Dainavos žodis

M. Navickienė: pensijos 2024 metais išaugs 12 proc., taip pat toliau sieksime jas priartinti prie 50 proc. VDU dydžio

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. (Dainius Labutis / ELTA)

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais ir sieks 605 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Anot ministrės, 2024 m. numatomas pensijų padidinimas ženkliai pralenks infliacijos poveikį kainoms ir pagerins pensininkų padėtį Lietuvoje.

„Vidutinė senatvės pensija kitais metais augs maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 70 eurų ir sieks 644 eurus,“ –  penktadienį spaudos konferencijos metu sakė M. Navickienė.

„Pasak atnaujinto ekonomikos scenarijaus, šiais metais infliacija sudarys 9 proc., o 2024 m. yra prognozuojama 2,7 proc. infliacija. Tad pensijų augimas turėtų smarkiai ją pralenkti, nes vidutinė senatvės pensija kitais metais augs 12 proc. Tikimės, kad pensininkai tai pajaus,“– pridėjo ji.

M. Navickienė taip pat priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. užtikrinti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), gaunamo „į rankas“. Pasak jos, nuo 2024 m. vidutinė senatvės pensija sudarys apie 46 proc., o su būtinuoju stažu – apie 49 proc. VDU.

„Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 48,8 proc. VDU „į rankas“. Pamažu artėjame tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas, link,“ – sakė ministrė.

„2020–2024 m. periodu vidutinė senatvės pensija augo 229 eurų, o vidutinė senatvės pensija su stažu – 244 eurais,“ –  paminėjo ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2023 m. rugpjūtį Lietuvoje buvo apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Ministrė taip pat paminėjo, kad nuo 2025 m. prie dalies pensijų dydžio prisidės ir asmens dalyvumo lygis, kuris anksčiau nebuvo nustatomas asmenims, kuriuos negalia ištikdavo jau esant pensinio amžiaus. Anot jos, tokių asmenų galėtų būti apie 43 tūkst., o išmokėti jiems papildomas pensijas bus skirta 58 mln. eurų.

„Nuo 2025 m. dalyvumo lygis bus nustatomas ir pensinio amžiaus asmenims, pagal tai keisis pensijų apskaičiavimas. Po reformos siūlome visiems asmenims, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, pensijas skaičiuoti vienodai. Anksčiau, jeigu sunki negalia ištikdavo asmenį jau po pensinio amžiaus, tuomet papildoma netekto darbingumo pensija priskaičiuojama nebuvo“, – sakė ministrė.

„Manome, kad galėtų būti 43 tūkst. tokių pensijų gavėjų. Bet šie žmonės turėtų iš naujo nustatyti dalyvumo lygį nuo 2024 metų sausio. Šiam tikslui bus skiriama 58 mln. eurų“, – pridūrė ji.

Didės socialinės išmokos, augs vaiko pinigai, valstybės remiamų pajamų dalis

Taip pat, pasak M. Navickienės, nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka (BSI) sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, didės ir nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: iki 92,25 eurų augs vaiko pinigai (gausioms, nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka padidės iki 152,9 euro), iki 605 eurų augs vienkartinė išmoka gimus vaikui. Pasak jos, augs ir vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. 

„2024 m. vaiko pinigai didės iki 96 eurų. Taip pat vaiko pinigai gausių, nepasiturinčių šeimų vaikams, vaikams su negalia pakils iki 152 eurų. Vienkartinė išmoka gimus vaikui pakils 66 eurais, iki 605 eurų. Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams pakyla 450 eurų ir sieks 4125 eurus,“ – vardino M. Navickienė.

Taip pat, ministrės teigimu, nuo kitų metų pradžios augs šalpos pensijų bazė – sieks 197 eurus vietoje 182 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 176 eurus vietoj 157 eurų. Pasak SADM duomenų, šalpos pensijas gauna 60 tūkst. asmenų, tikslines kompensacijas – 94 tūkst. asmenų.

„Kalbant apie bazinę socialinę išmoką, tikslinių kompensacijų bazę ir valstybės remiamų pajamų dydį – šie dydžiai didės per 12 proc., o šalpos pensijų bazė – per 7 proc.,“ – sakė ji.

Tuo metu vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro, šiemet jis siekė– 34,89 euro.

Nuo 2024 m. didės ir valstybinės pensijos

M. Navickienė teigė, kad nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą, kuria numatoma apie 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jos vidutiniškai augs apie 72 eurus (nuo 73,07 euro iki 144,71 euro). Pensijų tremtiniams ir politiniams kaliniams pokytis palies beveik 48 tūkst. jos gavėjų.

„Mes išsikėlėme sau tikslą beveik 90 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Šis pokytis turėtų pasiekti apie 48 tūkst. šios pensijų gavėjų,“ – teigė M. Navickienė.

Taip pat, pasak ministrės, nuo kitų metų liepos bus nustatytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą „grindys“, kurios, nustatytą laiką ištarnavusiems asmenims, sudarys 350 eurų. Prognozuojama, kad siūlymas palies apie 13,5 tūkst. asmenų.

„Dabar kariai ir pareigūnai, kurie yra išėję į pensiją gerokai anksčiau, dėl tam tikrų apribojimų, dėl tinkamo indeksavimo nebuvimo ir kitokių apskaičiavimo taisyklių šias pensijas gauna tikrai labai mažas. Būna, kad jos siekia 50–70 eurų,“ – sakė ji.  

Galiausiai, anot M. Navickienės, ateityje bus keičiamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelis, o 2025 m. bus nustatytas naujas valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmas.

„Pagrindiniai siūlymai bus suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, atsisakyti tam tikrų elementų pensijų sistemoje, pavyzdžiui, galimybės rinktis palankiausią darbo užmokesčio laikotarpį skaičiuojant pensijos dydį. Tačiau siekiame, kad pareigūnų ir karių bei teisėjų papildomos pensinės garantijos būtų labiau pagrįstos ir teisingesnės“, – aiškino M. Navickienė.

Žygimantas Šilobritas (ELTA)

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: