Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seime – įpareigojimas drausti paspirtukų ir žoliapjovių savininkų civilinę atsakomybę
Seimas linkęs įpareigoti galingų, bet neprivalomų registruoti transporto priemonių, įskaitant elektrinius paspirtukus ir žoliapjoves, savininkus apsidrausti civilinę atsakomybę.
Seimas antradienį po svarstymo priėmė tokias Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas. Už balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo devyni, o 31 susilaikė.
Galutinis balsavimas dėl pakeitimų vyks iki Kalėdų. Pataisas reikia priimti iki gruodžio 23-osios, kad Lietuva laiku į savo įstatymus perkeltų Europos Sąjungos direktyvą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, atsakydama į kai kurių parlamentarų nuogąstavimus, kad draudikams bus sudarytos sąlygos disponuoti gyventojų sveikatos duomenimis, pareiškė, kad tai suderinta su įvairiomis institucijomis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė pareiškė, kad net ligonio artimasis, neturintis notaro įgaliojimo, negaus jokios informacijos apie jo sveikatos būklę, o biuras galės susirinkti informaciją apie bet kurio asmens sveikatą.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad duomenis apie gyventojų sveikatą turėtų valdyti valstybės institucijos, o ne privatus verslas.
„Vis tiek yra privačių kompanijų darinys tas biuras, ir jeigu jau mes atiduodame privačioms draudimo kompanijoms administruoti tam tikras valstybines funkcijas, tai turėtumėm labai atidžiai pasižiūrėti, kokius duomenis atiduodame ir leidžiame tvarkyti“, – tvirtino parlamentarė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbantis socialdemokratas Julius Sabatauskas priekaištavo, kad Biudžeto ir finansų komitetas per mažai projektui skyrė dėmesio – anot jo, „normaliai nesvarstė“.
„Iš pirmo karto apsvarstęs pritarė, o čia naujos redakcijos projektas. Įspūdis, kad jį rengė ne Finansų ministerija, o draudikų biuras“, – posėdyje teigė J. Sabatauskas.
„Bus aibė pataisų, kurias atneš ministerija“, – pridūrė jis.
J. Sabatauskas tikino, kad ateityje eismo įvykio deklaracijas bus galima pateikti tik elektroninėmis priemonėmis: „Turi būti sudaromos identiškos galimybės pildyti eismo įvykio deklaracijas tiek ranka, tiek elektroniniu būdu“.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Transporto priemonių draudikų biuras jau administruoja elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą, kuri yra sukurta vedlio principu ir maksimaliai atspindi popierinę formą, kuri visose Europos Sąjungos šalyse yra bendra.
„Pildant deklaracijos formą informacinių technologijų priemonėmis biuras užtikrina, kad duomenys bus saugomi tinkamai, dėl formos neatitikimų nukentėjusiam trečiajam asmeniui nekils kliūčių gauti žalos atlyginimą, nebus neatitikimų dėl reikalaujamos pateikti informacijos atsižvelgiant į skirtingas elektroninių eismo įvykių deklaracijų formas“, – teigė jis.
Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad brangs privalomos visų vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas: „Jis didės absoliučiai visiems“.
Drausti visas transporto priemones, kurių dabar registruoti neprivaloma, tarp jų – ir elektrinius paspirtukus, galingas žoliapjoves ir kitas – įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.
Naujos taisyklės galiotų visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms iki 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus.
Buvęs Alytaus vyriausiasis architektas išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir klastojimo
Kauno apygardos teismas išteisino anksčiau dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo nuteistą buvusį Alytaus architektą Mindaugą Matažinską.
Inkriminuotų veikų padarymo metu jis ėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo, savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas.
Tokį sprendimą pirmadienį teismas priėmė išnagrinėjęs Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos Linos Eviltienės ir M. Matažinsko bei jo gynėjo apeliacinius skundus, antradienį pranešė prokuratūra.
