„Šventinis laikotarpis ne tik atokvėpis nuo kasdienių darbų, bet ir puiki galimybė pabūti gamtoje, pajusti jos gyvavimo ritmą ir pasijusti jos dalimi“, – sakė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Arūnas Pranaitis.
Gamtininko nuomone, mes vis labiau įprantame, kad žiema ateina, kai jos nelaukiame arba dar nelaukiame, o išeina, kai dar norėtųsi pasimėgauti jos buvimu. „Žuvinte šiuo metu nėra užsilikusio nė menkiausio lopinėlio ar kruopelytės sniego nei po medžiais, nei po krūmais – viskas nulyta. Ežeras užšalo prasidėjus paskutinei lapkričio dekadai, o gruodžio pradžioje jau buvo apie 10 centimetrų storio ir buvo galima bandyti ant jo užlipti“, – pasakojo A. Pranaitis.
Anot A. Pranaičio, Žuvinto apylinkės nepanašios į žiemos kraštovaizdį, pasidairius atrodo, kad tai ankstyvas pavasaris ar vėlyvas ruduo. Žiemos požymių beveik nėra, tačiau tai žiemos metas. Didžioji dalis paukščių yra išskridę žiemoti į šiltesnius kraštus, tačiau vis dar galima pamatyti vieną kitą praskrendančią žąsį, žmonės pasakoja girdėję ir gervių klykavimus. Žinoma, galime pamatyti ir žieminių paukščių – tūbuotųjų suopių, alksninukų, svirbelių – įprastų paukščių, dažnai matomų žiemai įpusėjus. Daugiau pavaikščiojus po apylinkes galima pamatyti kokį nors vegetuojantį augalėlį.
Žiema rami, lengva, gan graži, nesudaranti didelės problemos gyvajai gamtai. „Pasigendu tik drėgmės, visa vasara Žuvinto apylinkėse buvo labai sausa, trūko lietaus, nors didžioji Lietuvos dalis kritulių nestokojo. Pas mus iki šiol vandens lygis neatsistatęs upėse, net pelkėse plaukiojantys švendrynai, kurie paprastai šiuo metu būna apsemti ir per juos galima vaikščioti, plaukioja virš vandens, per juos eiti sudėtinga. Neabejoju, kad didžiausia Lietuvos pelkė per 12 tūkst. gyvavimo metų išgyveno ir sunkesnių laikotarpių, tačiau labai norisi, kad jos gyventojams būtų geros sąlygos“, – kalbėjo A. Pranaitis.
Žmones stebina tai vienur, tai kitur šokuojančios varlės, ar tai gali reikšti, kad artimiausiu metu tikros žiemos nesulauksime? „Varlių šokinėjimas, kai šiuo metu oras atšilo ir jau kelios dienos laikosi pliusinė temperatūra, neturėtų stebinti. Jos tikriausiai dar nenukeliavo į savo žiemavietes ir ieškosi vietos žiemai. Tai nėra dažnas atvejis, tačiau ne išskirtinis. Galbūt varlę kas nors pabaidė ir ji ėmė ieškoti kitos vietos.
Pagal jos judėjimą negalima nuspėti orų, kaip ir pagal kitų gyvūnų elgesį. Kaip yra daugybė Kūčių nakties prietarų ir burtų, neva galinčių nuspėti ateitį, taip ir su gamta. Mes galvojame, kad ji prognozuoja ateitį, nors iš tikrųjų taikosi prie esamos situacijos. Pagal varlių, sliekų, kačių ar varnėnų elgesį negali spręsti, kokia bus žiema“, – patikino gamtininkas.
A. Pranaitis kviečia kalėdiniu laikotarpiu išvažiuoti į gamtą ir pasidžiaugti buvimu joje, o kad žmonės nori būti gamtoje, ją stebėti, rodo ir žymiai pagausėjęs Žuvinto biosferos rezervato lankytojų skaičius. Šiemet šį nuostabų gamtos kampelį aplankė dešimtys tūkstančių gamtos mylėtojų. „Tai labai džiugina. Žmonėms per žiniasklaidos priemones reikia mažiau pasakoti, jie patys nori pamatyti, patirti ir pažinti gamtą natūraliai, joje pailsėti emociškai ir fiziškai“, – sakė ne vieną dešimtmetį gamtos gyvenimą stebintis A. Pranaitis.