Alytiškis verslininkas Žilvinas Treigys, kurį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskutinę galimą registracijos dieną užregistravo savarankišku politinės kampanijos dalyviu artėjančiuose prezidento rinkimuose, apsigalvojo ir iš rinkiminės kovos pasitraukė jos net nepradėjęs.
Ž. Treigys iš Prezidento rinkimų pasitraukė prabėgus dviem savaitėms po užsiregistravimo rinkiminės kampanijos dalyviu. Jis išreiškė norą nebedalyvauti rinkimuose, ir jo kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusas kovo 3 dieną buvo panaikintas. „Pretendentas į kandidatus pasitraukimo priežasties neįvardino. Remiantis teisės aktais to daryti jis neprivalėjo“, – „Dainavos žodžiui“ sakė VRK pirmininkės patarėja Indrė Ramanavičienė
Daugeliui alytiškių Ž. Treigio sprendimas užsiregistruoti prezidentinės rinkiminės kampanijos dalyviu buvo netikėtas, nes UAB „Glass Market“ vadovas niekada anksčiau savivaldos rinkimuose nebuvo dalyvavęs, niekada nepriklausė ir jokiai politinei partijai. Netrukus po užsiregistravimo dalyviu, Ž. Treigys žiniasklaidai savo sprendimą siekti prezidento posto įvardino kaip labai drąsų žingsnį, prisipažinęs, jog neturi nei štabo, nei komandos, nes sprendimas užsiregistruoti dalyviu kilo likus vos kelioms dienoms iki registracijos pabaigos. Tačiau išreiškė viltį, kad jaunimas, išgirdęs, jog ketina dalyvauti respublikinėje politikoje, susiras jį ir prisijungs. Ž. Treigys teigė, jog yra susipažinęs su skandinavišku politikos modeliu, kuriuo vadovaujantis, politiniai sprendimai priimami bendruomenei nusprendus. To Lietuvoje nėra, todėl ir ketinąs siekti prezidento posto.
Ž. Treigys buvo keturioliktasis pretendentas į kandidatus, ketinęs varžytis dėl valstybės vadovo posto gegužės 12 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Dainavos žodžiui“ su Ž. Treigiu pasikalbėti nepavyko, jis pažadėdavo perskambinti ir to nepadarydavo arba neatsiliepdavo.
Ž. Treigiui pasitraukus iš rinkiminės kampanijos, šiuo metu yra 13 kandidatų, viena pretendentė, Ingrida Šimonytė, jau yra surinkusi reikalingą skaičių – 20 tūkst. – rinkėjų parašų. 10 kandidatuojančių asmenų šiuo metu renka rinkėjų parašus: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Arūnas Rimkus, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas ir Remigijus Žemaitaitis. 2 rinkiminės kampanijos dalyviai – Zenonas Andrulėnas ir Gintautas Kniukšta – rinkėjų parašų rinkti dar nepradėjo. Tai padaryti jie galės tik pateikę pareiškinius dokumentus VRK. To nepadarę iki kovo 8 dienos 17 val., šie du politinės kampanijos dalyviai toliau dalyvauti Prezidento rinkimuose nebegalės.
Pretendentai kartu su pareiškiniais dokumentais turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą – tai yra vienas iš pareiškinių dokumentų.
Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš savo asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.
Pareiškinius dokumentus būsimieji kandidatai gali teikti iki kovo 8 dienos. Pateikę pareiškinius dokumentus pretendentai gaus parašų rinkėjų lapus. Kandidatais jie bus registruojami, jei surinks ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų. Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos.
Jei rinkiminėje politinėje kampanijoje būtų dalyvavę visi norintys tapti valstybės vadovais, jų būtų buvę 20. Šešis asmenis – Andrej Deivį Ginevičių, Kęstutį Macevičių, Antaną Kandrotą, Irmą Gajauskaitę, Petrą Gražulį, Joną Jankauską – VRK dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakė registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais. Kai kurie jų užsiregistruoti dalyviais bandė net po du kartus.
Prezidento rinkimų politinė kampanija prasidėjo praėjusių metų lapkričio 12 dieną, baigsis praėjus šimtui dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos – rugsėjo 10-ąją.
Prezidento rinkimų praktika rodo, kad rinkimuose dalyvauja mažiau kandidatų, nei pirminiame etape užsiregistruoja dalyvių. Kiek šį kartą iš 13 kandidatų stos į kovą, paaiškės gegužės mėnesį.