikose apsilanko apie 1,3 mln. pacientų.
Degalai per savaitę kiek pabrango Lietuvoje, o Latvijoje kainos nekito
Degalų kainos Baltijos valstybių mažmeninėje rinkoje per savaitę iki rugsėjo 8-osios imtinai kiek pakilo tik Lietuvoje. Latvijoje jos buvo stabilios, o Estijoje degalinių operatoriai praėjusį penktadienį surengė laikinu kainų sumažinimu išreikštą protesto akciją.
Vieną dieną Estijoje trukusios kainų sumažinimo akcijos tikslas buvo atkreipti dėmesį į tiriamą galimą bendrovės „Olerex“ sukčiavimą dėl biologinių priedų dalies degaluose. 95 markės benzino litras visose „Circle K“ degalinėse Estijoje rugsėjo 8-ąją buvo parduodamas 20 centų pigiau, o dyzelinas – 8 centais pigiau. Abu produktai kainavo tiek pat – 1,599 euro už litrą.
95 markės benzinas ir dyzelinas Lietuvos sostinėje per savaitę pakilo vienodai – 0,6 proc. iki atitinkamai 1,614 euro ir 1,554 euro už litrą, o Latvijos sostinėje kainos nepakito – atitinkamai 1,744 euro ir 1,664 euro už litrą, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.
Šis kainų palyginimas yra tik informacinio pobūdžio. Degalų kainos skirtingose degalinėse gali skirtis.
Siūloma vėl pripažinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus svarbiais nacionaliniam saugumui
Seimas po pateikimo sekmadienį pritarė siūlymui grąžinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros sąrašą, pranešė parlamento Ryšių su visuomene skyrius.
Vienas iš projekto iniciatorių, Seimo narys Andrius Kupčinskas pranešime teigė, kad, vykstant karui netoli Lietuvos sienų, šių objektų svarba labai išaugo.
„Pociūnų aerodrome kartu su parašiutininkų klubu treniruojasi Lietuvos kariai ir savanoriai, mokosi ir praktikuojasi Ukrainos kariai. Kalbant apie Alytaus aerodromą, aiškiai matome ketinimus ten įkurti laisvąją ekonominę zoną. Šiam aerodromui yra iškilusi didžiausia grėsmė netekti aerodromo statuso. Kalbantis su kariškiais, aviatoriais, matomas realus poreikis jį išsaugoti – įsteigti aerodromą bepiločiams orlaiviams bandyti, nes Lietuvoje tokios bazės nėra“, – pranešime teigė A. Kupčinskas.
Minimi aerodromai iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų sąrašo buvo išbraukti 2018 metais.
Seimas linkęs pritarti, kad kompensacijų prašytojų turtas vėl būtų vertinamas
Į priekį stumiasi įstatymo pataisos, numatančios, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas.
Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023–2024 metų šildymo sezonui.
Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.
Seime turės būti surengtas dar vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Po to jį turės pasirašyti Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai teigia, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.
Ministerijos duomenimis, dėl turto nevertinimo kompensacijų gavėjų per praėjusį šildymo sezoną padaugėjo 27 tūkstančiais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seimo posėdyje sakė, kad, priėmus įstatymą, galimybė savivaldybėms įvertinti individualias situacijas išliks.
„Jeigu žmogus gauna mažas pajamas ir turi sodo namelį ar miško gabalą, kuris jam negeneruoja jokių pajamų, savivaldybė tai įvertins ir kompensaciją žmogui galės skirti“, – sakė ministrė.
Liberalų sąjūdžio pirmininke perrinkta Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen
Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio pirmininke trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.
„Esu dėkinga už dar dvejiems metams kolegų išreikštą pasitikėjimą. Pastaruosius kelerius metus nuolat atsinaujinantis Liberalų sąjūdis pakeitė darbą su skyriais ir naujais nariais, daugiau dėmesio skyrė mokymams, įkūrė liberalios minties institutą „Liberalis“, netrukus startuos naujo formato projektas savivaldos tarybų nariams“, – partijos pranešime spaudai sako V. Čmilytė-Nielsen.
