Alytuje Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione įkurtuvių nuotaikos. Po įgulos kapeliono Sauliaus Kristapavičiaus pašventinimo rekonstruotose šimtmečius skaičiuojančiose kareivinėse įsikūrė II pėstininkų kuopa.
„Tarnybos atlikimo vieta turi užtikrinti karių poreikius. Tinkamas apgyvendamas ir geros treniravimosi sąlygos yra svarbios karių motyvacijai ir atsparumui, todėl atliepdami karių poreikius, įsigydami modernią ginkluotę siekiame naujos kokybės Lietuvos kariuomenėje“, – iškilmingo kareivinių atidarymo metu sakė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Dar prieš pradedant kareivinių rekonstrukciją, ministras pabrėžė, jog Lietuvos kariuomenės infrastruktūros plėtra ir karių apgyvendinimo ir tarnybos sąlygų gerinimas yra viena iš prioritetinių Krašto apsaugos ministerijos sričių.
XIX a. pabaigoje pastatytos Artilerijos kareivinės jau neatitiko šiandienos poreikių. Rekonstruojant dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatytus pastatus, buvo išlaikyta istorinė architektūra, originalūs fasado dekoro elementai, pirmo aukšto viduje paliktos autentiškos, parėjusius amžius menančios skliautuotos lubos.
Didžiausi darbai, rekonstruojant ir modernizuojat kareivines, buvo atliekami pastato viduje – pastatas apšiltintas iš vidaus, įrengtas trečias aukštas su stoglangiais. Prie pastato pristatyta metalinio karkaso evakuacinė laiptinė, atitinkanti priešgaisrinio saugumo reikalavimus. Taip pat įrengti lauko inžineriniai (šilumos tiekimo, buitinių bei lietaus nuotekų, vandentiekio, elektros) tinklai. Rekonstruotose kareivinėse galės gyventi ir tarnauti tėvynei apie pora šimtų karių.
Po bataliono karių balsavimo rekonstruotos kareivinės pavadintos Alytuje gimusio ir po išdavystės Žaliamiškyje (Dzūkija) žuvusio Lietuvos rezistento, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičius-Dzūko vardu.
Pusantrų metų trukusius ir 2,7 mln. eurų kainavusius rekonstrukcijos darbus atliko Alytuje registruota statybų bendrovė „Statrama“.
Kareivinių rekonstrukcija infrastruktūros gerinimo projektai Birutės ulonų batalione nepasibaigė – įrengiamos pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuvės, tvarkomas kelių bei aikštelių tinklas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu krašto apsaugos sistemoje yra vykdoma apie 200 didesnių ir mažesnių infrastruktūros plėtros projektų. Per trejus metus asignavimai karinės infrastruktūros plėtrai išaugo beveik 20 kartų. Įskaitant Laikinojo solidarumo įnašo lėšas, 2021–2023 m. investicijos į karinės infrastruktūros plėtrą iš viso sudarys iki 440 mln. eurų. Iš jų personalo tarnybos ir mokymo sąlygų gerinimui bus skirta apie 92 mln. eurų.