Lapkričio 19 d. Alytaus rajono Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje Alytaus seniūnijos seniūno Kęstučio Tumyno, taip pat atliekančio ir šios bažnyčios vargonininko pareigas, iniciatyva visuomenei buvo pristatytas menininko Artūro Zienkos nemokamai išdrožtas suoliukas, skirtas a. a. muzikologei, TV laidų vedėjai Zitai Kelmickaitei atminti.
Ir nors praėjusį savaitgalį seniūnas Kęstutis Tumynas šventė 45 metų gimtadienį, iš anksto numatytas renginys Zitai Kelmickaitei atminti jam buvo svarbiau už viską. Bažnyčios klebonas monsinjoras Leonas Jakimavičius aukojo Mišias už nuoširdžią ir be galo kūrybingą žurnalistę Z. Kelmickaitę, čia buvusią svečiuose 2018 metais ir palikusią be galo įsimintinus ir malonius prisiminimus.
Vėliau, po šv. Mišių, šventoriuje dvasininkas pašventino suoliuką ir padėkojo drožėjui Artūrui Zienkai už įsiklausymą į pasiūlytas idėjas. „Šis suoliukas ne tuščias kaip kiti, kad būna. Jis čia – išskirtinis, su ant rankšluosčio pavaizduotomis trimis lelijomis, simbolizuojančiomis Alytaus rajono herbą ir Rumbonių bažnyčios pavadinimą – Švč. Trejybę. Viskas dera išties nuostabiai“, – sakė klebonas monsinjoras L. Jakimavičius.
Alytaus seniūnas K. Tumynas, prisimindamas draugystę su a. a. Zita Kelmickaite, visiems sakė: „Ji pažinojo mane, mus, dar nesutikusi, iš kažin kur sklido jos nuoširdumas ir džiaugsmas. O paskambinus jai per gimtadienį spalio 19 d. džiaugdavosi ir dėkodama sakydavo, kad, va, jos dzūkeliai, jos“.
O šiemet, po garbios moters mirties Lietuvoje įsisiūbavus akcijai „Prisėsk su Z. Kelmickaite“, ji neaplenkė ir Alytaus rajono Alytaus seniūnijos.
„Spalio pradžioje Radžiūnų kaime praūžusi audra perlaužė pusiau Vytos Cenkienės ąžuolą, taip kaip Zitos gyvenimą: staiga, skaudžiai ir negrįžtamai, – sakė K. Tumynas. – Moteris sutiko atiduoti medieną, o stebuklingų rankų meistras Artūras Zienka iš jos sukūrė Z. Kelmickaitės suoliuką.“
Iškilmingą renginį vedė Santaikos kultūros namų vadovė Rasutė Navakauskienė, o išskirtines dainas dainavo Alytaus folkloro ansamblis „Daulėlio“ ir, žinoma, pats „kiemo“ šeimininkas – bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininko, to paties seniūno Kęstučio Tumyno.
Ansamblio „Daulėlio“ vadovė Laimutė Zavistauskienė sveikinimo kalboje sakė: „Čia prisėdęs kiekvienas išgirs paukščio čiulbesį ir bažnyčios varpų gaudesį, pajaus iškilmingą ir didingą religinės giesmės didybę. Ir gyvenkime taip, kad šis suolelis būtų mūsų bendravimo ir gražių tarpusavio santykių vieta.“
O kuklus menininkas Artūras Zienka po bendros nuotraukos prie suoliuko sakė: „Man didelė garbė prisiliesti prie tokios gražios idėjos. Tad ačiū Kęstučiui, kad pakvietė, ir ačiū Dievui, kad pavyko padaryti, – linksmai atviravo drožėjas. – Dėkingas Zitai Kelmickaitei už sekmadienio rytmetines laidas, kurias su didžiausiu susidomėjimu su visa šeima žiūrėdavome dar lovoje ir tik paskui eidavome gerti kavos.“ O paklaustas, ar čia, prie suoliuko, po sekmadienio šv. Mišių su „Radžiūnos“ saviveiklininkų ansambliu nepanorės užtraukti keleto dzūkiškų dainų, pastarasis tik mįslingai atsakė: „Labai tikiuosi, kad taip ir bus, kaip tu sakai ir linki. Geresnės vietos nesurasi.“
Danielius Jakubavičius