Lietuvos savaitės įvykių apžvalga
Sergančiųjų gripu praėjusią savaitę sumažėjo, tačiau mirė trys žmonės
Praėjusią savaitę fiksuota mažiau susirgimų gripu ir kitomis peršalimo ligomis, tačiau nuo gripo mirė trys žmonės, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jo duomenimis, Lietuvoje nuo kovo 4 iki 10 dienos sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo ir siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Prieš tai buvusią savaitę šis rodiklis siekė 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Užregistruoti trys mirties nuo gripo atvejai: du Šiaulių apskrityje ir vienas Kauno apskrityje. Asmenys priklausė vyresnių nei 90, 80–89 ir 70–79 metų amžiaus grupėms, visi nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo lėtinių ligų.
Nuo COVID-19 ligos praėjusią savaitę nemirė nė vienas žmogus.
Per savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldytas 51 žmogus: 24 vaikai, penki asmenys, priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei, ir 22 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi penki žmonės, iš jų du vaikai.
NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną užfiksuoti 23 mirties nuo gripo atvejai, 2022–2023 metų gripo sezonu jų užfiksuota 21.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Epideminio 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo lygio neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi. Nė viena savivaldybė nėra paskelbusi epidemijos.
Anot NVSC, sezonine gripo vakcina rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijasi aktyviai – sunaudota 98,6 proc. valstybės lėšomis nupirktų vakcinų.
Į incidentą internete pakliuvęs G. Nausėda ir toliau žada dalintis asmenukėmis
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir toliau dalinsis asmenukėmis su to prašančiais vaikais ir suaugusiais, antradienį BNS nurodė Prezidentūra.
Taip ji reagavo į incidentą, kai per Kovo 11-ąją prie prezidento priėjęs berniukas paprašė drauge nusifilmuoti ir perduoti linkėjimų tariamam jo draugui – skandalingam baltarusių vaizdo tinklaraštininkui Andrejui Burimui, socialiniuose tinkluose žinomam Mellstroy slapyvardžiu.
„Nepaisant to, kad vakar Nepriklausomybės aikštėje į prezidentą kreipęsis vaikas nuslėpė, kokiu tikslu prašo perduoti linkėjimų savo „draugui“, prezidentas ir toliau dalinsis asmenukėmis su to prašančiais vaikais ir suaugusiais“, – sakoma antradienį BNS perduotame Prezidentūros komentare.
A. Butrimas anksčiau socialiniuose tinkluose skelbė sumokėsiąs 2 mln. dolerių, jei kas nors suorganizuos jam kurios nors valstybės vadovo sveikinimą.
Vaizdo tinklaraštininkas išgarsėjo 2020 metais, kai tiesioginės transliacijos metu sumušė merginą. Dėl lošimų reklamos jį yra užblokavusios tokios platformos kaip „Youtube“ ir „Twitch“.
„Pasinaudodamas proga prezidentas kviečia jaunus žmones atskirti gėrį nuo blogio socialiniuose tinkluose, o tėvus – kalbėtis su vaikais apie žalingo socialinių tinklų turinio pavojus, mokyti juos sąmoningumo“, – incidentą komentuoja Prezidentūra.
Komentare taip pat nurodoma, kad prezidentas viešų renginių metu visada neformaliai bendrauja su į jį besikreipiančiais žmonėmis, dažnai tai būna ir jaunosios kartos atstovai.
Ministerija: pirmą kartą per 15 metų Lietuva pagamino daugiau elektros nei jai reikia
Pirmadienį pirmą kartą nuo 2009 metų Lietuva pagamino daugiau elektros nei suvartojo. Beveik visa elektra pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiausia – saulės ir vėjo, antradienį pranešė Energetikos ministerija.
Pasak ministro Dainiaus Kreivio, šis įvykis žymi Lietuvos artėjimą prie visiškos energetinės nepriklausomybės.
„Pernai turėjome vos kelias valandas, kai Lietuvos elektros energijos poreikį užtikrino vietinės saulės ir vėjo jėgainės. Šiemet tokį laiką pradedame skaičiuoti nebe valandomis, o paromis ir simboliška, kad jį pirmą kartą po penkiolikos metų pasiekėme Nepriklausomybės atkūrimo dieną“, – pranešime teigė D. Kreivys.
„Litgrid“ duomenimis, pirmadienį šalyje buvo pagaminta 31,8 gigavatvalandės (GWh) elektros, o bendras šalies suvartojimas siekė 29,77 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 20,65 GWh (64,9 proc.) elektros, saulės elektrinės – 4,39 GWh (13,8 proc.), kiti atsinaujinančios energijos ištekliai – 3,52 GWh (11,1 proc.), kitos elektrinės – 3,24 GWh (10,2 proc.).
Paskutinį kartą paros elektros gamyba suvartojimą viršijo 2009 metais, dar veikiant Ignalinos atominei elektrinei.
Pernai Lietuva vidutiniškai pasigamino 45 proc. reikalingos elektros, tačiau metų pabaigoje šis rodiklis siekė 55 proc.
Pasak ministro, vertinant planuojamus vystyti saulės ir vėjo projektus, visą elektros poreikį Lietuva užsitikrins 2027 pabaigoje.