Bylos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais M. Matažinskas, būdamas valstybės tarnautoju, suklastojo parengtus vienos uždarosios akcinės bendrovės dokumentus ir neteisėtai išdavė pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.
Bylą išnagrinėję Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai vasario 3 dieną nuosprendžiu M. Matažinską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jam paskyrė 10 tūkst. eurų baudą.
Su tokiu teismo vertinimu nesutikusi prokurorė L. Eviltienė apeliaciniu skundu prašė priimtą nuosprendį pakeisti, M. Matažinskui skirti didesnę bausmę – 15 tūkst. eurų baudą bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimą trejiems metams.
Dėl priimto nuosprendžio apeliacinius skundus padavė ir M. Matažinskas bei jo gynėjas, kurie prašė M. Matažinską išteisinti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjui Audriui Meilučiui, konstatavo, kad nėra pagrindo M. Matažinsko veiksmų vertinti kaip nusikalstamų.
Šis sprendimas įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Seimas dviem etapais pakėlė prokurorų atlyginimus
Seimas antradienį dviem etapais – nuo 2024 ir dar kartą nuo 2025 metų sausio – pakėlė prokurorų atlyginimus.
Prokuratūros įstatymo pataisos priimtos už balsavus 107 Seimo nariams, prieš buvo šeši ir susilaikė 13 parlamentarų.
Nustatyta, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos prokurorų pareiginė alga bus padidinta tiek, kad ji sudarys ne mažiau kaip 75 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 metų sausio 1 dienos – ne mažiau kaip 90 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.
Tam kitąmet papildomai būtų skiriama per 10 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė. 2025 metais prokurorų atlyginimams papildomai reikės per 17 mln. eurų.
Prokurorų atlyginimus daugiau nei pirminiame Vyriausybės variante kelti pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Seimas tam pritarė.
Komiteto skaičiavimu, po pakeitimų generalinės prokurorės alga iki mokesčių didėtų 2549 eurais iki 7873 eurų, žemiausios grandies prokuroro – 1463 eurais iki maždaug 4695 eurų.
Kelti atlyginimus prašė prokurorai, teigdami, kad jų atlyginimai neproporcingai atsilieka nuo teisėjų, kurių atlygis jau augo nuo liepos.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra sakiusi, kad tai diskriminuoja ir demotyvuoja prokurorus, sunku pritraukti jaunų specialistų.
Seimas pradėjo apkaltą kalėjime esančiam V. Gapšiui, dėl mandato spręs gruodžio 21 dieną
Seimas antradienį pradėjo apkaltą politinės korupcijos byloje nuteistam ir kalėjime bausmę atliekančiam opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovui Vytautui Gapšiui.
Toks nutarimas priimtas už balsavus 95 Seimo nariams, prieš buvo vienas ir susilaikė trys parlamentarai.
Dėl V. Gapšio mandato panaikinimo bus sprendžiama gruodžio 21 dieną.
Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyks supaprastinta tvarka.
Tokiu atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia, parlamentarai iškart balsuos, ar panaikinti V. Gapšio Seimo nario mandatą.
Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
„Tikimės, kad įkalinimo įstaigos administracija sudarytų galimybę Seimo nariui dalyvauti tame posėdyje, kuriame vyks apkalta“, – sakė nutarimą pristatęs Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
Klausiamas, ar V. Gapšio dalyvavimas neturėjo būti užtikrintas ir sprendžiant dėl apkaltos pradžios, J. Razma teigė, kad tai „tik įvadas į apkaltą“.
„Nieko esmingo mes čia nesprendžiam, tik pasisakom dėl datos“, – pažymėjo J. Razma.
Kalbant dėl motyvų opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Kepenis klausė parlamentarų, ar jie patys kampanijos metu nėra gavę nemokamo eterio, ir ragino V. Gapšio „nedaryti atpirkimo ožiu“.
