Aplinkos ministerijai antradienį pranešus, kad sustabdyti aštuoni pradėti plynieji sanitariniai kirtimai Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas teigia, kad kirtimai jau yra įvykdyti.
„Aplinkos ministerija paskelbė, kad sustabdė kirtimus Punios šile. Mums nuvažiavus į teritoriją paaiškėjo, kad kirtimai padaryti. Kaip suprantu, sustabdė po to, kai kirtimai buvo atlikti“, – LRT radijui trečiadienį sakė forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigia, kad sanitarinius kirtimus praėjusią savaitę buvo paprašyta sustabdyti, o per kiek laiko tai buvo padaryta jis teigia nežinantis.
Anot forumo vadovo, Vyriausybei priėmus sprendimą išplėsti rezervatą, jame paliktos „skylės“ – apie 300 ha plote plytintys genetiniai draustiniai, kuriuose vykdoma įprasta ūkinė veikla. Tuomet Aplinkos ministerija esą Vyriausybei pažadėjo, kad šiuose plotuose nevykdys plynų sanitarinių kirtimų tol, kol nebus parengtas planas, kaip juose reiktų tvarkytis derinant genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą.
Ž. Morkvėno teigimu, šiemet šis įsipareigojimas buvo ignoruotas. Visi 2023 metais suplanuoti sanitariniai plynieji miško kirtimai jau atlikti.
K. Šetkus teigia, kad jokių rašytinių susitarimų nebuvo, be to, leidimai buvo išduoti teisėtai, suderinus su Saugomų teritorijų tarnyba.
„Teisės aktai to nenumato, rašytinių susitarimų nėra. Galiu pasakyti, kad sustabdėme kirtimus po duoto susitarimo, kad peržiūrime sanitarinių kirtimų tvarkas. Tikiuosi, šiandien pateks viešam derinimui ir bus radikaliai peržiūrimos“, – LRT radijui teigė viceministras.
Anot jo, į sanitarinių kirtimų Punios šile klausimą reikėtų žiūrėti ne taip siaurai. Punios šilas esą negali būti traktuojamas kaip viena bendra visuma. Jame yra trys dalys – gamtinis rezervatas, kraštovaizdžio draustinis ir genetinis draustinis.
„Kalbame apie genetinį draustinį, kur, kaip minėjo, galima ūkinė veikla. Draustinis susiduria su didžiuliais iššūkiais, žievėgraužio topografo iššūkiais, iškirsta iki penkių hektarų ploto, kas sudaro dvi tūkstantąsias viso Punios ploto. Kertama ne šiaip, kertamas miręs miškas – tai užfiksuoju. Svarbu, kad miškas būtų išsaugojamas, viena išsaugojimo priemonių – užfiksuoti problemos plėtrą“, – teigė jis.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad sanitariniai kirtimai vykdomi tose teritorijose, kur kenkėjai yra rekordiškai išplitę, tačiau ginčas kyla visuomenininkams keliant klausimą, ar reikia būtina kirsti visą plotą, kur gausūs kenkėjai, ar galima palikti medžius, kurie sveiki.
K. Šetkus teigia, kad tiek Valstybinės miškų urėdijos, tiek Valstybinės miškų tarnybos buvo paprašyta neišdavinėti naujų sanitarinių leidimų, kol nebus išanalizuota situacija ir pateiktos naujos rekomendacijos.
„Procesas nesibaigė, greičiausiai rytoj, poryt būtų reikėję išduoti sanitarinius leidimus. Žinutė ne apie tai, kas vyko, apie tai, kas vyks rytoj, poryt, nes didėjimas žievėgraužio tipografo planuojamas 80 procentų – išplis į kitus miškus. Ruduo buvo palankus, išsivystė trečia kenkėjo stadija, pavasarį gali bus radikalus pokytis“, – kalbėjo viceministras.
Aplinkos ministerija yra inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Tikimasi, kad jos bus patvirtintos gruodžio pradžioje.
Taisyklėmis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai. Forumo vadovas teigia, kad jei kertami nebegyvi medžiai „yra šaukštai po pietų“ ir suvaldyti invaziją yra pavėluota – reikia kirsti nusilpusius, užkrėstus medžius. Pasak jo, reikėtų pasitelkiant ekologus, kurie miške įvertintų ir saugomas vertybes.
Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Autorė Jurgita Andriejauskaitė
