Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Ministras G. Jakštas: didinant mokytojų atlygį, bus atsižvelgiama į vidutinio darbo užmokesčio augimą
Įsipareigojimai kitais metais pedagogams kelti algas bus vykdomi atsižvelgiant į vidutinio užmokesčio augimą, jei reikės, bus peržiūrimas biudžetas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc. ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
„Suprantame, kad prognozės gali nepasiteisinti, nes bandome pataikyti į bėgantį taikinį, kiek kitais metais augs darbo užmokestis, nežinom, Finansų ministerija prognozuoja 6,5 proc., mes tuo pasitikim su atsarga“, – antradienį pristatydamas švietimo biudžetą sakė G. Jakštas.
„Turime sutarimą, kad jeigu paaiškės, kad atlyginimai vidutiniai šalyje auga reikšmingai greičiau, biudžetą reikės peržiūrėti, kad tas didinimas nuo kitų metų rugsėjo galbūt bus ir didesnis, jei to prireiks, kad pasiektume įsipareigojimą. Pagal dabartinį planą turėtume pasiekti 130,7 proc., jei Finansų ministerijos prognozės pasiteisins“, – teigė jis.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį suabejojo, ar ministerijai pavyks įgyvendinti pažadus, nes Lietuvos banko ir Europos Komisijos prognozės dėl užmokesčio augimo yra optimistiškesnės ir viršys 7 proc.
Kaip skelbia ministerija, numatoma, kad kitąmet švietimui bus skiriama 496 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau negu šiemet. Daugiausia papildomų lėšų, 352,6 mln. eurų, suplanuota skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujina pedagogų streiką, rengia mitingą prie Seimo.
LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.
Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Seimas pradėjo antrą apkaltą P. Gražuliui, šis įtaria planą pašalinti jį dešimtmečiui
Seimas antradienį pradėjo antrą apkaltos procesą Petrui Gražuliui pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl piktnaudžiavimo, ar panaikinti jo Seimo nario mandatą, parlamentas spręs gruodžio 19 dieną.
Toks sprendimas antradienį priimtas už balsavus 87 Seimo nariams, po vieną buvus prieš ir susilaikius.
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytė-Nielsen pateikus siūlymą apkaltą rengti gruodžio 19 dieną, pats parlamentaras įžvelgia planą procesą nukelti, kad būtų sulaukta išvados iš Konstitucinio Teismo (KT).
KT turi pateikti išvadą pagal pirmą P. Gražuliui pradėtą apkaltos procesą dėl priesaikos sulaužymo, kai balsavo už kolegą. Šiuo pagrindu P. Gražulį pašalinus iš Seimo, jam įsigaliotų ir draudimas dešimčiai metų kandidatuoti į parlamentą.
Pašalinus mandatą pagal teismo nuosprendį, jis galėtų kandidatuoti jau artimiausiuose rinkimuose.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7-osios nutartimi paliko galioti nuosprendį, kuriuo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. Nusikalstama veika buvo padaryta prieš pradedant eiti Seimo nario pareigas, nuosprendis įsiteisėjo“, – pateikusi nutarimo projektą, informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nutarimu patvirtinta apkaltos data – gruodžio 19-oji, procesas prasidėtų 10 val. rytiniame Seimo posėdyje.
P. Gražulis parlamento vadovės klausė, kodėl apkalta rengiama gruodžio antroje pusėje, kai Seimo statute nurodyta, kad procesas gali būti surengtas po septynių dienų.
„Septynios dienos – gruodžio 19-ta daug anksčiau, tai kodėl tik 19-ta? Ar čia nėra tas, kad bandysit išsukinėti per S. Šedbarą (buvusį konservatorių KT teisėją – BNS) Konstitucinio Teismo teisėjams rankas, kad nebalsuodamas šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, nes per šitą apkaltą galite mane pašalinti tik iš šios kadencijos, o jei būtų priimtas KT sprendimas, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, dešimčiai metų negalėčiau būti renkamas“, – kalbėjo P. Gražulis.
Parlamento vadovė pastebėjo, kad Seimo statutas reikalauja, jog apkaltos procesas būtų surengtas ne anksčiau kaip per septynias dienas, ir gruodžio 19-oji yra siūloma data, kad parlamentaras jam galėtų pasiruošti.
Komentuodamas LAT nuosprendį, P. Gražulis taip pat stebėjosi Lietuvos dėmesiu pažeidimais Rusijoje. LAT lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis, pasinaudodamas Seimo nario statusu, padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.
„Čia buvo slapta NATO operacija, kaip įvesti užnuodytą produkciją į Rusiją ir išnuodyti Rusijos kariuomenę, bet konservatoriai atskleidė ir sužlugdė šitą operaciją“, – juokavo P. Gražulis ir taip pat dėkojo valdantiesiems už kylančius reitingus.
„Ačiū už persekiojimą, kuo labiau jūs mane persekiojat, tuo labiau mano reitingai kyla“, – sakė P. Gražulis.
P. Gražuliui apkaltos procesai Seime rengiami dviem skirtingais pagrindais – dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.
Seimo teisininkų išaiškinimu, šie du procesai skiriasi tiek procedūromis, tiek galimomis pasekmėmis: pirmu atveju mandato panaikinimas grėstų draudimu kandidatuoti dešimčiai metų, kitu atveju būtų galima dalyvauti jau artimiausiuose rinkimuose.
P. Gražulis antradienį žurnalistams patvirtino pats mandato atsisakyti neketinantis.
„Nedėsiu (mandato – BNS). Taigi jie (valdantieji – BNS) padės mano mandatą“, – sakė P. Gražulis.
Antra apkalta P. Gražuliui rengiama įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Ši apkalta bus vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia.
Be to, šiuo metu KT nagrinėja kitą P. Gražulio apkaltos bylą – joje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant. Apkaltos byla KT pradėta lapkričio 8 dieną.
Alytaus ligoninėje pradedamas skubiosios pagalbos, reanimacijos skyrių modernizavimas
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje pradedamas skubiosios pagalbos bei reanimacijos skyrių modernizavimas, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Darbus planuojama atlikti iki kitų metų gruodžio.
Pasak ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos, šeimos gydytojos Vilmos Krušnienės, ligoninėje bus statomas 322 kv. metrų ploto priestatas, remontuojama dalis ligoninės patalpų.
„Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje planuojama padidinti pacientų laukimo zoną, atskirti suaugusiųjų ir vaikų priėmimo skyrius ir įrengti du atskirus įėjimus. Bus atnaujinta registratūra“, – sakė ji.
Naujame priestate taip pat bus įrengiami vaikų chirurgo, pediatro kabinetai, vaikų stebėjimo palatos, dvi naujos pacientų skirstymo patalpos.
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjos, gydytojos anesteziologės reanimatologės Vilmos Jančiukienės teigimu, modernizuojant reanimacijos skyrių, bus atliktas pirmo aukšto kapitalinis remontas, perplanuotos patalpos, išplėsiančios skyriaus plotą daugiau nei dvigubai: nuo maždaug 220 iki 521 kv. metrų.
„Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje lovų skaičius išliks toks pat – šešios, tačiau trys iš jų bus vienutėse. Dvi palatos bus izoliatoriai su priešboksiais, kuriose bus įrengta neigiamo slėgio ventiliacija, leidžianti valdyti sunkių infekcijų plitimą“, – pažymėjo skyriaus vedėja.
Atnaujintose patalpose taip pat bus įrengti gydytojų kabinetai, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų poilsio bei medikamentų laikymo patalpos, numatyta įrengti pneumopaštą laboratorinių tyrimų perdavimui į klinikinę laboratoriją.
Projekto vertė siekia daugiau nei 3,5 mln. eurų, jis finansuojamas ES lėšomis.
Seimas: ministerija galės skolintis kompensacijoms už šilumą, poreikis – apie 25 mln. eurų
Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą, numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.
Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.
Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.
„Tokiais veiksmais neskatiname žmonių renovuotis daugiabučių“, – priekaištavo liberalas Andrius Bagdonas.
Praėjusį šildymo sezoną (2022-ųjų rudenį–2023-ųjų žiemą) buvo daugiau paramos prašytojų, išaugo kompensacijų sumos, be to, dalis prašymų pernai liko neišnagrinėta – tai padaryta jau šiais metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms papildomai jau yra pervedusi 36 mln. eurų.
Valstybės biudžete kompensacijoms už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų.