Rinkimuose dalyvavęs Vytautas Tamošiūnas surinko 72 balsus, Vytautas Danilevičius – 48, Benediktas Krasniauskas –14.
Elektroninis balsavimas vyko nuo pirmadienio iki penktadienio 18 valandos.
A. Martusevičiaus duomenimis, balsavimo teisę turėjo apie 2 tūkst. liberalų.
A. Izgorodinas: mažėjančios kainos leidžia tikėtis prekybos augimo
Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog mažėjančios kai kurių prekių kainos leidžia tikėtis mažmeninės prekybos augimo.
Analitikas teigia pastebintis akivaizdų skirtumą tarp prekių ir paslaugų infliacijos.
„Transporto prekių ir paslaugų kainos per mėnesį pakilo 2,3 proc. dėl naftos, bet nepaisant to, bendra prekių infliacija krito 0,3 proc. Tai reiškia, kad tiek Lietuvos gamintojai, tiek Lietuvoje prekes parduodantys užsienio gamintojai šiuo metu vis labiau linkę mažinti savo gaminių kainas“, – sakė banko „Citadele“ analitikas A. Izgorodinas.
„Nepaisant to, kad daug kas šiuo metu kalba apie mažmeninės prekybos kritimą, sakyčiau, kad šie infliacijos rodikliai labai aiškiai piešia visiškai kitą paveikslą – kad mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje gali pradėti koreguotis aukštyn dėl mažėjančių prekių kainų ir dėl to, kad išlieka aukštos paslaugų kainos“, – pridūrė ekonomistas.
Registrų centras: NT rinka šiemet smuko 15 proc., rugpjūtį – 5 proc.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 75,4 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 15 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jų įregistruota 87,9 tūkst., pranešė Registrų centras.
Vien tik rugpjūtį parduota 9,9 tūkst. butų, namų, žemės sklypų – 5 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį (10,4 tūkst.) ir 9 proc. daugiau nei šių metų liepą (9,1 tūkst.).
Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis teigė, kad tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pardavimai yra apie 10–15 proc. mažesni nei pastaraisiais metais.
„Liepos mėnuo rinkoje pagal sandorių kiekį buvo kukliausias per daugiau kaip dešimtmetį. Vis dėlto šios niūrios nuotaikos ilgiau nesitęsė ir jau vasaros pabaigoje įregistruotų NT sandorių skaičius šiek tiek kilstelėjo”, – teigė jis.
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 7 tūkst. butų pardavimų, arba 12,5 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 3 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 1,9 tūkst. (4 proc. mažiau).
Per sausį–rugpjūtį taip pat įregistruota beveik 7,1 tūkst. individualių namų pardavimų – 21 proc. mažiau nei pernai (9 tūkst.), o vien rugpjūtį – 1 tūkst. – 7 proc. mažiau nei pernai, bet 8 proc. daugiau nei liepą.
Be to, įregistruota 36,1 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15 proc. mažiau nei prieš metus (42,5 tūkst.).
Oficialus nedarbas Lietuvoje smuktelėjo iki 8,4 proc.
Oficialius nedarbas rugpjūtį, palyginti su liepa, traukėsi 0,2 proc. punkto iki 8,4 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.
Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 3,9 tūkst. ir rugsėjo 1-ąją siekė 149,1 tūkst.
Laisvas darbo vietas rugpjūtį, palyginti su liepa, paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių – darbo pasiūlymų išaugo nuo 4,2 tūkst. iki 18,6 tūkst.
Laisvų darbo vietų daugiau registruota visuose sektoriuose, išskyrus kasybą ir karjerus bei nekilnojamojo turto operacijas. Apdirbamosios gamybos ir švietimo sektoriuose darbo pasiūlymų rugpjūtį buvo daugiausia nuo metų pradžios (3,2 tūkst. ir 1,3 tūkst.).
Nedarbas rugpjūtį mažėjo 47 savivaldybėse, o didžiausias jo mažėjimas fiksuotas Trakų ir Anykščių rajonuose (po 0,7 proc. punkto). Labiausiai jis ūgtelėjo Rietave (0,4 punkto) ir Pagėgiuose (0,3 punkto).
Rugpjūtį dirbti pradėjo 16,6 tūkst. tarnybos klientų – 2,2 tūkst. daugiau nei liepą. Švietimo sektoriuje jų skaičius augo 2,2 karto. Kiek daugiau nei ketvirtadaliu daugėjo įsidarbinusių gamybos, informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo įmonėse.
Dar 7,8 tūkst. klientų pasirinko veiklą pagal verslo liudijimus, 2,6 tūkst. pradėjo dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse.
Lietuvoje fiksuotas rugsėjo 12-osios šilumos rekordas
Antradienį Lietuvoje fiksuota aukščiausia rugsėjo 12-osios temperatūra, rekordas nustatytas Druskininkuose.
Hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, jog, remiantis preliminariais duomenimis, Druskininkuose oras įkaito iki 28,9 laipsnio Celsijaus.
Iki šiol rugsėjo 12 dienos rekordas taip pat priklausė Druskininkams, mieste prieš septynerius metus sušilo iki 28,3 laipsnio.
Pasak tarnybos, šiemet tai – dešimtas šilumos rekordas. 2022 metais tokių buvo trylika, o 2021 metais – šeši.
„Tikėtina, jog dar vieną šilumos rekordą užfiksuosime ir trečiadienį (rugsėjo 13-ąją), prognozuojama iki 24–29 laipsnių. Ligšiolinis rugsėjo 13-osios rekordas yra 28,4 laipsnio Celsijaus (Vilnius, 1959-09-13)“, – pastebi tarnyba.
Įspėjamasis mokytojų streikas penktadienį įvyks – profsąjungos pirmininkas
Įspėjamasis mokytojų streikas įvyks kaip ir planuota penktadienį, neradus sutarimo su švietimo ministerija, patvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
„Sprendimas jis jau yra priimtas, kad penktadienį (streikas – BNS) įvyks“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo A. Navickas.
„Ministras bandė rodyti dėmesį ir galbūt tarimąsi. Kiek dabar važiuodamas per radiją išgirdau, kad jokių sprendimų jie nepriims, tai kaip ir jie uždegė žalią šviesą streikui, tai turbūt niekas negali ir pasikeisti šiai dienai“, – pridūrė jis.
Įspėjamasis streikas vyks dvi valandas arba dvi pamokas – nuo 8 val. iki 10 valandos.
A. Navickas sakė, kad streikas vyks laisva forma, ir pridūrė kol kas negalintis atsakyti, kiek mokyklų ir mokytojų prie jo planuoja prisidėti.
Reikalaujama atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.
Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų praėjusį pirmadienį paskelbė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.
Liberalų sąjūdis siūlo rajoninius kelius perleisti savivaldai
Valdančiajai daugumai priklausantys liberalai įsitikinę, kad valstybinius kelius valdanti įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija rajoninius kelius galėtų perleisti tvarkyti savivaldybėms.
Kartu savivaldai būtų atiduodama ir atitinkama kelių programos lėšų dalis, antradienį pranešė Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Suprantame, kad valstybei tvarkyti didžiąją dalį šalies kelių yra milžiniškas galvos skausmas. Savivaldybės pačios spėtų sutvarkyti rajoninius kelius, jeigu valstybė perleistų jų valdymą savivaldai su proporcingu finansavimu iš Kelių priežiūros ir plėtros programos“, – pranešime teigė frakcijos narys Romualdas Vaitkus.
Rajoninių kelių perleidimą savivaldai liberalai aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Kelių direkcijos vadovu Mariumi Švaikausku, kurie „sutiko, kad toks pasiūlymas yra perspektyvus“.
