Praėjusį sekmadienį Makniūnų bagažinių sendaikčių turgelis ir vėl plyšojo nuo prekių ir juoko gausos. Čia vyko ne vien prekių pardavimo ir pirkimo sandoriai, bet ir linksmos Užgavėnių švenčių šėlionės.
„Mūsų bendruomenė yra viena labiausiai nuo miesto nutolusių bendruomenių, norinti išlaikyti įgytą populiarų turgelio vardą ir jokiu būdu neapsileisti! – sakė viso šito parado vadovė Dalė Baranauskienė. – Būtent kiekvienam turgeliui vis galvojame, ką čia kiekvienam užsukusiam įmantresnio ir patrauklesnio pasiūlyti. Na, bet kai ant nosies tokia puiki šventė kaip Užgavėnės, ko nepašmaikštauti!”
Vadovės D. Baranauskienės norams pagyvinti turgų neliko abejingas visas bendruomenės kolektyvas. Moterys išsidabino raganomis su šluotomis, o ir Kanapinio su Lašininiu toli ieškoti nereikėjo. Jie iš savo rato, tarytum tam reikalui ir yra sutverti.
Visus labiausiai juokino storo lašininio besaikis valgymas ir aplinkinių vaišinimas. Jis čia pat „ant dugnelio“ pjaustė kumpį ir, šaipydamasis iš Kanapinio, šiam siūlė imt nors kartą užvalgyti drūčiau ir atsigauti, nebūti tokiam perkarusiam. Tačiau Užgavėnių laimėtojas jau buvo aiškus iš karto, kaip besispardytų Lašininis, vis tiek „gavo skūron“ nuo Kanapinio, o netrukus užkūrus gražuolę Morę, ir pavasaris jau čia pat matosi.
„Atvažiavau iš Perlojos
Respublikos, – sakė pirmą kartą turgelyje besilankantis vyras. – Na tikrai čia visko gausiau nei kokioje Varėnoje. Už vieną eurą radęs puikią prekę, ją nusipirkau ir štai vešiuosi namo kaip įrodymą, kad čia buvau.“
O ilgiausios eilės nutįso prie lašinių ir dešrų prekeivių. Senų svarstyklių švytuoklės nuo mėsų svarstymo lekiojo į visas puses. „Šitą ir dar šitą imu!” – lašinių paltis pirkdama, džiaugėsi moteris. O paklausta, kas tiek valgys, atsakė: „Aš su vyru! Matai, kokie mes abu!” – rodydama suspaustas rankas į šalis kaip stipruoliai raumenis, šūktelėjo linksmuolė.
Net apsilankę seimūnai pagyrė turgelio idėją, kuriai plėtoti visai nereikia didelės reklamos.
Tradiciškai turgelyje buvo pardavinėjama ir senesnių namų apyvokos daiktų, taip pat anų laikų muzikos audio- ir videogrotuvų. Auksarankiai dzūkeliai prekybon atvežė begalę medienos ir metalo dirbinių. Vis kažkam ko nors prireiks, nes visi žino, kad čia to visada yra ir bus.
O apsiprekinus, kaipgi be gaspadinių kelių rūšių sriubos ir šiupinio. Bet kur tu virtuvės ekspertams įtiksi!? Antai Algis iš Merkinės krašto, su pasigardžiavimu sriubos lėkštelę šaukštu kabindamas, linksmai krizeno: „Bet čia mėsos viduj visai nesimato. Gal ir buvo koks kaulas dėl skonio įtrenktas?“
O sutikta senjorų pora su atsidūsavimu pasidalijo gyvenimo džiaugsmais: „Mes jau visko laukiame: ir Užgavėnių, ir Šv. Valentino dienos. Mūsų jau toks amžius, kad iš gyvenimo jau reikia imti viską, nes gyvename tik šia diena.“ O pagyrus, kad judviejų amžius yra be galo gražus ir neblogas, bei sužinojus, kad jiems jau per 80 metų, ir pastebėjus, kad dar neatrodo ant „tiek“, su atsidūsavimu senolis atsakė: „Neatrodo? Aha, bet nors nesakyk, kad pasas meluoja! Nemeluoja! Niekur nedingsi, absoliučiai. Viskas savo laiku.“
Į turgelio pabaigą tarp žmonių įsisuko ne čigonės, kaip įprasta, bet ryškiomis spalvomis apsirengusios daktarės. Kurios čia pat, po sunkių operacijų miesto ligoninėje, visiems, paliegusiems nuo alkoholio bei sunkių darbų, dušo galvutėmis puolėsi klausyti širdies plakimo ir plaučių darbo. Neradusios nei vieno sveiko paciento, „medikės“ iš karto savo vaistais gydė paliegusius, kuriems po tokios apžiūros kaip mat pagerėjo sveikata ir nuotaika. O kartu su jomis besisukusi šeimos gydytoja Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė, paklausta, kaip vertinanti šių kolegių darbą, linksmai atsakė: „O, matant, kaip šitaip sparčiai sveiksta visi pacientai, tikrai yra ko pasimokyti!”
Na, o visą puikų turgelio muzikinį apipavidalinimą sukūrė ir įgyvendino Kibyšių krašto muzikantai Janė ir Tautvydas Prieskieniai, kurie linksmos dainos posmais „…trauk šią dainelę eidamas darban, trauk šią dainelę ir guldamas graban!“ tarytum įprasmino mūsų laikmečio žmones ir kasdienybę, kad gyvenkime tol, kol galime, šiandien, čia ir dabar. Ne rytoj!
Danielius Jakubavičius