Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Naujų lengvųjų automobilių registravimas gruodį augo 22 proc.
Pernai gruodį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas ūgtelėjo 21,8 proc. iki 2 tūkst., 2022-ųjų gruodį buvo įregistruota 1,7 tūkst. automobilių.
Augimą labiausiai lėmė pagerėjęs automobilių prieinamumas ir sugrįžusios kainų nuolaidos, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.
Greitojo reeksporto mastai praeitą mėnesį išliko nedideli: aštuoni įregistruoti nauji automobiliai buvo išregistruoti iki mėnesio pabaigos, o dar 29 bus išregistruoti artimiausiu metu.
Gruodį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 22,9 proc. iki 1,8 tūkst., o lengvųjų komercinių – 13,8 proc. iki 223.
Praeitą mėnesį įregistruota 210 tikrųjų elektromobilių – dukart daugiau nei prieš metus, kai įregistruoti 105 elektromobiliai.
Per visus 2023-iuosius Lietuvoje iš viso įregistruota 30,8 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 6,7 proc. daugiau nei 2022 metais. Įregistruota 2,3 tūkst. elektromobilių – 61,9 proc. daugiau.
Ministerija siūlo plėsti prekybą alkoholiu mugėse ir renginiuose
Gerinant verslo aplinką ir sudarant palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus mugėse ir įvairiuose renginiuose, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti licencijų reglamentavimą ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis.
Anot ministerijos, dabar Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, iškreipiančių konkurenciją, pavyzdžiui, kai kuriose vietose ar renginiuose galima prekiauti tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais.
„Šiuo metu yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai renginių metu yra sudaromas barjeras prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. (…) Masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais (alumi ir sidru) (…) neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais, alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais“, – nurodo ministerija.
Parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose siūloma leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir sidru (iki 8,5 proc.), natūralios fermentacijos vynuogių vynu, vaisių vynu, kitais fermentuotais gėrimais ir alkoholiniais kokteiliais (iki 15 proc.).
Be to, siūloma nustatyti, kad po kaimus važinėjančiose automobilių parduotuvėse būtų leidžiama prekiauti iki 8,5 proc. stiprumo alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, sidru.
Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.
„Toks didelis skirtingų licencijų skaičius ne tik suponuoja painiavą licencijos prašytojams, kurie norėdami vykdyti veiklą, turi įsigyti pasirinktos rūšies licenciją, bet ir licencijas išduodančioms institucijoms“, – teigia ministerija.
Be to, siūloma numatyti galimybę rengti degustacijas ne tik parodose ir mugėse, bet ir šių gėrimų gamybos įmonių patalpose.
„Draudimas vykdyti degustacijas alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose neturi poveikio alkoholio vartojimo prieinamumo didinimui ir vartojimo skatinimui, nėra tikslingas ar proporcingas. Degustacijos metu gamintojai turės galimybę didinti savo produkcijos žinomumą išimtinai pristatant savo gėrimus“, – teigia ministerija.
Be kita ko, ministerija siūlo išplėsti kai kurias reklamos išimtis – siūloma, kad reklama nebūtų laikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.
Taip pat nurodoma, kad „Bolt“, „Wolt“, „Last Mile“, Pigu.lt, Amazon.com ir kitoms bei internetinėms tarpininkavimo platformoms sudėtinga savo puslapiuose eksponuoti partnerių parduodamus alkoholinius gėrimus ir pateikti jų kainas – juose pateikta informacija laikoma reklama.
Todėl siūloma nustatyti reklamos ribojimų išimtį, pagal kurią leistina informacija galėtų būti pateikiama ne tik prekybos ar viešojo maitinimo vietose, alkoholį gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, bet ir oficialiose socialinių tinklų paskyrose ar tarpininkų platformose.
Prezidentūra matytų poreikį automatiškai naikinti Seimo nario mandatą po teismo sprendimo
Prezidentūra matytų poreikį automatiškai panaikinti parlamentaro mandatą įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sako šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas.
„Jeigu matome problemą ir visi sako, kad čia yra problema, tai galima priimti sprendimą, jog įsigaliojus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui Seimo nario mandato netenkama automatiškai“, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausiasis patarėjas.
„Šiuo atveju galbūt būtų prasmingiau“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo nuteistam Darbo frakcijos nariui Vytautui Gapšiui išsaugojus Seimo nario mandatą, o premjerei Ingridai Šimonytei iškėlus idėją balsavimus dėl parlamentarų apkaltos padaryti atvirus.
Vyriausybės vadovės teigimu, ateityje taip pat reikėtų pakeisti Konstituciją ir atsisakyti teisinės parlamentarų neliečiamybės, kai norima juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bei automatiškai panaikinti parlamentaro mandatą įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui.
Prezidento vyriausiasis patarėjas sakė, kad slapto balsavimo persvarstymas galimas, tačiau jis abejojo, ar tai – geriausias variantas.
„Tas slapto balsavimo institutas Konstitucijoje numatytas ir jis yra pakankamai teisingas. Išskirti tik vieną atvejį, kad o dabar balsuojame neslaptai, nežinau, ar čia yra pats geriausias variantas“, – kalbėjo F. Jansonas.
Seimui pernai gruodžio pabaigoje neužteko balsų panaikinti bausmę V. Gapšiui, nes balsuojant už keturis nusikalstamos veikos epizodus nė už vieną jų nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti. Daugiausia už apkaltą buvo 75 balsai.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui pernai lapkritį skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Politikas nuteistas dėl to, kad paėmė kyšį iš buvusio „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Kaip kyšis buvo suteiktos nuolaidos Darbo partijai už jos reklamą per rinkimus, o V. Gapšys pažadėjo paveikti bendrapartiečius, kad jie atliktų verslininko prašymus.
Nuo vasaros populiariausias vardas Lietuvoje – Vytautas
Ilgą laiką populiariausiu vyrišku vardu buvusį Joną šią vasarą aplenkė Vytautas, o kas antras šalies gyventojas gali sutikti asmenį su tokio paties vardo ir pavardės deriniu, rodo Registrų centro duomenys.
„Šiuo metu Gyventojų registre yra 1,2 mln. gyventojų, kurių arba vardai, arba pavardės sutampa. Kitaip tariant, beveik kas antras šalies gyventojas turi tikimybę sutikti asmenį su tokio paties vardo ir pavardės deriniu“, – BNS teigė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.
Jos duomenimis, iš viso unikalių asmenvardžių Lietuvoje yra daugiau nei 365 tūkstančiai.
Populiariausias asmenvardis yra Jonas Kazlauskas – šiuo metu šalyje gyvena 114 tokį vardą ir pavardę turinčių vyrų bei berniukų.
Populiariausi vyrų asmenvardžiai taip pat yra Jonas Jankauskas (106), Vytautas Kazlauskas (103), Vytautas Jankauskas ir Tomas Kazlauskas (po 100).
Tarp moteriškų asmenvardžių išsiskiria Irena Jankauskienė (85), Danutė Kazlauskienė (75 asmenys), Daiva Jankauskienė (72), Janina Petrauskienė ir Irena Kazlauskienė (po 71).
„Pasikartojančių asmenvardžių tarp vyrų yra daugiau, viena iš to priežasčių gali būti ta, kad moterų pavardės neretai keičiasi, pavyzdžiui, susituokus, o netekėjusios merginos turi mergautines pavardes, kai vyrų pavardės daugeliu atveju nekinta“, – tvirtino A. Gudaitienė.
Taip pat Lietuvoje yra 16 piliečių, kurių ne tik vardai ir pavardės sutampa, tačiau jie gimę tais pačiais metais ir tą pačią dieną. Tokius ypatingus sutapimus turi dvi Onos Kazlauskienės, Rasos Kazlauskienės, Daivos Petrauskienės, Vytautai Kazlauskas, Vytautai Jankauskai, Vytautai Petrauskai, Tomai Jankauskai ir Dariai Stankevičiai.
A. Gudaitienė, be kita ko, pabrėžė, kad populiariausių vardų dešimtukuose šių metų viduryje įvyko lūžis – tarp vyrų ilgą laiką pirmavusį Jono vardą aplenkė Vytautas.
Šiuo metu tai yra populiariausias vyrų vardas Lietuvoje, jį turi per 27 tūkst. vyrų.
A. Gudaitienė taip pat pabrėžė, kad Jono vardas yra vienas tarp populiariausių naujagimiams berniukams suteikiamų vardų, tad tikėtina, kad netrukus šis vardas susigrąžins lyderio pozicijas.
Tarp vyrų taip pat dažnai sutinkami Tomo, Mindaugo, Antano, Dariaus, Kęstučio vardai.
Populiariausias moteriškas vardas Lietuvoje – Irena, jį turi 25 tūkst. moterų ir mergaičių. Taip pat populiarūs Janinos, Kristinos, Linos, Danutės, Reginos ir Daivos vardai.
Šiuo metu populiariausios pavardės tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra Kazlauskas (-ienė), Jankauskas (-ienė), Petrauskas (-ienė), Stankevičius (-ienė) ir Vasiliauskas (-ienė).
Į mokymus ketinama kviesti parengtojo rezervo karius iki 60 metų
Blogėjant saugumo situacijai regione, Lietuvoje į mokymus siūloma pradėti kviesti parengtojo rezervo karius iki 60 metų.
Paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 98 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.
Jo iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvoje yra apie 38 tūkst. aktyviojo rezervo ir apie 80 tūkst. parengtojo rezervo karių.
„Tai yra tų, kurie tarnavo anksčiau negu aktyvusis rezervas, tai yra jau virš dešimt metų. Praėjus dešimčiai metų, jie jau nebėra kviečiami į kartotinius mokymus. Dabar pagal mūsų visą koncepciją, kurią mes dėliojame, (…) tie žmonės savo vietą gynybos planuose galėtų atrasti per komendantūras“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, parengtojo rezervo karius reikėtų ruošti darbui komendantūrose įvedus šalyje karo padėtį.
„Komendantūros yra ta užnugario sistema, kova su diversinėmis grupėmis, objektų apsauga. Tą funkciją labai aiškiai galime matyti Ukrainoje. Jinai pasiteisino. Tas užnugaris būtų sudarytas iš parengtojo rezervo karių, iš komendantinių šaulių, jų skaičiai irgi auga, ir iš kovinių asmenų, jeigu mes rastume algoritmą, pavyzdžiui, kaip mūsų medžiotojus apmokyti, patikrinti, kurie irgi nori integruotis į tą užnugario sistemą“, – aiškino NSGK vadovas.
Anot jo, pagal dabartinius įstatymus parengtojo rezervo kariai negali būti kviečiami į pratybas.
Todėl siūloma įtvirtinti, kad parengtojo rezervo kariai, kol jiems sukanka 60 metų, dalyvauja pratybose ar mokymuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Pratybų ar mokymų programas nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.
Taip pat numatyta, jog pašaukti į pratybas ar mokymus parengtojo rezervo kariai būtų aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 metų liepos 1 dienos.
Nauji mokesčiai, išmokos ir tarifai 2024-aisiais: svarbiausi pokyčiai – BNS APŽVALGA
Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigaliojo kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, paslaugų tarifai.
Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius iš jų.
Elektra ir dujos
Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams – „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę (kWh) – 0,8 cento mažiau nei iki šiol, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau).
Mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų per metus) suvartojantiems gyventojams jų kaina mažėja 7 centais iki 1,29 euro už kub. m, dujomis namus besišildantiems (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – 4 centais iki 0,83 euro, o daugiausiai dujų suvartojančiai grupei (daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų) – taip pat 4 centais iki 0,79 euro. Vadinamasis abonentinis mokestis nesikeičia – pirmos grupės vartotojams jis sieks 0,56 euro (su PVM) per mėnesį, antros ir trečios grupės – 3,99 euro.
Minimali mėnesio alga
Minimali mėnesio alga didėja 10 proc., arba 84 eurais – iki 924 eurų „ant popieriaus“, arba iki 709 eurų „į rankas“. MMA dabar gauna apie 9,7 proc. visą ir ne visą darbo dieną dirbančiųjų, ją padidinus jų pajamos padidės vidutiniškai 79 eurais „į rankas“.
Privalomasis sveikatos draudimas
Didėjant MMA, iki 64,49 euro auga mėnesio įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
Neapmokestinamasis pajamų dydis
NPD didėja 20 proc. (122 eurais) – iki 747 eurų. NPD didinimas pajamas „į rankas“ padidins žmonėms, uždirbantiems iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“ arba vieną vidutinį darbo užmokestį (VDU). „Sodros“ duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. gyventojų.
Žmonių, uždirbančių MMA, pajamos į rankas per mėnesį padidės 75,22 euro. Uždirbant daugiau, šis dydis mažėja.
Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kils iki 1057–1127 eurų.
Senatvės pensijos
Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 70 eurų iki 644 eurų, o neturintiems – 42 eurais iki 385 eurų. Pastarųjų spalį buvo apie 83 tūkstančiai.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų.
Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.: mažiausiai – 4,43 euro iki 78,85 euro jos didės nukentėjusiems asmenims, labiausiai – 70,86 euro iki 1261,86 euro – teisėjams.
Darbo stažas
Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti ilgėja 5 mėnesiais – iki 33,5 metų. Vyrai į pensiją 2024-aisiais išeis sulaukę 64 metų ir 8 mėnesių (dviem mėnesiais vėliau nei 2023-aisiais), o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių (keturiais mėnesiais vėliau).
Nedarbo išmoka
Didėjant MMA didėja pastovioji nedarbo išmokos dalis – apie 195,47 euro iki 215,01 euro, ji sudarys 23,27 proc. MMA. Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų.
Vienišo asmens išmoka
Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.
Įvairios socialinės išmokos
Bazinė socialinė išmoka (BSI) auga šešiais eurais ir sieks 55 eurus, šalpos pensijų bazė – 13 eurų iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas vertinant pajamas ir turtą skiriant pašalpas bei kompensaciją už šildymą – 20 eurų iki 176 eurų, minimalių vartojimo poreikių dydis – 92 eurais iki 446 eurų.
Padidinus BSI didės ir nuo jo priklausančios išmokos: vaiko pinigai – iki 96,25, vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų ar neįgalų vaiką auginančių šeimų išmoka vaikui – iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai – iki 353,65 euro, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai – iki 330 eurų.
Globos (rūpybos) išmoka didėja iki 286–357,5 euro, šios išmokos tikslinis priedas – iki 220 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti – iki 4125 eurų, parama nepasiturinčių šeimų mokinio reikmenims – iki 110 eurų, laidojimo pašalpa – iki 440 eurų.
Dienpinigiai komandiruotėms
Pajamų mokesčiu neapmokestinama visa komandiruotėms į užsienį skirta dienpinigių suma, jeigu darbuotojo alga lygi arba didesnė negu 1524,6 euro, arba darbuotojui taikomas valandinis atlygis, lygus arba didesnis nei 9,3 euro.
Alkoholio, rūkalų akcizai
Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: 0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brangs 10 centų, stipresnių – 12 centų, degtinės – 36 centais, 0,33 litro alaus – trimis centais, 20-ies cigarečių pakelis – 20 centų, kaitinamojo tabako produktų – 47 centais, 20 g cigarų ir cigarilių – 39 centais, rūkomojo tabako – 20 centų, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 15 centų.
PVM lengvata maitinimo paslaugoms
Nebelieka 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms.
Žalieji akcizai
Naftos dujoms taikomas 304,1 euro už toną tarifas, todėl daugiau už kurą mokės dujų balionų savininkai. Šildymui skirtos durpės apmokestinamos 10 eurų už toną akcizu, kuris iki šiol nebuvo nustatomas.
38 eurais iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų didėja akcizas gazoliams, o 38,86 euro iki 60 eurų – šildymui skirtas buitinis krosnių kuras. Nuo akcizų atleidžiamos gamtinės dujos naudojamos kaip variklių degalai, išskyrus naudojamas stacionariose įrangose.
Pašto tarifai
Neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio iki 50 g siuntimas Lietuvoje brangsta 25 centais iki 1,55 euro, registruoto – 10 centų iki 2 eurų, o 51–500 g – atitinkamai 30 centų iki 1,85 euro ir 10 centų iki 2,3 euro). Nuo 501 g iki 2 kg korespondencijos siuntos pristatymas brangsta 1,05 euro iki 2,85 euro, o registruotos – 85 centais iki 3,25 euro.
Nebelieka nepirmenybinių korespondencijos siuntų šalies viduje.
Šildymo kompensacijos
Gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (352 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (528 euro) vienam gyvenančiam asmeniui. Be to, 9 proc. PVM centralizuotam šildymui kompensuojama iš valstybės biudžeto.
Aplinkos teršimas
Administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą gyventojams ir įmonėms bus taikoma, kai į aplinką išmetama iki 15 kub. m nepavojingųjų atliekų ir iki 7 kub. m pavojingų atliekų. Už didesnius kiekius grės baudžiamoji atsakomybė. Įmonėms už nepavojingų atliekų į aplinką išmetimą nuo 5 iki 15 kub. m grės 3,9–8,4 tūkst. eurų bauda, nusižengus pakartotinai – 4,8–11 tūkst. eurų, o už 5–7 kub. m pavojingų atliekų išmetimą – 22–39 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – 39–84 tūkst. eurų.
2025-aisiais planuojama pradėti mokėti išmokas tėvams už auklės paslaugas
Po metų tėvai turėtų pradėti gauti kasmėnesines išmokas, skirtas iš dalies padengti auklių paslaugas.
Baigdamas rudens sesiją Seimas priėmė daugiau nei prieš dvejus Liberalų sąjūdžio frakcijos pateiktą atitinkamą įstatymo projektą. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.
Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisą nuo 2025 metų vienam iš tėvų, kurio vaiką ar vaikus prižiūri auklė, bus mokama kompensacinė išmoka daliai išlaidų padengti. Tėvai turės būti sudarę sutartį su tuo asmeniu dėl vaiko priežiūros.
Numatyta, kad išmoka galės būti skiriama tik dirbantiems tėvams ar globėjui, jos bus mokamos už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką.
Pagal priimtą pakeitimą, ši kompensacija vienam vaikui sieks 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Kitąmet tai sudarytų 286 eurus.
„Šis įstatymas – vienas iš vadinamojo šeimos paketo iniciatyvų, skirtų padėti auginantiems vaikus ir grįžti į darbo rinką. Konkrečiai šia kompensacija siekiama plėsti vaikų priežiūros ir pagalbos tėvams formų įvairovę, padėti tėvams lengviau derinti darbą su vaikų auklėjimu. Taip pat ir kurtis vadinamiesiems šeimų darželiams ten, kur jų trūksta ar yra uždaromi“, – sakė viena iš pataisos iniciatorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Projekto rengėjų teigimu, pataisa siekiama suteikti tėvams ir globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, nes šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išvystytos lopšelių sistemos, vaikai į darželius patenka maždaug nuo dvejų–pustrečių metų. Be to, ne visiems pavyksta juose gauti vietų.
Pirminiais skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2,5 tūkst. asmenų.
Finansų ministerija nekeičia prognozės: šalies ekonomika kitąmet augs 1,7 proc.
Finansų ministerija nekeičia rugsėjo prognozės ir skaičiuoja, kad 2024 metais šalies ekonomika augs 1,7 proc.
Infliacija lėtės nuo 8,8 proc. šiemet iki 2,8 proc. kitąmet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc., pranešė ministerija, penktadienį paskelbusi naujausią ekonominės raidos scenarijų.
„2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią. Infliacijos piką palikusi už nugaros, o atlyginimų augimui tęsiantis gana sparčiu tempu, 2024 metais žmonių perkamoji galia stiprės, o tai aktyvins vidaus vartojimą. Prie to prisideda ir sprendimai, patvirtinti su kitų metų biudžetu“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Naujausios prognozės numato, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,4 proc. (prognozė nesikeičia), o 2024 metais augs 1,7 proc., 2025–2026 metais – po 2,9 proc.
Numatoma, kad nedarbo lygis šiemet sieks 6,6 proc. (rugsėjo prognozė – 6,9 proc.), kitąmet išliks toks pat (6,6 proc.), o užimtųjų skaičiaus augimas sieks 0,3 proc. Vėliau nedarbas turėtų mažėti: 2025 metais – iki 6,4 proc., o 2026 metais – iki 6,3 proc.
Pasak ministerijos analitikų, šiemet darbo užmokestis augs vidutiniškai 12,5 proc. (12,1 proc.), 2024 metais – 7,6 proc. (6,5 proc.), o 2025–2026 metais – po 5 proc.
Šiais metais vidutinė metinė infliacija sudarys 8,8 proc. (rugsėjo prognozė – 9 proc.), 2024 metais, tikėtina, ji sumažės iki 2,8 proc. (2,9 proc.), o nuo 2025 metų – 2,3–2,4 proc.
Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidoms sumažėjus 0,8 proc. (0,3 proc.), 2024 metais jos išaugs 3,1 proc. (3,3 proc.), o 2025–2026 metais – po 3,4 proc.
Numatoma, kad šių metų pabaigoje ir kitais metais investicijų augimas turėtų būti nuosaikesnis – per visus 2023 metus išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) galėtų augti 9 proc., o 2024 metais – 3,5 proc., o vėlesniais metais, – po 5,4 proc.
Prognozuojama, kad 2023 metais Lietuvos eksportas smuks 4,4 proc. (4,5 proc.), 2024 metais augs 4,5 proc. (tiek pat), o 2025–2026 metais – po 5,2 proc.
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas vis dar išskirtinai didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, atsiradus naujiems geopolitinės įtampos židiniams Artimuosiuose Rytuose, nepasibaigus globaliam monetarinės politikos griežtinimui ir tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Todėl kai kurių rodiklių įverčiai vėliau gali keistis.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją