Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Reikšdamas nepritarimą Seimo sprendimui, T. V. Raskevičius sudegino tris LGBTIQ knygas
Parlamentui atmetus Vyriausybės siūlymą atsisakyti draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius prie Seimo sudegino tris homoseksualius santykius aprašančias knygas.
„Protestuodamas prieš Seimo sprendimą, aš sudeginu tris man asmeniškai labai brangias knygas, kuriose yra pateikta informacija apie LGBT asmenis“, – žurnalistams antradienį sakė parlamentaras.
Taip jis kalbėjo Seimui atmetus siūlymą naikinti įstatymo nuostatas, draudžiančias nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata.
Politikas sudegino knygas „Vadink mane savo vardu“, „Kuprotas kalnas“ ir „Homoseksualizmo prigimties istorija“.
T. V. Raskevičius pabrėžė, kad šiam įstatymo projektui prieš tai buvo pritarusi Vyriausybė, tačiau prieš jį pasisakė daugiau nei dvidešimt valdančiųjų atstovų.
„Todėl aš šiandien valdančiajai koalicijai viešai užduodu klausimą: ar Vyriausybė, ministrė pirmininkė vis dar turi šios Seimo daugumos palaikymą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus? Man atrodo, kad šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – sakė Laisvės frakcijos narys.
Seimo atmestose pataisose siūlyta atsisakyti dabar įstatyme įrašytos nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Seimas spręs, kada išankstinės pensijos gavėjams atstatyti visą pensiją
Seimas ketina nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados – ją gavęs, Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl pataisų teiks išvadą Seimui.
Pakeitimus Seimui pristatęs Linas Kukuraitis BNS teigė, kad pagal siūlomą projektą išankstinės pensijos gavėjai visą jiems priklausančią pensiją vėl galėtų gauti sulaukę maždaug 85–86 metų.
Pataisos numato, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.
„Tuo metu, kai žmogus kažkuria prasme grąžina „Sodrai“ tą sumą, kuri jam buvo paskolinta prieš pensinį amžių, tai yra panašiai užtrunka 21 metus, (…) jiems atstatyti senatvės pensiją. (…) Tai atliktų tam tikrą socialinį teisingumą, nepasmerkiant tų žmonių iki gyvenimo pabaigos. O tie, kurie, deja, neišgyveno tų 21 metų, (…) jie ir turėtų tą sumažintą pensiją“, – pristatydamas pataisą Seime, teigė Linas Kukuraitis.
„Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją, ji sumažinama iki 484 eurų. Tai ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos. Jeigu gyveni iki 90 metų ar iki 100 metų, tuos 20, 30, 40 metų po pensijos tavo pensija yra sumažinta“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Seimo Teisės departamentas sako, kad tokia tvarka skatintų gyventojus pasinaudoti galimybe gauti išankstinę pensiją.
„Asmuo, kuris nusprendė pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, ją gali gauti penkerius metus iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 mėnesių ilgiau nei tokias pačias socialinio draudimo įmokas mokėjęs, tačiau teise į išankstinę senatvės pensiją nepasinaudojęs asmuo“, – nurodo Seimo teisininkai.
Tačiau L. Kukuraitis teigė, kad pataisomis nesiekiama skatinti išėjimo į išankstinę pensiją.
„Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų, nes darbingo amžiaus žmogaus finansiniai ir sveikatos sunkumai turėtų būti sprendžiami užimtumo, nedarbo, netekto darbingumo draudimo ir sveikatos sistemų pagalba“, – tvirtino L. Kukuraitis.
„Priešingai, kalbame apie vyriausius mūsų visuomenės asmenis, tai yra tuos, kurie gyvena labai nelengvoje situacijoje“, – pridūrė jis.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė pasigedo analizės, kokie žmonės renkasi išankstinę pensiją, kokios priežastys juos skatina ją rinktis, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tokia sistema nebaudžia žmogaus, nes jis į išankstinę pensiją išeina savanoriškai, niekas to daryti neverčia.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės teigimu, leidus po tam tikro laiko išankstinių pensijų gavėjams atstatyti visą pensiją valstybei mažiau reikės tokius žmones šelpti.
L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 1,13 proc., arba 7,5 tūkst. gyventojų, ji yra apie 25 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.
Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Gaunant išankstinę pensiją, būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.
Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą.
G. Nausėda sako vetuosiantis NT mokesčio įstatymą, jei Seimas jį priimtų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seime svarstomas naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jis vetuotų įstatymą, jei Seimas jį priimtų.
„Šis mokestis šiuo metu yra antisocialinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad bet kokios kitos iniciatyvos, įskaitant ir mūsų, kuri palengvintų žmonėms disponuoti pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis, jas mėginama atmesti ne dėl to, kad jos blogos savaime, o dėl to, kad nepatinka, kas inicijuoja tuos pakeitimus“, – žurnalistams antradienį Pakruojyje sakė prezidentas.
„Esant tokia aplinkai, kuomet nekilnojamasis turtas kaip kokia skiautė iš mokesčių reformos projekto išplėšiama ir pateikiama izoliuotai, reiškia tik vieną, kad Lietuvos žmonės privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo, tik dėl to, kad kažkas susirinktų daugiau pinigų. Mums šitoks kelias netinka ir tokį įstatymo projektą aš vetuočiau“, – teigė G. Nausėda.
Jo patarėjas ekonomikos klausimais Valdas Augustinavičius neseniai pareiškė, kad naujo NT mokesčio modelio projektas yra nekokybiškas. Pasak jo, valdančiųjų iniciatyva išplėsti NT mokesčio bazę yra socialiai neteisinga, net ir įskaitant finansų ministrės Gintarės Skaistės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės registruotą siūlymą numatyti saugiklį, kad pagrindinis būstas būtų apmokestinamas mažiausiu iš numatomų tarifų.
Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir vienintelį turimą būstą.
G. Skaistė ir M. Lingė pasiūlė pagrindiniam būstui savivaldybėms leisti nustatyti 0,05–0,5 proc. NT mokesčio tarifą, kuris būtų mokamas už didesnės nei 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos vertės būstą. Anksčiau siūlomos „žirklės“ buvo 0,05–4 proc.
Aukštesnį – 0,5–4 proc. – tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam NT savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.
Vyriausybė siūlo, kad nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
Spalio 26-ąją Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl įstatymo pataisų, tačiau nutarė šį klausimą nukelti į lapkritį.
Daugiausia demokratų skyrių į prezidentus siūlo kelti partijos lyderį S. Skvernelį
Baigiantis terminui, kada galima siūlyti partijos kandidatą į prezidentus, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai dažniausiai teikė partijos pirmininko Sauliaus Skvernelio kandidatūrą.
Kaip antradienį BNS informavo partija, pasiūlymus pateikė daugiau nei trys ketvirtadaliai skyrių, daugiausia kartų pasiūlytas S. Skvernelis.
Jis anksčiau teigė nebenorintis antrą kartą kandidatuoti į šalies vadovo postą.
Dalis šios partijos skyrių siūlo rinkimuose kelti buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Demokratų frakcijos Seime vicepirmininko Lino Kukuraičio, frakcijos atstovų Vytauto Bako, Algirdo Butkevičiaus kandidatūras, taip pat – buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską.
Galutinį sprendimą dėl kandidato kitąmet vyksiančiuose rinkimuose šeštadienį priims „Vardan Lietuvos“ politinė taryba.
„Natūralu, kad skyriai aktyviausiai siūlė partijos pirmininką Saulių Skvernelį, be to, kas labai svarbu, tai rodo, kad partijos vadovu pasitikima. Kartu maloniai nustebino, kad antras populiariausias kandidatas – partijos draugo statusą turintis Giedrimas Jeglinskas. Manome, kad šis sprendimas susijęs su nuolat kintančia saugumo padėtimi“, – pranešime spaudai teigė partijos rinkimų štabo vadovas ir Seimo narys Lukas Savickas.
Pasak partijos, keletas skyrių informavo dar vykdantys diskusijas, jų siūlomų kandidatų partijos administracija laukia artimiausiu metu, tada paaiškės, ar šis penketas yra galutinis.
2019 metais eidamas premjero pareigas S. Skvernelis, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 19,58 proc. rinkėjų balsų.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
ŽŪR: žemės mokestis ūkininkams šiemet padidėjo 2–3 kartus
Dalis Lietuvos ūkininkų šiemet turi sumokėti dvigubai arba trigubai didesnį žemės mokestį, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.
„Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (…) Kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina taip ženkliai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sako A. Svitojus.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sako, kad žemdirbių sklypai įvertinti per daug, dėl to ateityje gali kilti produkcijos kainos.
„Žemės ūkio paskirties sklypai įvertinti ženkliai per daug. Jei žemės paskirtis yra žemės ūkio, tai jos vertė už 1 hektarą maksimaliai gali būti 10–12 tūkst. eurų. (…) Jei taip augs žemės kaina, tai tiesiogiai įtakos maisto kainą ir atsilieps vartotojams“, – pranešime sako M. Maciulevičius.
Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.
ŽŪR duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija šiemet priskaičiavo iš viso apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, pernai ši suma siekė apie 40 mln. eurų.
Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis sako, kad, palyginti su ankstesniais metais, šiemet bendra žemės sklypų vertė padidėjo 43 procentais. Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal šią vertę, kuri perskaičiuojama kas penkerius metus, paskutinį kartą – 2023-aisisiais.
A. Navicko profsąjunga lapkričio pabaigoje atnaujins streiką, rengs mitingą prie Seimo
Seimui ruošiantis biudžeto svarstymams, Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) lapkričio pabaigoje planuoja atnaujinti pedagogų streiką bei surengti mitingą prie Seimo.
„Lapkričio 22 dieną grįžtame su aktyviais veiksmais streike ir tuo pačiu organizuosime mitingą prie Seimo, kuriame planuoja dalyvauti iki 5 tūkst. mokytojų. Rytoj pateiksime prašymą savivaldybei dėl leidimo“, – BNS pirmadienį vakare po profsąjungos tarybos posėdžio sakė jos vadovas.
Mokytojai streiką sustabdė spalio viduryje, su Vyriausybe nesusitarę dėl didesnių atlyginimų mokytojams. Tačiau jau tuomet profsąjunga žadėjo streiką atnaujinti, jog įtikintų parlamentarus priimti šį sprendimą per biudžeto svarstymus Seime.
Numatyta, kad pirmasis biudžeto svarstymas vyks lapkričio 14-ąją, antrasis – lapkričio 23-ąją, o jį priimti ketinama iki gruodžio 5-osios.
Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc. ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
A. Navicko profsąjunga pastaruoju metu ragino algas kelti dukart po 15 proc. – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu.
Pirmadienį jis teigė per šį laikotarpį su ministerija daugiau nebesikalbėjęs.
„Ministerija mūsų į derybas nekvietė, tai neisim ir nesisiūlysim tartis, jei jie nenori susitarti. Bet vyko daug diskusijų su Seimo nariais“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.
A. Navickas teigė besitikintis, jog atnaujintame streike dalyvaus daugiau mokytojų, nei jų buvo pirmąjį kartą, kai streikavo keli tūkstančiai pedagogų.
Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Jos taip pat kiek anksčiau sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.
Valstybės gynimo taryba patvirtino Valstybės gynimo planą
Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį patvirtino Valstybės gynybos planą, pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Pagrindinis ir didysis šios dienos posėdžio klausimas – Valstybės gynimo plano patvirtinimas, tai reiškia, kad Lietuvoje turime viešą, paprastą ir visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė mato save karo metu ir kiekvieno piliečio įsitraukimą“, – spaudos konferencijoje po VGT posėdžio sakė K. Budrys.
Pasak jo, šis planas numato kiekvieno piliečio vietą šalies gynyboje, „kad neliktų nei vieno piliečio, įmonės ar organizacijos, kurie nežinotų, ką darys“.
Pasak Prezidentūros, Valstybės gynybos planas parengtas, kad skirtingi visuotinės gynybos elementai veiktų kaip darni visuma. Jis apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.
Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.
Planą rengė Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.
VGT taip pat svarstė valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.
Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu misijose tarnauja 60 karių, pusė jų – NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake.
Svarstymai dėl ateinančių metų misijų vyko mažėjant Lietuvos įsitraukimui į šias operacijas, daliai šalių atitraukiant pajėgas iš karštųjų taškų.
Kietąjį iškastinį kurą siūloma drausti 2026-aisiais, savivaldybės riboti galėtų kitąmet
Aplinkos ministerija siūlo nuo 2026 metų gegužės uždrausti Lietuvoje naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Tuo metu savivaldybės ribojimus galėtų numatyti jau kitąmet.
Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisos. Joms dar turės pritarti Vyriausybė, paskui – Seimas.
Savivaldybės nuo 2024 metų gegužės galėtų apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savo teritorijoje ar jos dalyje, kurioje oro kokybė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo vidutinio vienerių metų oro užterštumo lygio.
Už draudimų nepaisymą gyventojams baudos siektų 60–300 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims – 170–1170 eurų.
Nenaudoti neapdorotos akmens anglies namų ūkiuose rekomenduoja PSO, atsižvelgdama į tai, kad šios kuro rūšies degimo metu išmetamos kietosios dalelės pripažintos kancerogeninėmis.
Remiantis PSO informacija, akmens anglies deginimas namų ūkiuose yra itin žalingas dėl azoto oksidų ir sieros dioksidų, toksinių medžiagų adsorbcijos kietosiose dalelėse ir sunkiųjų metalų.
Kietųjų dalelių koncentracija yra stebima keturiose Lietuvos miestuose esančiose šešiose oro kokybės tyrimų stotyse: Vilniuje Žirmūnų ir Lazdynų mikrorajonuose, Kaune Petrašiūnuose ir Noreikiškėse bei Klaipėdoje Šilutės plente ir Naujojoje Akmenėje.
Ministerija nurodo, kad kietojo kuro deginimas šilumos gaminimui namų ūkiuose turi reikšmingiausią poveikį išmetamam kietųjų dalelių kiekiui – 2021 metais jis sudarė 36,9 proc. viso Lietuvoje išmesto kietųjų dalelių kiekio arba daugiau kaip 70 proc. Lietuvos energijos gamybos sektoriuje išmesto šių teršalų kiekio.
Energetikos ir pramonės sektoriuose atsisakius kietojo iškastinio kuro, 2026–2030 metais išmetamas kietųjų dalelių kiekis vidutiniškai per metus sumažėtų 399 tonomis, azoto oksidų – 146 tonomis, sieros dioksido – 864 tonomis, nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 242 tonomis, švino – 376 kilogramais, gyvsidabrio – 20 kilogramų.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta energijos gamybos ir tiekimo, žemės ūkio, pramonės ir mažosios energetikos sektoriuose iki 2050 metų atsisakyti visų rūšių iškastinio kuro.
Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 55 proc. – „Elektrum Lietuva“
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 55 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 58,3 euro už megavatvalandę (MWh).
Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat mažėjo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina siekė 72,4 euro, Vokietijoje – 61,7 euro, Olandijoje – 66,8 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.
„Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 29 proc. ir siekė 42,9 euro.
„Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios energijos produktų kainos ir didesnė vėjo energijos gamyba, kuri Šiaurės šalyse išaugo 78 proc., o Baltijos šalyse – 136 proc., palyginti su ankstesne savaite“, – pranešime sakė „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.
Anot jo, kainų mažėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir 17 proc. didesni energijos srautai iš kaimyninių valstybių.
Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę smuko 5 proc. iki 521 GWh, vien Lietuvoje – 11 proc. iki 219 GWh, Latvijoje ir Estijoje mažėjo po 1 proc. ir atitinkamai siekė 131 ir 171 GWh.
Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse mažėjo 11 proc. iki 385 GWh. Lietuvoje gamyba augo 16 proc. iki 145 GWh, Latvijoje – mažėjo 36 proc. iki 68 GWh, Estijoje – 18 proc. iki 72 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 55 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 66 proc., Latvijoje – 52 proc., Estijoje – 42 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Lietuvos paštas aukcione vėl pardavinės patalpas Druskininkuose
Lietuvos paštas vėl pardavinės patalpas Druskininkuose – lapkričio pabaigoje bendrovė organizuoja pakartotinį patalpų Druskininkų V. Kudirkos gatvėje aukcioną.
Parduodamo turto pradinė kaina sumažinta iki 1,599 mln. eurų, rugsėjį aukcione ji siekė 1,684 mln. eurų.
Patalpose iki 2018 metų rugpjūčio veikė pašto skyrius.
Lietuvos paštas anksčiau BNS Plius teigė, kad, pardavus perteklinį, pagrindinėje įmonės veikloje nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos bus investuojamos į strateginius Lietuvos pašto projektus – paslaugų kokybės, darbo sąlygų gerinimą.
Lapkričio 27 dieną prasidėsiančiame aukcione bus parduodamos 2,9 tūkst. kv. metrų bendro ploto bei 624,6 kv. metrų bendro ploto administracinės patalpos. Aukcionas tęsis iki lapkričio 28 dienos.
Pirmą kartą patalpas bandyta parduoti birželį, tačiau aukcionas neįvyko neužsiregistravus nė vienam dalyviui. Tuomet patalpos pardavinėtos už 1,77 mln. eurų pradinę kainą.
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje rugsėjį buvo didesnis už ES vidurkį
Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
Per metus ir per mėnesį nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto ir rugsėjį siekė 6,1 procento. Darbo neturėjo 95 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,9 punkto iki 8,6 procento.
Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,4 proc., arba 2,1 punkto daugiau prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.
ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,5 proc., arba 0,2 proc. mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.
Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13 mln. žmonių.