Todėl frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas paprašė Susisiekimo ministerijoje parengti tokį projektą.
Valstybinės reikšmės rajoninių kelių ilgis siekia 14,5 tūkst. kilometrų.
Parlamentarai pritaria prezidento siūlymui už valstybės perversmą bausti iki gyvos galvos
Parlamentarai antradienį per pateikimo procedūrą palaikė prezidento Gitano Nausėdos pataisas dėl griežtesnių bausmių už nusikaltimus valstybei, numatant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo trys, susilaikė 41. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
„Projektu siekiama užkardyti ir nustatyti proporcingą baudžiamąją atsakomybę už tyčinius bei itin pavojingus veiksmus, kuomet asmenys tikslingai nukreipia savo pastangas prieš mūsų valstybę ir jos gyventojus“, – pateikdamas Baudžiamojo kodekso pataisas, sakė prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis.
Jo teigimu, baudžiamoji atsakomybė už antivalstybinę veiklą nekeista 20 metų, todėl kai kurios bausmės neatitinka gyvenimo realijų.
„Kodekso pakeitimų poreikį lėmė, visų pirma, pokyčiai dabarties realijose, atsiradusios naujos ir suaktyvėję ankstesnės geopolitinės grėsmės. Įvertinta karo Ukrainoje patirtis“, – tvirtino patarėjas.
Jis priminė, kad ir Lietuvos žvalgybos tarnybos, teikdamos 2023 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, atkreipė dėmesį į pokyčius grėsmių struktūroje.
Baudžiamojo kodekso pataisomis prezidentas siūlo už valstybės perversmo organizavimą ar dalyvavimą jame numatyti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Šiuo metu didžiausia bausmė už šį nusikaltimą yra 20 metų kalėjimo.
Už kolaboravimą su okupacine valdžia turėtų būti baudžiama ne iki penkerių metų, kaip yra dabar, o iki 15 metų laisvės atėmimo, už dalyvavimą antikonstitucinių grupių, organizacijų veikloje – nuo penkerių iki 15 metų kalėjimo. Dabar už tai gresia laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų.
Jeigu asmuo dalyvautų ginkluotoje organizacijoje, siekiant pakeisti Lietuvos konstitucinę santvarką, pažeisti jos teritorinį vientisumą, valstybės vadovas siūlo tokiems asmenims numatyti laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos, o tokių grupių organizatoriams – nuo 12 metų iki gyvos galvos.
Pagal projektą, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už tarnybos paslapties bei kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms.
Dabar kalėjimas iki 15 metų gresia tik už valstybės paslapties pagrobimą siekiant ją perduoti užsienio valstybei.
Kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas – tyrimas
Pradėti nuosavą verslą artimiausiu laikotarpiu planuoja maždaug kas penktas šalies gyventojas (19 proc.), rodo naujausia apklausa. Tačiau kas antras tyrimo dalyvis (51 proc.) nurodė artimiausiu metu nenorintis tapti verslininku.
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš keturių (26 proc.) respondentų yra neapsisprendęs, nori ar nenori kurti nuosavą verslą.
Banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pastebi, kad nenorinčių tapti verslininkais skaičius išliko toks pats, kaip ir metų pradžioje atlikus tokį tyrimą.
Prieš dvejus metus Lietuvoje planuojančiųjų kurti verslą buvo 36 procentai. Šių metų pradžioje būsimų verslininkų sumažėjo iki 18 proc., o šiuo metu jų skaičius beveik nepakito (19 proc.).
Kalbant apie verslo pradžią, 38 proc. žmonių nurodė, jog labiausiai reikia galimybės įgyti papildomų žinių ir įgūdžių, 27 proc. respondentų sako, kad labiausiai praverstų praktinė parama, pavyzdžiui, registruojant įmonę. Kas antras (50 proc.) tyrimo dalyvis teigė, kad verslo startui labiausiai reikėtų finansinės paramos ir palankių finansavimo sąlygų.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją