Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2023“ Lazdijų rajone Sauliaus Jančiulio ūkis pripažintas geriausiu. Ūkininko sėkmės ir laimės kertiniai akmenys – mylima šeima ir mėgstama veikla ūkyje.
Pasekė tėvais ir seneliais
Akmenių kaime gyvenančiam ir aplinkiniuose kaimuose ūkininkaujančiam S. Jančiuliui 1-ąją vietą „Metų ūkis 2023“ konkurse komisija skyrė už šeimos ūkinės veiklos tęstinumą puoselėjant tradicijas, už ilgametį ūkininkavimą ir mažo pieninio ūkio gyvybingumo išlaikymą.
Į klausimą, kaip pavyko pelnyti tokį aukštą įvertinimą, S. Jančiulis atsakė santūriai – stengiamės, dirbam, ir pridūrė, kad ir kokia krizė ištiktų, nereikia prarasti optimizmo ir nuleisti rankų.
„Seneliai ir tėvai visada gyveno ūkiškai, turėjo savo gyvulių ir dirbo žemę, o su jais kartu ir aš“, – apie gyvenimo kelio pasirinkimą sakė lazdijiškis. Norėdamas tęsti šeimos tradicijas, jis baigė žemės ūkio technologijos ir vadybos studijas Žemės ūkio akademijoje (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija).
Savarankiškai ūkininkauti vyras pradėjo 2006 metais, mirus seneliui. S. Jančiulis perėmė senelio ūkį ir ūkininkavo tęsdamas šeimos tradicijas ir jas derindamas su pažangiomis technologijomis.
Šiandien S. Jančiulio ūkis nedidelis, bet tvarkingas, aprūpintas šiuolaikiška technika. Ūkininkas laiko 30 Lietuvos juodmargių veislės pieninių karvių ir apie 10 įvairių veislių mišrūnų mėsinių galvijų, augina javus, bulves. Dirba daugiau nei 70 hektarų žemės. Pagrindiniai talkininkai – žmona Aldona ir brolis Mindaugas, turintys atskirus nedidelius ūkius.
Ūkis turi visą reikalingą šienavimo, žemės dirbimo ir pašarų ruošimo techniką. Technikos parke rikiuojasi 5 ratiniai traktoriai, plūgas, kultivatorius, dvi sėjamosios, dvi šienapjovės, diskinis skutikas, frontalinis krautuvas, bulvių kasimo kombainas, ritinių gaminimo presai, vyniotuvai ir dar daug kitokios technikos.
Gyvuliams kokybiškus pašarus, praturtintus mineraliniais priedais, ūkininkas pasigamina pats. Metiniai vienos karvės pieno primilžiai – 6–9 tonos. Pieną parduoda kooperatyvui „Dzūkijos pienas“, su kuriuo bendradarbiauti pradėjo dar senelis. Šiuo supirkėju jis pasitiki ir kitų neieško.
Svarbu neprarasti optimizmo
Siekdamas, kad ūkis būtų perspektyvus ir lengviau atlaikytų sunkmečius, S. Jančiulis prieš dvejus metus pradėjo auginti mėsinius galvijus ir sodinti po hektarą bulvių. Prastesnes – pagraužtas, negražias, mažesnes – sušeria galvijams, o geresnes parduoda.
S. Jančiulio teigimu, ūkio plėtrai labai rimta paspirtis ir pagalba buvo Europos Sąjungos fondų parama, kuria pasinaudojo ne vieną kartą: rekonstravo tvartus, kai juose reikėjo sumontuoti transporterius, pirko traktorių, pieno šaldytuvą, frontalinį krautuvą.
Ūkininko nuomone, norint, kad ir nedidelis ūkis būtų pelningas, pirmiausia reikia jausti potraukį kaimui, žemei ir šiai veiklai. Kai yra potraukis ir noras, tada ateina ir sėkmė. Šalia minėtų dalykų labai svarbu ir žinios. Jis daug žinių įgijo stebėdamas tėvų, senelių darbą bei padėdamas jiems, vėliau studijuodamas ir, žinoma, pasinaudodamas kitų ūkininkų patirtimi. „Viską susidedi, padarai savas išvadas ir randi geriausius sprendimus“, – tikino ūkininkas.
Per visą ūkininkavimo laikotarpį praėjusieji metai S. Jančiuliui buvo vieni sunkiausių – pieno supirkimo kainos labai stipriai krito žemyn, slėgė dideli mokesčiai. „Sudėtinga situacija tęsiasi ir dabar. Jei ne auginamos bulvės, mėsiniai galvijai, iš pieninių karvių niekaip nepragyventume. Ko gero, kaip ir nemažai Lietuvos pieno ūkių šeimininkų, būtume jas pardavę. Kai pieno supirkimo kainos nesiekia savikainos, karvutėms turi padėti išsilaikyti“, – akcentavo ūkininkas.
Vis tik S. Jančiulis optimizmo nepraranda: „Tikiuosi, kad viskas atsigaus ir krizė bus įveikta. Niekam aitvarai turtų nesunešė, reikia patiems užsidirbti, todėl nereikia verkšlenti dėl nesėkmių ir sunkumų ar kitus kaltinti. Savo laimę patys turime susikurti, reikia mokėti džiaugtis tuo, ką turi“, – apie optimizmo ir darbo reikšmę kalbėjo S. Jančiulis.
Lazdijiškis apgailestauja, kad ūkininkų reikalai valdžiai nelabai rūpi: „Šiemet valdžia daug ką nuvylė padidinusi žemės mokesčius. Mūsų rajone jie padidėjo tris kartus. Juk žemė ta pati, tačiau jos vertė stebuklingai išaugo.“
Ar lieka laiko laisvalaikiui? Nedaug, pripažįsta ūkininkas, ypač vasarą, kada darbas darbą gena, tačiau visus darbus stengiasi sudėlioti ir suplanuoti taip, kad liktų laiko ir poilsiui su šeima: žmona ir dviem dukromis – vienuolikmete Saule ir 9 metų Ugne.