Desovietizacijos komisija ketvirtajame posėdyje nustatė keistinais 5 gatvių pavadinimus Visagine, Pakruojyje ir Alytuje. Tuo metu prieš priimant sprendimą dėl Simno kapinėse esančio paminklo kovotojams už Tarybų valdžios Lietuvoje įtvirtinimą, dar bus kreipiamasi į Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas, sako komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
„Dėl „Galiūno“ kolūkio Alytuje buvo labai karšta diskusija, nes, kaip bebūtų, kolūkis – tai sovietizmo ir liūdnosios patirties simbolis. (…) Iš kitos pusės, tas paminklas pastatytas Lietuvai jau atgavus Nepriklausomybę, todėl gali būti ir puiki mokomoji priemonė. Todėl priėmėme sprendimą, kad nors jis atitinka įstatymo apibrėžimą, tačiau rekomenduojame jį ne nukelti, o pastatyti gretimai stendą, paaiškinant, kas tie kolūkiai buvo“, – Eltai po posėdžio teigė komisijos pirmininkas.
„Paminklas Juozui Vitui Alytuje yra privačioje teritorijoje, tai nėra viešasis objektas. (…) Tačiau pripažįstame, kad tai aiškus kolaborantas, todėl rekomendavome savivaldybei susitarti su žemės, kurioje tas paminklas stovi, savininkais (…) nušlifuoti raides, kurios ir šiandien nelabai matomos, nes apžėlusios, apsamanoję“, – teigė V. Karčiauskas.
Komisijai pristatytas Simno kapinėse esantis paminklas žuvusiems kovotojams už Tarybų valdžios Lietuvoje įtvirtinimą atminti 1918–1958 metais atminti, kaip pripažįsta V. Karčiauskas, yra „įdomus objektas“, dėl kurio dar reikės sulaukti ministerijų vertinimo.
„Nuomonėmis pasikeitėme, bet sprendimo priimti negalėjome, nes kapinėse esantiems objektams turime gauti nuomonę ir iš Krašto apsaugos ministerijos, ir iš Užsienio reikalų ministerijos, ir iš Kultūros paveldo departamento. Tai paprašėme jų nuomonės“, – pažymėjo komisijos pirmininkas.
Taip pat dar bus laukiama patikslinimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) dėl Atminimo lentos dalininkams Bronei Mingailaitei-Uogintienei, Broniui Uogintui, Broniui Uogintui jaunesniajam.
„Jų namukas įrašytas į kultūros vertybių registrą. Iš to, ką gavome, trūksta informacijos, kad jie sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Todėl mes paprašėme LGGRTC, kad jie parengtų pažymą apie jų galimą bendradarbiavimą su specialiosiomis sovietų tarnybomis“, – sakė V. Karčiauskas.
Alytuje, Pakruojyje ir Visagine siūloma keisti 5 gatvių pavadinimus
„Pakruojo atveju beveik visi pavadinimai kartojasi iš kitų rajonų. Naujas atvejis – Vytauto Montvilos gatvės pavadinimas. Pritariame, kad jis turi būti keičiamas. (…) Dėl Cvirkos, Giros gatvių – nieko naujo, siūlome juos pakeisti“, – komisijos sprendimu pasidalijo V. Karčiauskas.
„Dėl Juliaus Janonio gatvių jau pačios savivaldybės turėtų susiprasti, kad jau priimtas ne vienas sprendimas, kad su autoritariniais ir totalitariniais režimais Julius Janonis neturėjo nieko bendro. Gal ir per daug tų gatvių yra kaip jaunam žuvusiam poetui Lietuvoje, bet čia jau savivaldos reikalas patiems spręsti“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Visgi prie dalies objektų likimo įvertinimo dar bus laukiama rekomendacijų ir grįžtama kituose posėdžiuose, pažymėjo komisijos pirmininkas.
„Dėl Salomėjos Nėries gatvių darome pertrauką, nes laukiame pažymos iš LGGRTC. (…) Dėl P. Stripeikos gatvės pavadinimo – nežinome, kas tas Stripeika, nieko apie jį neradome. Paprašėme, kad ta informacija būtų papildyta“, – pridūrė V. Karčiauskas.
Tuo metu Visagine komisija rekomendavo keisti tik Tarybų gatvės pavadinimą.
„Dėl Kosmoso, Partizanų, Taikos, Tarybų, Veteranų pavadinimų – keistokai skamba, kai siūlomi bendriniai pavadinimai, tiesiogiai nesiejami su jokiais autoritariniais ar totalitariniais režimais, sovietų okupacija, nors gali sukelti kontraversiškų minčių. Vieningai pasisakėme, kad tik Tarybų gatvės pavadinimas atitinka įstatymo reikalavimus ir turėtų būti pakeistas. Visi kiti yra pačių visaginiečių reikalas“, – sakė V. Karčiauskas.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
