Praėjusį šeštadienį vykęs tradicinis jau 25-asis Simno Kaziuko kermošius ir vėl galėjo pasigirti puikiu oru, žmonių gausa, išskirtinėmis prekėmis, smagiomis dainomis ir, žinoma, įvairiais šposais.
Atvykus pasidairyti ir pasiklausyti liaudiškos muzikos kapelų ir atlikėjų buvo ir vėl smagu sutikti iš įvairių pakraščių atvykusius žmones, juos pakalbinti.
„Laba diena, laba diena, aš ne ponas, aš tik paprastas Simno atstovas, kasmet čia stebintis ir fiksuojantis atvykstančiųjų srautus“, – linksmai renginio prieigose pasitikęs sakė ilgabarzdis Vytautas Stanevičius, visų vadinamu SanSimnu. Šį kartą užsidėjęs dar ir raudoną iš Alytaus profesinio rengimo centro atstovų palapinės pasiskolintą skrybėlę, vyriškis toliau šmaikščiai porino: „Aš toks keistesnis, gal ne raudonviršis, koks raudonkepuraitis. Ir prašyčiau raudonos spalvos neprivatizuoti, kaip ir vaivorykščių, taip ir šitos negalima. Juk raudona spalva visų: kraujo, širdies!“ O papriekaištavus, kad gal ir moterims ji skirta, pastarasis tik mįslingai atsiduso: „Oi, šelmis, oi, pajudinote skaudžią vietą.“
Nuo vienuoliktos prasidėjusioje mugėje tik pradžioje buvo lengviau praeiti tarp prekybininkų palapinių, vėliau sunkoka tapo irtis, atidžiau pasižiūrėti, kas kuo prekiauja. O čia buvo visko: amatininkų atvežtų medienos, metalo gaminių, virtuvės šefai vietoje čia pat čirškino dešreles, rūkino žuvį. Net nebežinai, kas svarbiau, ar pilvą pasotinti, ar nusipirkti namams grožybių.
„Ovajei, kiek čia pažįstamų sutinku, ir jei atvirai, tai aš čia dėl to ir atvažiavau!“ – atvirai pasisakė ne pirmą kartą renginiuose matomas vyriškis. „Į atlaidus nebevažinėjame jau, kažkaip apsilpo ta buvusi sena tradicija, tad nors čia yra galimybė visus pamatyti.“
Ir visgi vos pradėjus koncertuoti liaudiškos muzikos kapeloms „Punelė“, „Simnyčia“ ir „Temela“, kaipmat visi smagiau pradėjo ieškoti ne vien prekių, bet ir linksmybių. O geriausiai tai pasiūlė Alovės senmergės su savo tėvukais: „Danieliau, rodzyk mani per visų ekranų visam pasauliui ir paskelbk, kad labai noriu ištekėt“, – plačia šypsena garsiai skelbė didžiakrūtė baltmarškinė išsidailinusi Alovės merga. Tačiau geraširdė motinėlė mieliau siūlė kitą iš užsienio grįžusią dukterį, ją vis pašefuojančią pinigėliais. Bet išverstaakė namų kaimietė buvo kategoriška visiems, net motinai. „Net nebandyk, pažiūrėsiu, kas tau vandenio atneš, kaip sirgsi.“
Po tokių šmaikščių susitikimų net nebežinai, kur smagiau, ar ten, prie scenos, ar viduje turgelio, kur virte virė gyvenimo linksmybės.
„Va, matai, kiek perku kiaulės pecių, galiu ir tave pavaišinti!“ – paltį lašinukų rodydamas dzūkiškai sakė dziudo treneris Zenonas Vencevičius. O paklaustas, ką jau jie gali suteikti, duoti, senamadiškai ir vyriškai atsakė: „Nuo arbatos tai tik kratos, nuo kavos gal ir atsistos, bet va nuo lašinių bus kaip visų žmonių!“
O Alytaus krašto sąjūdietis Rimantas Liegus pasidžiaugė puikiu oru, žmonių netingumu čia apsilankyti. „Tiesiog gera širdy pasidžiaugti pavasariu, – ir tuoj pat pridūrė apie agituojančius politikus, – o, matai, kiek jau čia prezidentų vaikščioja!”
Jei buvo sunku per spūstis skirtis kelią, tai net neįsivaizduojama, kaip tai sugebėjo, na, ir nebijojo Vilniaus kojūkininkų pora.
„O mes čia atvykome visiems skleisti didingas nuotaikas“, – trepsendama iš kokių 4 metrų aukščio sakė dailiai išsipusčiusi graži moteris.
Sutiktas skrybėlėtas Simno Algucis nedaugžodžiavo: „Renginys nuostabus, žmonės nuostabūs, ko daugiau reikia? Tik gandrų trūksta!“
Na, o 24 metus Simno ambulatorijoje šeimos gydytoja išdirbusi ir visus čia puikiai pažįstanti Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė visiems pasiuntė linkėjimų: „Gražaus pavasario, gražios meilės, gražių akimirkų, o svarbiausia – sveikatos!“
Simno kermošiuje po kapelų pasirodymų dar visi galėjo pasidžiaugti grupių „Pikaso“, „Bent“ ir „Tuoj“ atliekamomis dainomis. Reziumė: jau galime drąsiai pasakyti, kad pavasaris atidarytas!
Danielius Jakubavičius