Lietuvoje periodiškai nustatomi nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl ūkininkai kviečiami investuoti į savo ūkių biologinį saugumą. Nuo kovo 4 dienos startuoja naujas šiam tikslui skirtos Strateginio plano intervencinės priemonės kvietimas, kuriam įgyvendinti atseikėta daugiau nei vienas milijonas eurų.
Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai
Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 4 d. iki balandžio 30 d.
Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1,10 mln. Eur paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. eurų.
Tai – galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių
Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą.
„Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai reiškia ekonominius nuostolius dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidas, negautą produkciją. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.
Ministerijos atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė.
Investicijos į įrangą ir patalpas
Priemone ketinama remti tą veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes.
Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijose numatytos vidaus ar lauko aptvarų (tvorų, vartų, praėjimo punktų, praėjimo kontrolės sistemų) įsigijimo bei įrengimo išlaidos; gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo rampų bei aikštelių, uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių bei transporto priemonių įsigijimo išlaidos. Taip pat bus galima gauti paramą norint įsigyti ir įrengti konteinerius bei patalpas, kurios skirtos laikyti gaišenoms. Tinkamų finansuoti išlaidų sąraše – ir langai, grotos, tinkleliai bei kita įranga, apsauganti nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamos finansuoti gali būti tik tos išlaidos, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose.
Biologinis saugumas ūkyje didele dalimi priklauso nuo žmonių elgsenos ir žinių, todėl numatyta finansuoti ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių ir maitinimo patalpų, darbo aprangos plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidas.
Reikalavimai paramai gauti
Pareiškėjas savo vardu turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka bei ūkininko ūkį. Taip pat iki paramos paraiškos pateikimo privalo be pertraukų vykdyti pirminę žemės ūkio produktų gamybą (vykdoma gyvulininkystės veikla) ir ne trumpiau kaip vienerius metus iki paraiškos pateikimo realizuoti produkciją rinkoje.
Pareiškėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, laikantys ūkinius gyvūnus. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Jie, kaip ir juridiniai asmenys, privalo užsiimti žemės ūkio veikla ir valdoje pagamintų arba užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ar perdirbimu, pateikimu rinkai.
Į paramą nepretenduoja paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su vienu ar keliais projekto partneriais.
Paramos paraiška ir reikalingi dokumentai turi būti pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS).
Paramos dydis priklauso nuo gyvulių skaičiaus
Maksimali paramos suma projektui gali svyruoti. Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. Eur. Jeigu laikoma 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 Eur, tačiau negali viršyti 100 tūkst. Eur.
Pareiškėjas gali teikti tik vieną paramos paraišką konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau kai įgytas turtas būtų naudojamas daugiau negu vienoje vietoje, pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga, tuomet galima teikti bendrą paramos paraišką daugiau negu vienai gyvūnų laikymo vietai.
Įgyvendinimas – per dvejus metus
Gavę paramą ūkininkai iki kontrolės laikotarpio pabaigos prisiima įsipareigojimą užtikrinti, kad, įgyvendinus projektą, įsigytos investicijos atitiks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimus. Taip pat visą projekto kontrolės laikotarpį įsipareigoja ūkinių gyvūnų laikymo vietoje išlaikyti ne mažesnį negu nurodyta paraiškoje vidutinį metinį gyvulių skaičių, išreikštą SG.
Projekto įgyvendinimas negali viršyti 24 mėnesių trukmės nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Intervencinės priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ įgyvendinimo taisykles galima rasti čia.
Užs. Nr. 2024/04
