49-erių alytiškė Gerda Pėstininkienė kūrybinga ir įdomi asmenybė, dirba Alytaus „Drevinuko“ mokykloje-darželyje auklėtoja. Užaugino 4 savo vaikus. Vyriausiam 25-eri, jauniausiam – 14 metų. Radusi laisvą minutę sėda prie rankdarbių. Ypatingą formą ir pavidalą jos rankose įgauna medžiaginės lėlės.
Moters kuriamos lėlės turi istoriją. 67 centimetrų ūgio Benas ir Beatričė – brolis ir sesuo. Po vieną neparduodamos – tik abi. Vienos lėlės kaina – 100 eurų. Šios lėlės kurį laiką gyveno Gerdos vaikų darželio grupėje ir padėjo mažiesiems adaptuotis prie darželio aplinkos. „Lėlės formą pasiūti nėra sudėtinga. Bet prie detalių (veido, drabužių) reikia paplušėti“, – sako Gerda, pastebinti, kad vaikai vis rečiau žaidžia su lėlėmis, nes juos „pavergusios“ išmaniosios technologijos.
Vaikai ir menas
Gerda gimė ir augo Alytuje. Baigė Jotvingių gimnaziją. Menais susižavėjo besimokydama gimnazijos vyresnėse klasėse. O apie 1992 m. ji įstojo į tuometinę Alytaus dailiųjų amatų mokyklą dabartinį Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialą. „Tuomet buvo menų pakilimo banga. Kas netingėjo, tas kūrė. Pasirinkau tekstilės amatą“, – tęsia pašnekovė. Amato mokėsi metus laiko, nes audimo specialybė buvo panaikinta ir Gerda nusprendė mokslų netęsti. „Išėjau iš amatų mokyklos, ir atsiradus auklytės darbo vietai pasukau į darželį. Labai myliu vaikus. Vaikų darželyje dirbu iš pašaukimo. Apie kitą profesijos kelią niekada negalvojau. Vaikai atviri. Jeigu jiems nepatinka, jie taip tiesiai šviesiai ir pasako“, – apie darbą darželyje kalba G. Pėstininkienė. „Atsigimiau į savo močiutę, nors jos nepažinojau… Ji mirė, kuomet dar buvau negimusi. Iš mamos pasakojimų žinau, kad mano močiutė gražiai dainavo, turėjo auksines rankas, buvo geraširdė“, – pasakojimą tęsė moteris. Šiuo metu su Gerda gyvena tik jauniausi vaikai – sūnūs, vyresnieji kuria gyvenimus atskirai. Bet jie, kaip ir mama, linkę į menus, kūrybą, muziką.
Rankdarbiai kaip meditacija
Darbas darželyje moters nuo kūrybos neatitolino. Priešingai, po daugiau nei 20 metų įkvėpė grįžti ir tęsti mokslus Dailiųjų amatų mokykloje. „Baigiau drabužių modeliavimo ir dizaino specialybę. Išmokau siūti drabužius. Dalyvaudavau mokyklos amatų mugėse. Kruopštus darbas man patinka“, – tęsia Gerda. Rankdarbiai moteriai yra meditacija, atsipalaidavimas, pabuvimas su savimi, savo mintimis. „Kūryba yra procesas. Ir nežinai, kaip darbas pavyks, kol jis neužbaigtas. Galutinis rezultatas gali nustebinti net pačią“, – apie rankdarbius kalba Gerda. Ji šypsosi ir sako, kad sunkiausia ne kūrybinis procesas, o laiko stoka. Tad ji kuria vakarais įsijungusi televizorių ar klausydama mėgstamos muzikos. Rankdarbiai jos pomėgis, ne darbas. Tad ji neturi tikslo savo darbų reklamuoti. Jeigu kažkas pamato ir jiems patinka, kūrėja parduoda. „Daugiau dovanoju“, – pažymi G. Pėstininkienė. Artėjant Kalėdoms, pašnekovė vakarus leidžia gamindama kalėdinius žaisliukus, dekoracijas, namų interjero puošybos detales. Kuria praktiškus daiktus: krepšius, dėklus telefonams, levandų maišelius, kuriuos dovanoja artimiesiems, kolegoms.
Smalsumo vedama, Gerda su savo rankdarbiais užsuka ir į Makniūnų bagažinių turgelį.
Svajonėse – Japonija
„Į meną esu pasinėrusi giliai. Man patinka įvairių kultūrų menas. Norus ir svajones reikia pasakyti garsiai. Tuomet juos pagauna vėjas ir jie materializuojasi. Labai svajoju nuvažiuoti į Japoniją ir pamatyti, kaip ten gaminamos lėlės. Taip pat turiu svajonę įkurti žaislų taisymo dirbtuves“, – apie vaikystės sumanymą prasitaria moteris.
Danielius Jakubavičius