„Ignitis grupės“ pelnas šiemet augo 15 proc. iki 212,6 mln. eurų
Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 212,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Apklausa: pusė lietuvių – už premjerės pasitraukimą iš pareigų prieš prezidento rinkimus
Pusė (50,4 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvausianti premjerė Ingrida Šimonytė turėtų atsistatydinti iš savo pareigų likus mėnesiui iki rinkimų, rodo LRT antradienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Jos duomenimis, 17 proc. gyventojų mano, kad premjerė turėtų išeiti atostogų iki tol, kol baigsis prezidento rinkimai. Tiek pat mano, kad dalyvaudama prezidento rinkimuose I. Šimonytė turėtų likti savo poste.
Tuo metu 16 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Apklausa rodo, kad I. Šimonytės atsistatydinimui iš premjerės pareigų labiausiai pritaria 30–49 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai, baigę kolegiją ar technikumą, bei su vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Miestų gyventojai, apklaustieji su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai ir dešiniųjų pažiūrų respondentai dažniau sutiktų su pasiūlymu, kad tol, kol baigsis rinkimai, premjerė turėtų išeiti atostogų.
Apklausos duomenimis, su tuo, kad I. Šimonytė turėtų likti premjere ir dalyvauti rinkimuose, dažniau sutiktų moterys, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, vadovai, pensininkai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu spalio 23–lapkričio 7 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę, visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas. Į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka taip pat kol kas dar apie dalyvavimą rinkimuose nepaskelbęs advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė, keliama valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
Daugėjant eismo įvykių, VRM siūlo didinti baudas už greičio viršijimą
Šalies keliuose daugėjant eismo įvykių ir žūčių, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pranešė siūlanti didinti baudas už greičio viršijimą.
Anot ministerijos, tais atvejais, kai leistinas greitis viršijamas nuo 11 iki 20 kilometrų per valandą (km/h), bauda turėtų siekti nuo 30 iki 60 eurų. Šiuo metu ji siekia nuo 12 iki 30 eurų. O tais atvejais, kai greitis viršijamas 21–30 km/h, VRM siūlo numatyti baudą nuo 60 iki 120 eurų. Dabar ji siekia nuo 30 iki 90 eurų.
Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau kaip 30 km/h, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008-ųjų ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio ir gaunamų pajamų.
Nesumokėjusiems baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais iki baudų sumokėjimo – būtų stabdoma transporto priemonės teisė dalyvauti eisme, nekeičiamas ar neišduodamas vairuotojo pažymėjimas.
Ministerija skaičiuoja, kad 2021-aisiais skirta 1,4 mln. eurų baudų už KET pažeidimus, iš jų sumokėta 514 tūkst. eurų – kiek daugiau nei trečdalis, 2022-aisiais šios sumos siekia atitinkamai 1,7 mln. ir 477 tūkst. eurų. 2023 metais iki lapkričio 1-osios skirta 2,6 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta 409 tūkstančiai.
Šiuo aspektu Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.
„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kurių šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – po pirmadienį vykusio Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžio sakė ministrė Agnė Bilotaitė.
Per dešimt šių metų mėnesių šalies keliuose įvyko 2,5 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
Šiuose eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės – 24 žmonėmis daugiau nei per 2022 metų tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusiųjų – transporto priemonių vairuotojai. Žuvę automobilių vairuotojai sudaro 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių, keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 procentus.
Eismo įvykiuose sužeisti 2 894 žmonės – 20 žmonių daugiau nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas.
Grasinimai apie sprogmenis Kauno hidroelektrinėje nepasitvirtino
Kauno hidroelektrinė. (BNS nuotr.)
Policija pirmadienį sulaukė grasinimų apie sprogmenis Kauno hidroelektrinėje, jie nepasitvirtino.
Pranešimo sulaukta kiek po 11 valandos. Juo informuota, kad 13 val. sprogs minimas objektas.
Kauno hidroelektrinė yra vienas iš Lietuvos strateginės reikšmės objektų.
„Pareigūnai ir kolegos iš Viešojo saugumo tarnybos patikrino prieigas, vidaus patalpas, jokių įtartinų daiktų nerado“, – BNS sakė Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Pirmadienio rytą taip pat melagingai pranešta apie sprogmenis Kauno ir Vilniaus oro uostuose.
LEA: elektra Lietuvoje per savaitę brango 3,7 proc., dujos TTF pigo beveik 1 proc.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 3,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 0,8 proc.
Lapkričio 13–19 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 104,3 euro, kai prieš savaitę jos kaina buvo 100,6 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba, vėstantys orai ir padidėjęs elektros energijos vartojimas.
Latvijoje bei Estijoje kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir didėjo nuo 100,6 iki 104,3 euro už MWh, Suomijoje – 68,4 proc. iki 96,8 euro, Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje – 63,4 proc. iki 89,7 euro, Lenkijoje brango 15,7 proc. iki 105,3 euro. Tuo metu Vokietijoje elektros kaina mažėjo 2,5 proc. iki 90,2 euro.
Per savaitę Lietuva pasigamino 30 proc. visos reikalingos elektros, trūkstamą jos kiekį šalis kompensavo importu iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos.
Bendra elektros gamyba, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 25 proc. ir siekė 76 gigavatvalandes (GWh). Vėjo elektrinėse buvo pagaminta 39 proc. šio kiekio, saulės elektrinėse – 3,6 proc., hidroelektrinėse – 21,4 proc., šiluminėse elektrinėse – 17,1 proc., likusi dalis – kitose elektrinėse.
Gamtinių dujų kainų vidurkis TTF prekybos taške Nyderlanduose, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 0,8 proc. – nuo 47,4 euro iki 47 euro už MWh.
Europos dujų saugyklų užpildymas per savaitę sumažėjo 0,55 proc. punkto ir šiuo metu siekia 98,9 proc., Inčukalnio dujų saugykla Latvijoje užpildyta apie 94,3 proc. – 1,5 proc. punkto mažiau nei prieš savaitę.
Lapkričio 13–17 dienomis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas veikė 59 proc. pajėgumu, per jį importuota 359 GWh dujų, arba 6,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę (337,3 GWh).
Iš Lenkiją išsiųsta 98,1 GWh dujų, dar 25,5 GWh dujų tekėjo į Latviją. Dujų suvartojimas Lietuvoje padidėjo 11,8 procento.
Biokuras Lietuvoje per savaitę pabrango 1 proc. iki 20,93 euro už MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras kainavo 39,73 euro.
Nagrinėjamą savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 80,8 JAV dolerio už barelį – 0,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos praėjusią savaitę atitinkamai siekė 1,51 ir 1,52 euro už litrą.
Seimas spręs, ar liberalizuoti pašalpų mokėjimą bedarbiams
Seimas spręs, ar dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą.
Siūloma kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus darbo netekusiems žmonėms pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias grupės parlamentarų siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas.
Jomis siūloma leisti bedarbiui gauti išmokas dar tris mėnesius įsidarbinus ar pradėjus individualią veiklą, be to, siekiama prailginti papildomos išmokos mokėjimo laiką nuo 11-kos iki 15-kos mėnesių žmonėms, kuriems iki pensijos lieka mažiau negu 5 metai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė įsitikinusi, kad pasiūlymų iniciatoriai, patys to nenorėdami, gali demotyvuoti bedarbius į darbo rinką grįžti greičiau negu per šešis mėnesius.
„Tie, kurie yra pasirengę darbo rinkai, paprastai į ją grįžta per 3–5 mėnesius, ilgiau Užimtumo tarnyboje neužsibūna“, – tvirtino ministrė.
Konservatorius Linas Slušnys sako, kad mokamos per geros nedarbo išmokos, nes jų gavėjai, jų neatsisakydami, dirba individualiai.
„Ar čia nebus tam tikra galimybė dar daugiau sukčiauti, ramiai gaunant nedarbo išmoką ir šalia užsiimti savo veikla?“ – svarstė jis.
Tuo metu vienas iš pataisų iniciatorių Tomas Tomilinas sako, kad individuali veikla yra pagrindinis socialinės atskirties mažinimo įrankis.
„Pataisos būtų konkretus įrankis, kuris padėtų spręsti ilgalaikių bedarbių problemą, kuri yra didžiulė“, – aiškino parlamentaras.
T. Tomilino teigimu, galimybė ir gauti bedarbio pašalpą, ir tuo pačiu metu dirbti būtų paskata legaliai dirbti: „Nesukčiauti, neieškoti kažkokių išeičių ten forminant pajamas kažkokių giminių vardu ar panašiai.“
„Tris paskutinius – septintą, aštuntą ir devintą mėnesius žmogus, prieš tai gavęs minimalią algą, gauna apie 390 eurų bedarbio pašalpą. Tai yra tikrai nedidelės pajamos“, – pridūrė T. Tomilinas.
Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonėms yra labai sunku pragyventi netekus darbo, dalis jų renkasi išankstinę pensiją, o vėliau gauna sumažintą senatvės pensiją: „Ilgiau, 15 mėnesių, jiems mokant bedarbio pašalpą, žmonės būtų skatinami neiti į išankstinę pensiją.“
Dabar bedarbio pašalpa mokama devynis mėnesius: pirmą–trečią mėnesį ji siekia 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią–šeštą mėnesį – 40 proc., o šeštą–devintą mėnesį – 30 proc.
Bedarbio statusą galima prarasti dėl nelegalaus darbo.
M. Navickienė anksčiau sakė, kad ilgalaikių bedarbių dabar Lietuvoje yra apie 48 tūkst. Pasak jos, 10 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių gauna vienos ar kitos rūšies paramą, pavyzdžiui, socialinę pašalpą.
Lietuvos paštui – 184,5 tūkst. eurų bauda už prastą siuntų pristatymo į ES kokybę
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) Lietuvos paštui skyrė 184,5 tūkst. eurų baudą už kokybės rodiklių neįvykdymą.
Pastaruosius kelerius metus, RRT duomenimis, prastėja Lietuvos pašto tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų, siųstų tarp Europos Sąjungos valstybių narių, kokybė.
„Bendrovė neužtikrino tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų pristatymo tarp Europos Sąjungos šalių per nustatytus terminus. Dėl to šiemet skyrėme baudą už kokybės įpareigojimų neįvykdymą tarptautinėje dalyje“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
RRT ekspertai nustatė, kad Lietuvos paštas, kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas, 2022 metais neįvykdė kokybės reikalavimų ir labai atsilieka nuo kitų ES šalių.
Anot RRT, iš Lietuvos siunčiamos minėtos siuntos į ES šalis vidutiniškai keliauja 16 proc. ilgiau nei iš Lenkijos, 43 proc. ilgiau nei iš Estijos ir 49,5 proc. ilgiau nei iš Latvijos.
Į kai kurias ES šalis šios siuntos iš Lietuvos keliauja ilgiau nei 10 dienų, pavyzdžiui, į Bulgariją, Čekiją, Daniją, Suomiją, Rumuniją, Ispaniją, o į Kiprą keliauja apie pusę mėnesio.
Šis RRT nutarimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Lietuvoje nustatyti šiemet pirmi tymų atvejai, užsikrėtė neskiepyti vaikai
Lietuvoje užregistruoti šiemet trys pirmieji tymų atvejai.
Jie nustatyti Klaipėdos mieste, visi susirgusieji buvo 4–12 metų vaikai, neskiepyti tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jo duomenimis, pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas šalyje tymais registruotas 2019 metais, tuomet užfiksuoti 834 susirgimo šia infekcine liga atvejai.
Prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai, 2020 metais tymai diagnozuoti dviem asmenims, o 2021 ir 2022 metais susirgimų neregistruota.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Europoje nustatytas 1331 tymų atvejis 19-oje šalių.
Be to, pandemijos laikotarpiu sumažėjo skiepijimo nuo tymų aprėptys, jos nukrito iki 90 proc. ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
NVSC teigimu, tai leido tymų virusui išplisti tarp nesirgusių, neskiepytų vaikų ir suaugusiųjų.
Specialistai pabrėžia, kad siekiant suvaldyti tymus, labai svarbu, jog būtų paskiepyta 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali tymų protrūkių ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų grėsmė.
Vienintelė specifinė priemonė, galinti apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos ir sunkių jos komplikacijų bei suvaldyti tymus visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmąja doze – sulaukus 15–16 mėnesių amžiaus, antrąja – 6–7 metų.
Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
Tuo metu pernai skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys Lietuvoje tesiekė 86,46 proc. (2021 metais – 88,41 proc.). Blogiausias rodiklis yra Klaipėdos mieste, čia tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijimo apimtys tarp dvejų metų vaikų kasmet mažėja, pernai jos siekė 80,70 procento.
Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją