Algimantas Grigas 10 metų praleido užsienyje, dirbo vidaus apdailos darbus. Vyras profesionaliai klijuoja plyteles. Šio amato mokėsi iš meistrų: škoto ir lietuvio. Vyras sukūrė šeimą, su žmona Greta augina 3 vaikus, gyvena Radžiūnuose, dalyvauja Radžiūnų bendruomenės veikloje.
Algimantą su žmona ir vaikais sutikau Užgavėnių šventėje Radžiūnuose. Tikri Užgavėnių persirengėliai – pasipuošę kaukėmis, nusiteikę smagiai atšvęsti senąją lietuvių šventę. „Norime vaikams perduoti tradicijas, kad jos neišnyktų, o būtų visada gyvos. Svarbu bendrauti, išlaikyti glaudų ryšį su bendruomene, kad vieni kitus pažinotume“, – sako buvęs emigrantas Algimantas. Jam 37-eri. Gimė ir augo Alytuje. Baigęs vienuolika klasių, laimės ieškoti nusprendė užsienyje. Sparnus pakėlė į Angliją. Padirbėjęs dvejus metus, vyras grįžo į Lietuvą ir Krokialaukio vidurinėje mokykloje baigė dvyliktą klasę. Toliau Algimantas tai vienur, tai kitur bandė mokytis. „Įstojau į Gedimino technikos universitetą, bet trūko pinigų, reikėjo dirbti. Vėliau pravėriau Alytaus kolegijos duris, bet pasimokiau ir mečiau“, – apie mokslus kalba A. Grigas. Nesusiklosčius mokslams, Algimantas vėl išvyko dirbti į Angliją. „Pamačiau, kaip klijuojamos plytelės. Man patiko, ir pats ėmiausi šio darbo. Išmokti nesunku, reikia tik noro ir kruopštumo“, – įsitikinęs pašnekovas. Vyras džiaugiasi, kad jam pasisekė sutikti užsieniečių, kurie jį noriai mokė dirbti, padėjo. Patirties Lietuvoje A. Grigas sėmėsi iš kito meistro – aloviškio Juozo Jakubėlio.
Jau 5 metai, kaip pašnekovas nuolat gyvena Lietuvoje. „Darbo čia užtenka. Klientų turiu. Plyteles klijuoju voniose, virtuvėse ir visur, kur prašo klientai“, – džiaugiasi Algimantas. Jis dirba ir su medžiu, daro vidaus durų apdailas, savo vaikams pagamino lauko namelį. Algimantas nori, kad jo vaikai turėtų tikrą vaikystę, bendrautų tarpusavyje, daug žaistų kieme, o ne prie kompiuterio ekrano. Kad ir kiek būtų darbo, Algimanto prioritetas yra šeima. Darbą jis baigia apie 16 val., tuomet skuba pasiimti iš darželio vaikų ir vakarą leidžia su šeima. „Man šeima reiškia labai daug. Noriu su jais būti, ypač manęs reikia dvejų, ketverių ir šešerių metų vaikams. Blaškytis po pasaulį jau nenoriu. Buvo laikas, kuomet viskas atrodė kitaip, o dabar man vertybė yra tik šeima,“ – sako Algimantas. Po darbo grįžęs namo, vyras ant sofos neguli, o užsirišęs prijuostę skuba į virtuvę padėti žmonai. Maisto gaminimas Algimantui teikia vieną didžiausių malonumų. „Mėgstu gaminti įdomius patiekalus, kartais savo sugalvotus“, – sako vyras. Jis gamina nuo mažens. Algimanto tėvams išsiskyrus, jam, vaikui, teko padėti mamai namų ruošoje, gaminti. „Retai kada skaitau receptus. Daug eksperimentuoju, kuriu savo patiekalus. Sėkmė virtuvėje ateina su patirtimi, kuo daugiau gamini, tuo labiau tobulėji, ir pavyksta“, – mano pašnekovas.
Radžiūnuose vyras su šeima gyvena neatsitiktinai. „Graži vieta, pamiškėje, artima širdžiai, čia gyveno mano seneliai. Daug gerų, gražių prisiminimų čia yra, taip pat Radžiūnai netoli Alytaus“, – kalbėjo jis. Pasak Algimanto, teko nemažai investuoti, kad namą prikeltų naujam gyvenimui. Jis myli šeimą, randa laiko viskam, ypač būti kartu. „Laiko yra tiek, kiek yra. Kuo daugiau užsiimi, tuo daugiau ir padarai. Mano vaikai dar neturi telefonų, planšečių. Mes su žmona stengiamės, kad jie visada turėtų mūsų ir aplinkinių žmonių gražų bendravimą. Linkiu žmonėms būti paprastesniems ir draugiškesniems“, – sako visur spėjantis A. Grigas.
Danielius Jakubavičius