Praėjusį pirmadienį Alytaus miesto kultūros centre pačiomis aukščiausiomis muzikantų užduotomis natomis nuvilnijo priešpaskutiniai šių metų senjorų naktišokiai. Susirinkusių šokėjų miniai koncertavo Alytaus krašto grupė „Bent“, tai Vytautas Muliuolis ir Edvidas Zaleckas.
Į šią neeilinę Alytaus kultūros centro atrastą idėją nemokamai šokti prie vis skirtingų grupių ir kapelų visada atsiliepia daugybė vyresnių žmonių. Jie važiuoja iš vis toliau ir toliau, dalyviai nesibaimina sukarti ir 100 km, o kitą kartą ir daug daugiau, kad tik linksmai ir prasmingai praleistų pirmadienio vakarą.
Jau nuo pat pirmos uždainuotos kadaise kasetėse ir juostose įrašytos Aliukų dainos „Ir vis prašau, ateik per pievas, per rasas…“ visą plačią salę kaip mat užtvindė šokėjų poros. Vienas vyriškis, paklaustas, ko vis dar ramsto sienas, atsakė, kad pirmajam šokiui kaupia drąsą ir jėgas. „Jau tuoj, tuoj ketinu vesti čia ką, įtemptai dairausi iš likusių sėdinčių“, – šmaikštavo jis.
O laisvų moteryčių buvo tikrai nemažai. Matėsi, kad ne viena čia atvyko ne kiek pasišokti, bet kiek prasiblaškyti, paklausyti puikių dainų.
Šie šokiai kiekvieną pakylėja, priverčia gražiau rengtis, pasikvėpinti, pasitempti, paprasčiausiai nebūti netikusiu. Ir nesvarbu, kiek kam metų, nes čia, šiuose šokiuose, drąsiai galima teigti, pasas visiems meluoja. Antai bendravardis Danielius, skaičiuojantis devyniasdešimtus metus, kiekvienuose šokiuose besukantis dvidešimčia metų jaunesnę draugę, sakė: „Koks skirtumas, ar 60, ar 90, ar 103 jau metai, svarbiausia, kad dar noras, sveikata, pulsas mano tas pats išlikęs, kaip kadaise jaunas muša.“ Bet jį dar geriau tuoj pat papildė ilgametė porininkė: „Bėga metai, mes jaunėjam, valgom ir plonėjam!“ Ir kai pridūriau, kad jiedu ir gražėja, linksmai pritarę, pašnekovai pasileido toliau šokti.
Keli šimtai nuolat čia besilankančių šokėjų vieni kitus jau puikiai pažįsta. Yra susibičiuliavę, draugais patapę. Net susiporavę, nes kur daina, tuo labiau šokis ir platesnė šypsena, ten ir nauja pažintis, o žiūrėk, netrukus ir meilės židinys atsiranda.
Per pertrauką priėjus prie dviejų gerai pažįstamų porų, sužinojau apie praeitų senjorų naktišokių neįtikėtiną istoriją. „Ir tada mes taip pasiutusiai šokome, šokome, o čia kažkas šalimais kad stumdosi, lipa ant kojų! O jau piktumas kad ėmė, įsivaizduokit! Kas gi čia tokie? Nagi gerai įsižiūrėjus, o gi tai mano klasės draugė čia taip pasiutusiai sukasi, su kuria nesimačiusi net 47 metus! Apsikabinome, išsibučiavome! Ir nors abi gyvename Alytaus Vidzgirio mikrorajone, mus iš naujo suvedė tik šie šokiai! Esame labai dėkingi jų organizatoriams, kad vėl pavyko susitikti!“ – nuoširdžiai pasakojo abi draugės, šį kartą net atsinešusios seną judviejų mokyklos nuotrauką.
Daug kartų šokėjų išsakytos frazės, kad šie šokiai yra daug geriau nei jų lankomos vaistinės ir naudojami vaistai, pasitvirtino. Kalbinta apyjaunė moteris pašnibždom sakė, kad ji čia atėjo po infarkto, o reabilitaciją atliks gruodį, kai jau šokių nebus. „Noriu ne vien filmuose matyt šias poras, aš ir pati kiekvieną kartą noriu dalyvauti! – energingai sakė ji.
O štai po ilgos pertraukos čia pasirodė išskirtiniai šokių atstovai, tai Janina iš Prienų ir Vitas iš Simno. Paklausti, kur gi jie buvo prapuolę, Vitas kaip visada atsakė linksmai ir be išsisukinėjimų: „Danieliau, kaip tau čia aiškiau pasakyti. Skambino, klausė, kas gi nutiko, kad į šokių salę jūs neatvykot? Atsakas trumpas, ir nemeluojam, vienam iš mūsų suskaudo koją. Ne batas kaltas, tik sveikatai pataisyti reikia laiko! Nes įprastai mes šokių salėje neturėdavom saiko!“
Iš Onuškio kilusi moteris kalbinama pasidžiaugė galinti perduoti linkėjimus saviškiams Vokietijoje. „Kaip prie tokių šiandienos technologijų ir, žinoma, dainų malonu gyventi!“ – sakė ji.
Prie laiptų turėklų kalbintas nuolatinis šokėjas Klemensas, buvęs ilgametis autobusų parko vairuotojas, atsipūsdamas sakė: „Mano amžiui jau čia per daug puikių moterų šokėjų, tikrai per daug!”
Tarp dainų nebuvo jokių pertraukėlių, tad ir su šokėjais sunkoka buvo susikalbėti, tačiau vien iš jų šviečiančių mimikų, iš kažin kur buvo matoma jų spinduliuojanti laimė ir meilė gyvenimui. „Žinok, jei tik būtų, eičiau kasdien į tokius šokius! Reikia tik džiaugtis tuo, kol galime!” – linksmai ir konkrečiai apibūdino puikiai išsidabinusi šokėja.
„Nuo tokio gyvenimo kaifuojam, – tarė žilsterėjęs vyras. – Ką ten namuose sėdėsi, reikia dar pajudėti, išeiti į žmones, ypač į tokius išskirtinius renginius.“
O štai 75 metų išsipusčiusi blondinė moteris tryško ir džiaugsmu, ir piktumu: „Muzikantai sakė, duosim, duosim pertraukėlių, o dabar jie jau baigia mus nuo kojų nuvaryti! Jau tiek tų smagių dainų pyškina iš eilės, dzievaži, cielas maratonas gavosi“, – apie muzikantų pateiktą ištęstinį dainų repertuarą šmaikščiai pasisakė šokėja.
O grupės „Bent“ atlikėjai Vytautas ir Edvinas tiesioginėje FB Danielius.net transliacijoje negailėjo šiltų žodžių Alytaus šokėjams: „Tokių energingų žmonių tarpe jaučiamės be galo puikiai. Jų nereikia užvedinėti, skatinti. Jie patys puikiai žino, ko čia yra atėję, mums tereikia tik dainuoti.“ Atsisveikindami jie senjorams palinkėjo tik norėti gyventi, kabintis iš paskutiniųjų ir niekada nepasiduoti užpuolus negandoms!
Danielius Jakubavičius