Valdančiųjų konservatorių krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir „Seimas negali būti įkaitu to žmogaus, kuris nuteistas konkrečioje byloje“.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
V. Čmilytė-Nielsen: aš manau, kad galiu ir toliau būti Seimo pirmininke
Koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako mananti, kad gali vadovauti parlamentui, nes partijos pirmininke tapo jau po byloje nagrinėtų įvykių.
„Aš manau, kad galiu ir toliau būti Seimo pirmininke“, – antradienį žurnalistams į klausimą, ar gali vadovauti parlamentui, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat teigė, kad bandymai ją kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkę ar Seimo pirmininkę sieti „su istorija, kuri įvyko daugiau nei prieš septynerius metus“, yra teismo sprendimo pritempimas prie politinių realijų.
Vėliau antradienį Seime V. Čmilytė-Nielsen atsakė į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.
Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausia, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.
Taip pat teiraujamasi, ar matydama didelį gyventojų nepasitikėjimą Seimu ir sudėtingą geopolitinę situaciją, V. Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.
„Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą Jums vadovaujant ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros“, – teigiama raštu pateiktuose klausimuose.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai.
Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.
Svarsto baudas mokėti ir iš dotacijų
Politinės korupcijos byloje Liberalų sąjūdis sulaukė 376,6 tūkst. eurų, Darbo partija – 301 tūkst. eurų baudos. Dalį šių sumų partijos svarsto sumokėti iš valstybės dotacijų lėšų.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino nematanti didelės problemos, jei toks sprendimas bus priimtas, ir pridūrė, kad „finansavimas partijoms yra skiriamas kaip rinkimų rezultatų išdava“, tai susiję su rinkėjų pasitikėjimu.
Anot Seimo vadovės, dėl tokios galimybės buvo kreiptasi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
„Sakė, kad galima – ir VMI, ir VRK“, – teigė ji.
V. Čmilytė-Nielsen kol kas neįvardijo konkrečios sumos, kuri galėtų būti sumokėta iš dotacijų lėšų.
Panašios pozicijos laikėsi ir Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
„O savivaldybių klerkai, kai pralošia skundus dėl neteisėtų veiksmų, iš kokių pinigų moka? Iš savivaldybių biudžetų moka“, – sakė parlamentaras.
„Tada niekam nekyla jokių klausimų? Tada viskas gerai?“ – svarstė jis.
„Darbietis“ teigė nesuprantantis ir kolegų iš opozicijos abejonių, ar V. Čmilytė-Nielsen gali tęsti darbą, kai jos vadovaujama partija buvo nuteista.
„Man tie kolegos, kurie čia tą aktyviausiai ragina daryti, šiek tiek juoką kelia. Daugiausiai apie skaidrumą rėkia tie, kurie patys su skaidrumu, man atrodo, vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu turėjo susipykimų“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Jis taip pat sakė nesutinkantis su teismo sprendimu tiek dėl partijos, tiek dėl V. Gapšio kaltės.
„Mes manom, kad jis nekaltas. Teismas mano taip, o mes manom kitaip. Mes manom, kad nei Darbo partija, nei V. Gapšys nepadarė nieko blogo – darė tai, ką darė visos politinės partijos, ką iki dabar daro visos politinės partijos“, – kalbėjo politikas.
„Mes tokio sprendimo nesuprantam“, – pridūrė jis.
Miškų urėdija skelbia stabdanti kirtimus „Natura 2000“ teritorijose
Teismui praėjusią savaitę nurodžius vertinti miškų kirtimo poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, Valstybinė miškų urėdija (VMU) antradienį paskelbė stabdanti kirtimus jose.
„Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (…) nutartimi, priėmė sprendimą stabdyti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose“, – pranešė VMU.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.
Būsto kainos per metus augo 8,7 proc.
Būsto kainos Lietuvoje trečią šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 8,7 proc., o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, – 2,4 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Naujos statybos būstas per metus pabrango 15,9 proc., per ketvirtį – 4,3 proc., iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – atitinkamai 12,7 proc. ir 2,9 proc., butai daugiabučiuose – 17,5 proc. ir 5 proc. Ankstesnės statybos būstas pabrango atitinkamai 4,9 proc. ir 1,2 proc., iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – atitinkamai brango 6 proc. ir pigo 0,1 proc., butai daugiabučiuose brango 4,5 proc. ir 1,6 proc.
Seimui teikiamas projektas dėl mokėjimų grynaisiais apvalinimo
Seimui antradienį teikiamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas. Juo siūloma apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.
Kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.
Apvalinimas nebus naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui.
Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant dviem.
Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama.
Per savaitę smarkiai padaugėjo gripo atvejų, epidemijos slenkstį peržengė 26 savivaldybės
Praėjusią savaitę Lietuvoje dar padaugėjo sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir ypač gripu, pirmadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jo duomenimis, 26 savivaldybės iš 60 pasiekė epideminį lygį, tai yra peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Tačiau iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Gruodžio 4–10 dienomis bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis siekė 1720,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 1603,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Utenos apskrityje (1310,3), didžiausias išliko Vilniaus apskrityje (1991,8).
Per savaitę gripo atvejų padaugėjo nuo 320 iki 571, COVID-19 – nuo 6665 iki 7685.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 27 asmenys: 14 vaikų iki 17 metų, vienas asmuo, priklausantis 18–64 metų grupei, ir 12 vyresnių nei 65 metai. Intensyvios terapijos skyriuose gydytas vienas senjoras.
Gynybos mokestis galėtų atsirasti 2025 metais, sako G. Nausėda
Gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 metais, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Taip, mes galime kalbėti apie 2025-uosius, tame tarpe ir gynybos mokestį, bet pirmiausia turime išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia skolinimasis“, – Taline BNS pirmadienį sakė šalies vadovas.
Vis tik jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia sutarti, kad toks mokestis apskritai yra reikalingas.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
„2024 metų eigoje esu pasirengęs pradėti diskusijas, dalyvauti diskusijose dėl galimo gynybos mokesčio formato, bet šiandien apie tai kalbėti per anksti“, – sakė G. Nausėda.
Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą, nebent kartu būtų priimtas sprendimas įvesti PVM lengvatą maistui ar kitoms būtinosioms prekėms.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.
VERT: lapkritį vidutinė elektros kaina augo 20 proc.
Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvalandę (MWh) ir, palyginus su spaliu, augo 20 proc., o palyginus su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.
Lietuvoje lapkritį elektros pagaminta 32 proc. mažiau nei spalį ir 35 proc. daugiau nei pernai lapkritį – 442 gigavatvalandės (GWh).
„Lapkričio mėnesį mažesnė vietinių ir ypač vėjo elektrinių gamyba lėmė tai, kad tik 41 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota“, – nurodė VERT.
Elektros suvartojimas lapkritį siekė beveik 1,1 tūkst. GWh ir buvo 5,5 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį ir 6,5 proc. didesnis nei 2022 metų lapkritį.
Lapkritį vėjo jėgainės pagamino 48,5 proc. visos elektros, saulės elektrinės – 3,5 proc., šiluminės – 17 proc., hidroelektrinės – 17 proc., kitos – 14 proc.
Elektros importas iš Švedijos lapkritį siekė 492 GWh ir buvo 17 proc. didesnis nei spalį, iš Lenkijos augo 30 proc. iki 138 GWh, iš Latvijos – 74 proc. iki 181,5 GWh.
Lietuva į Lenkiją per mėnesį eksportavo 60 GWh (44 proc. mažiau nei spalį), į Latviją – 31 GWh (53 proc. mažiau).
Apklausa: 43 proc. gyventojų leidus pasiimtų pinigus iš pensijų fondų
Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai veikiančios sistemos.
Vis dėlto apklausa rodo, kad 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad sukauptas lėšas anksčiau laiko pasiėmę žmonės juos išleistų įvairiems tikslams.
„Matome, kad yra ir tokių, kurie pasinaudotų tokiu paraginimu, paskatinimu ir tas ilgai kauptas lėšas paimtų ir tiesiog įvairiais būdais išleistų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė T. Gudaitis.
Anot jo, dažniausiai tokia galimybe ateityje norėtų pasinaudoti jauni, iki 35 metų žmonės.
„Tai yra ne senjorai, ne tie priešpensinio amžiaus žmonės, o būtent jaunieji Lietuvos gyventojai, jauni žmonės, kurie iki 35 metų amžiaus renkasi arba pasisako už tai, kad jie atsiimtų tuos pinigus ir išleistų“, – sakė T. Gudaitis.
Toks požiūris, anot T. Gudaičio, rodo, kad dalis gyventojų dar nesupranta būsimos pensijos šaltinių ir kaupimo jai prasmės: „Tos disciplinos ir supratimo apie pensijos kaupimą ir apie tai, iš kur ir kokiais šaltiniais žmogus gaus pensiją sulaukęs senatvės, dar iš tikrųjų trūksta“.
Anksčiau Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas leisti pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų.
T. Gudaitis sako, kad artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams populistinių siūlymų leisti anksčiau pasiimti pensijų fondų pinigus gali daugėti, tačiau tikisi, kad tai nebus įteisinta.
„Norėtųsi, kad kalbant apie ateities kaupimo sistemą, apie bendrai pensijų sistemą, jos modelį, turėtume platų sutarimą, o ne pradėtume naudoti rinkimų metais siūlyti tam tikrus siūlymus, kurie tikrai turi tam tikrą populistinį pobūdį (…) Tai tikrai labai tikimės, kad to pavyks išvengti ir sistemos stabilumas parodys ir tą jau rodo, kad tikrai galima pasiekti gerų rezultatų“, – kalbėjo T. Gudaitis.
LIPFA duomenimis, lapkričio pabaigoje gyventojai pensijų fonduose buvo sukaupę beveik 7 mlrd. eurų, iš kurių 1,5 mlrd. eurų – uždirbta grąža, o 0,5 mlrd. eurų išmokėta arba paveldėta.
T. Gudaitis sako, kad fondų grąža auga nepaisant trumpalaikių svyravimų.
„Lyginant su pervesta suma, tai tas efektas, kuris gaunamas iš grąžos, jis palaipsniui didėja nepaisant trumpalaikių susvyravimų“, – sakė T. Gudaitis.
Oficialiai prasideda 2024-ųjų Europos Parlamento rinkimų kampanija
Šeštadienį oficialiai prasidėjo kitų metų birželį vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą kampanija, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Kampanija prasideda įsigaliojus Seimo nutarimui dėl rinkimų datos 2024-ųjų birželio 9 dieną bei iki jų likus lygiai pusei metų.
Rinkimuose norinčių dalyvauti politinių organizacijų registracija vyks iki kovo 18 dienos. Jos turės turėti banko sąskaitą, pažymą apie joje esantį lėšų likutį, taip pat sudaryti sutartį su kampanijos iždininku.
Už keliamą kandidatų sąrašą rinkimuose dalyvaujančios politinės organizacijos turės sumokėti 8995 eurų dydžio užstatą. Jis būtų grąžintas bent 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų surinkusioms ir taisyklių nepažeidusioms partijoms arba politiniams komitetams.
Nuo kovo 18 iki balandžio 5 dienos rinkimuose norinčios dalyvauti politinės organizacijos VRK sistemoje turės pateikti savo ir kandidatų pareiškinius dokumentus, iki balandžio 25 dienos – surinkti ir VRK pateikti bent 10 tūkst. rinkėjų parašų.
Viename Europos Parlamento rinkimų kandidatų sąraše Lietuvoje galės būti nuo 5 iki 22 kandidatų.
Sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo rinkimuose VRK priims iki gegužės 9 dienos, jų duomenis visuomenei savo svetainėje atvers iki gegužės 10 dienos.
Lietuvoje 2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d., kur bus renkama 11 jo narių.
Iš viso Europos Sąjungoje bus išrinkta 720 europarlamentarų.
Teismo verdiktas „MG grupės“ byloje kirto per V. Čmilytės-Nielsen, liberalų reitingus – LIETUVOS RYTAS/VILMORUS APKLAUSA
Koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje nuteisus visus kaltinamuosius, smuko Liberalų sąjūdžio ir jo vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen reitingai, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Seimo pirmininkę gruodį palankiai vertino 29,3 proc. apklaustų gyventojų, 45,1 proc. apie ją buvo neigiamos nuomonės. Lapkritį politikė buvo sulaukusi 36 proc. palankių ir 37,6 proc. nepalankių atsiliepimų. Populiariausių politikų reitinge ji smuko iš ketvirtos į septintą vietą.
Per mėnesį sumenko ir Liberalų sąjūdžio reitingas – penktoje reitingų lentelės vietoje esančią partiją gruodį palaikė 3,6 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių buvo 5,7 procento.
„Čmilytės pokytis – beveik 7 proc. punktai. Tai yra labai daug, čia akivaizdžiai susieta su Masiulio byla“, – BNS teigė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Tuo metu politinės korupcijos byloje nuteistos Darbo partijos reitingai ūgtelėjo – nuo 2,8 proc. lapkritį iki 3,6 proc. gruodį. Ji rikiuojasi šeštoje reitingų lentelės vietoje.
Taip pat didesnio palaikymo sulaukė ir jos lyderis Andrius Mazuronis – gruodį jį palankiai vertino 35,9 proc. apklaustų gyventojų, 25,7 proc. apie jį buvo neigiamos nuomonės. Jis užima penktą populiariausių politikų reitingo vietą. Lapkritį parlamentaras buvo sulaukęs 32 proc. palankių ir 23,4 proc. nepalankių atsiliepimų.
„Matyt, kad žmonės jų nenuteisė. A. Mazuronio partija dėžutėmis nenešiojo pinigų. Kitaip tariant, galbūt žmonės nesuprato, už ką tas Gapšys į kalėjimą sodinamas“, – sakė V. Gaidys.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio pabaigoje „MG grupės“ byloje už grotų pasiuntė buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, „darbietį“ parlamentarą Vytautą Gapšį. Eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.
Reitingų lyderiai – socialdemokratai
Nepaisant teisėsaugos įtarimų Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, reitingų viršūnėje ir toliau laikosi Lietuvos socialdemokratų partija.
Jeigu kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už juos balsuotų 19,9 proc. apklaustųjų, lapkritį šią partiją palankiai vertino 20,3 proc. respondentų.
Vis dėlto, pasak V. Gaidžio, didžioji apklausos dalis buvo atlikta dar prieš paskelbiant įtarimus politikui, tad jų įtaka reitingui nėra visiškai atspindėta.
Sulaukęs įtarimų dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo naudojant tarybos nario veiklai skirtas lėšas M. Sinkevičius sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje.
Antroje sąrašo pozicijoje rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Juos palaikytų 7,7 proc. rinkėjų – šiek tiek mažiau nei lapkritį (8 proc.).
Trečioje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,6 proc. rėmėjų (lapkritį – 7,7 proc.), ketvirtoje – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už ją balsuotų 7,5 proc. apklaustųjų (lapkritį – 6,7 proc.).
Lietuvos regionų partija sulauktų 3,1 proc. (2,3 proc.), Laisvės partija – 2,8 proc. (1,9 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 2,2 proc. (2,4 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1,2 proc. (1,3 proc.) palaikymo.
10,6 proc. apklaustųjų teigė, jog nebalsuotų rinkimuose, o 28,7 proc. nežinojo, ką rinktųsi. Prieš mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 10,9 ir 25,9 procento.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją