Artėjant didžiosioms metų šventėms, svarbu, kad nė vienas žmogus, didelis ar mažas, sveikas ar neįgalus, nesijaustų vienišas, nebūtų užmirštas, kad sulauktų visokeriopos pagalbos, nuoširdaus palinkėjimo prie šventinio Kūčių stalo ir pasitinkant šv. Kalėdas.
Socialinis darbas – tai ir yra pagalba žmonėms, kurie turi problemų savo gyvenime, stokoja socialinių įgūdžių visuomenėje, turi bėdų savo šeimose arba yra vieniši ir jiems reikia kitų pagalbos. Studijavau edukologiją buvusiame Vilniaus pedagoginiame universitete, įgijau socialinio pedagogo / socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Socialine darbuotoja dirbu 15 m. Pirmasis mano darbas socialinėje srityje buvo pagalba į namus senyvo amžiaus žmonėms ir dienos užimtumo centre su asmenimis, turinčiais protinę negalią. Tuomet supratau, kokia svarbi šalia esančio žmogaus pagalba, ne tik susijusi su buitimi ir kasdieniais žmogaus poreikiais, bet labai svarbus ir dvasinis palaikymas: šilti pokalbiai, pasakytas gražus žodis, padovanota nuoširdi šypsena.
Teikiant pagalbą žmonėms, svarbu būti paprastam, maloniam ir visiškai laisvam, priimti kiekvieną žmogų tokį, koks jis yra, su savo ydomis, nuostatomis, savitu požiūriu į gyvenimą, nes kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias, patirtys ir išgyvenimai skirtingi. Su nostalgija prisimenu tas popietes, kuomet ilgą gyvenimo kelią nuėję žmonės pasakodavo prisiminimus apie savo jaunystę, tam laikmečiui būdingus istorinius, kultūrinius ar politinius įvykius.
Vėliau, pradėjusi dirbti su sunkumus patiriančiomis šeimomis, įgijau kitokios darbinės patirties. Labiausiai džiuginantys momentai šiame darbe – tai sėkmės istorijos, kai pamatai džiaugsmo kupinas ne tik tėvų, bet ir vaikų akis. Smagu pasidalinti žiniomis ir patirtimi su kitais, bet taip pat smagu ir iš kitų pasisemti gyvenimiškos patirties. Sunkumai, ieškant pagalbos, sprendžiant įvairius pagalbos klausimus šeimoms, asmenims, vaikams, mus tik užgrūdina ir motyvuoja eiti pirmyn.
Džiugu prisiminti ir tuos momentus, kuomet teko dalyvauti vaikų dienos centro ir neįgaliųjų dienos centro veiklose, padėti organizuoti šventes, vesti renginius. Smagu matyti džiugesį ir švytinčias akis, tiek vaikų, tiek vyresnio amžiaus žmonių. Kiekviena akimirka, valanda ar diena, praleista tarp žmonių, suteikia tiek daug dvasinio peno, kad materialūs dalykai nublanksta. Labai patiko perskaityta B. Vincent mintis: „Žmonės, su kuriais dirbame, atspindi jūsų požiūrį.
Jeigu esate įtarus, nedraugiškas ir nenuolaidus, tai tuos pačius nemalonius bruožus aptiksite ir jus supančiuose žmonėse. Bet jeigu stengiatės elgtis kaip įmanydami geriau, tai ir aplinkiniai, su kuriais praleidžiate didesnę laiko dalį, elgiasi kuo maloniausiai.“ Palinkėčiau kiekvieną dieną kito žmogaus labui nuveikti nors kažką nedidelio, nusišypsoti ar ištarti gerą žodį. Kartais reikia labai nedaug, kad būtume patys patenkinti ir kad pradžiugintume kitus.
Atvejo vadybininkė Rima Bertašienė