I. Skuodienė: pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus pernai išaugo ketvirtadaliu
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai į galimus pažeidimus reagavo kas devynias minutes, pranešimų skaičius augo ketvirtadaliu.
2023 metais vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 57 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių.
„Pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų auga ne šimtais, o tūkstančiais, jei palygintume 2022 ir 2023 metus, tai skaičius išaugo 26 procentais. Vaiko teisių gynėjai reagavo kas devynias minutes. (…) Reagavome visoje Lietuvoje dėl 33 090 vaikų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Šis vaikų skaičius sudaro kiek daugiau kaip 6 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.
Anot jos, dar 2022 metais gynėjams teko reaguoti kas 12 minučių. Situacijų būta sudėtingų, smurtinių, kuomet įsitraukė ir policija. Apie 65 proc. atvejų reikėjo sureaguoti per valandą.
Pasak I. Skuodienės, aktyvėja vaiko teisių pažeidimus pastebintys pranešėjai – 40 proc. daugiau pranešimų sulaukta iš ugdymo įstaigų, beveik tiek pat gausiau iš medikų. Tai rodo, anot vadovės, kad visuomenė aktyvėja, reaguoja ne tik kaimynai, artimieji, bet ir matantys vaiką pedagogai.
Tarnybos duomenimis, dar 2021 metais nuo bendro pranešimų skaičiaus pasitvirtino beveik pusė (45 proc.) atvejų, tuo metu pernai – apie du trečdalius (71 proc.). Tai, pasak I. Skuodienės, rodo išaugusį atpažįstamumą, kada pažeidžiamos vaiko teisės.
Penktadaliu išaugo ir pačių vaikų pranešimų skaičius. Vaikai gynėjams skundėsi bijantys pareiti namo dėl fizinio smurto arba tėvų barnių. 80 proc. vaikų pranešimų pasitvirtina.
Kaip skaičiuoja tarnyba, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė devyni vaikai, metais anksčiau – aštuoni, 2021-iais – septyni. Bendra smurto tendencija ūgtelėjo ketvirtadaliu.
„Tai nėra daugiau vaikų patiriančių smurtą Lietuvoje, bet mes daugiau reaguojame, esame jautrūs vaikų situacijoms“, – sakė I. Skuodienė.
Berniukai, kaip rodo tarnybos duomenys, dažniau kenčia nuo fizinio smurto, nepriežiūros, mergaitės – nuo psichologinio ir seksualinio smurto. Anot I. Skuodienės, berniukai seksualinį smurtą taip pat patiria, tačiau dėl išgyvenamos gėdos rečiau apie tai praneša.
Pernai gyvybės langelyje rasti penki vaikai, metais anksčiau – aštuoni, Iš viso per visą laikotarpį, kuomet veikia gyvybės langeliai, buvo palikti 95 vaikai, 16 iš jų tėvai susigrąžino.
Pernai įvaikinti 54 vaikai, trys iš jų vyresni kaip 10 metų.
Patarėja: pasitraukimui iš pensijų kaupimo turi būti nustatytos kuo platesnės sąlygos
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad žmonės turi turėti galimybę nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, prezidento vyriausioji patarėja sako, kad tokios sąlygos turi būti apibrėžtos kuo plačiau.
„Sutikite, tų situacijų bus labai įvairių. Žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą. Ar pasikeičia sąlygos, kada jis bankrutuoja, kada neturi gyvenamosios vietos ir jam reikia įsigyti būstą? Taigi bus daug tų klausimų, bet iš tikrųjų turime kovoti iš principo dėl kuo platesnių sąlygų“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
„Jeigu valstybė nesugebės apibrėžti sąlygų, kurios atitiktų žmonių subjektyvias aplinkybes, turbūt pasipils tikrai nemažai ir teismo sprendimų, ir teismai patys intensyviai atsakys į šituos klausimus“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.
Pasak I. Segalovičienės, po KT sprendimo būtina peržiūrėti išmokų sistemą, sudarant galimybę iš pensijų fondų išsiimti dalį sukauptų lėšų, taip pat koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką.
„Trečia dalis – reikia tvarkyti įtraukimo į sistemą sąlygas. Tai yra automatinis įtraukimas, kiek jis trunka, kokiomis sąlygomis, kaip mes apsaugome jaunimą, kuris neturi patirties ir taip toliau“, – teigė šalies vadovo patarėja.
Ji pakartojo, kad prezidentas bus aktyvus teikdamas savo pasiūlymus ir iniciatyvas dėl pensijų kaupimo sistemos pakeitimų, tačiau tokio pat aktyvumo šalies vadovas esą tikisi ir iš Seimo bei Vyriausybės.
„Prezidentas tiek iš Vyriausybės, tiek iš Seimo tikisi aktyvumo ir sprendimų pasiūlymo dar pavasario sesijoje“, – sakė I. Segalovičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis. Tačiau dėl konkrečių aplinkybių ministrė teigė artimiausiu metu kviesianti pasitarti socialinius partnerius – pensijų fondų dalyvių, darbuotojų ir darbdavių, taip pat LB atstovus, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje.
G. Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.
Vėliau Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.
Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
Per metus po rinkimų pasikeitė beveik šeštadalis savivaldybių tarybų narių
Praėjus metams nuo savivaldos rinkimų 2023-iųjų pavasarį pasikeitė beveik šeštadalis išrinktų savivaldybių tarybų narių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbta analizė.
Jos duomenimis, pernai vykusiuose rinkimuose išrinkti 1498 tarybų nariai ir 60 merų. Per vienerius metus įvairiose Lietuvos savivaldybėse pasikeitė 233 išrinkti asmenys, jie atsisakė arba neteko savivaldybės tarybos nario mandato.
Didžiausia tarybos narių kaita fiksuota Kauno rajone – keitėsi 13 narių, Elektrėnuose pasikeitė devyni, Klaipėdos, Kupiškio, Molėtų rajonų ir Pagėgių savivaldybėse – po septynis tarybos narius.
Vienintelėje Druskininkų savivaldybėje mandato neatsisakė ir jo neprarado nė vienas politikas.
120 narių mandatų atsisakė savo noru
Daugiausiai tarybų nariai mandatų atsisakė savo noru – tokių prašymų fiksuota 120.
Dar 95 asmenys tarybą paliko dėl to, kad pradėjo eiti nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario darbu pareigas. Devyni nariai VRK sprendimu neteko mandato nustačius, kad jie eina nesuderinamas pareigas.
Daugiausia – 66 – tarybų nariai, kurie rinkėjų suteikto mandato atsisakė savo noru ar jo neteko, yra išrinkti pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą.
Iš Liberalų sąjūdžio keltų ir išrinktų atstovų mandatų atsisakė 30 asmenų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – 29 asmenys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 27.
Per šiuos metus keturių savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko jiems mirus.
Du savivaldos politikus teismai pripažino kaltais baudžiamosiose bylose, todėl vadovaudamasi Rinkimų kodekso nuostatomis VRK turėjo nutraukti jų įgaliojimus.
Taip pat įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventojas. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami.
Tokį atvejį per metus VRK fiksavo kartą. Dar vienas narys VRK sprendimu neteko mandato pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso nuostatas.
60-yje Lietuvos savivaldybių, skaičiuojant ir merus, vyrų dirba beveik tris kartus daugiau nei moterų. Anot VRK, ši tendencija išlieka panaši kaip ir ankstesniais metais.
Iš viso 501 savivaldybių tarybų narių ir merų mandatų priklauso moterims, t. y. 32,16 proc., o 1057 mandatai – vyrams, t. y. 67,84 procento.
VRK duomenimis, keliose savivaldybėse išlaikomos lyčių proporcijos – Kauno rajono savivaldybėje šiuo metu yra 16 vyrų ir 16 moterų, Birštono savivaldybėje – septynios tarybos narės moterys ir devyni vyrai.
Klaipėdos rajono savivaldybėje 13 tarybos narių moterų ir 15 vyrų, Širvintų rajono savivaldybėje – 10 tarybos narių moterų ir 12 vyrų.
Kai kuriose savivaldybėse vyrų yra gerokai daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje tarybos narių moterų yra keturios, o likusieji 28 tarybos nariai, įskaitant ir merą, yra vyrai. Utenos rajono ir Anykščių rajono savivaldybėse yra po keturias moteris ir 22 vyrus, įskaitant merus.
Iš 60 Lietuvos savivaldybių 54-ioms vadovauja merai vyrai, o šešioms – merės moterys.
Per pusmetį padaugėjo partijoms priklausančių asmenų, „Drąsos keliui“ gresia likvidavimas
Įsikūrus naujai partijai „Nemuno aušra“, pastarąjį pusmetį Lietuvoje išaugo partijoms priklausančių asmenų skaičius, tačiau likvidavimas gresia „Drąsos keliui“.
Teisingumo ministerijos duomenimis, šių metų kovo 1 dieną partijoms priklausė 101 tūkst. žmonių, tai yra 4,5 tūkst. daugiau nei pernai spalį, kai taip pat reikėjo deklaruoti partijos narių skaičių.
Per šį pusmetį Seimo narys Remigijus Žemaitaitis įsteigė naują politinę jėgą „Nemuno aušra“, be to, savo narių sąrašą pateikė prieš tai dukart šios pareigos neatlikusi partija „Lietuvos sąrašas“.
„Jeigu politinė organizacija vienerius metus arba dukart iš eilės nepateikia savo narių sąrašo, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą“, – BNS sakė teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.
Pernai jau buvo pradėtas „Lietuvos sąrašo“ likvidavimas, tačiau šiemet organizacija pateikė 2002 narių sąrašą, todėl jai leista toliau vykdyti veiklą.
Dabar tokia grėsmė iškilo partijai „Drąsos kelias“ ir politiniam komitetui „Raseinių žemaitis“. Jie dukart iš eilės Teisingumo ministerijai nedeklaravo savo narių.
„Teisingumo ministerija apie tai jau pranešė Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris imsis šių politinių organizacijų likvidavimo proceso“, – BNS sakė P. Žeimys.
„Drąsos kelio“ pirmininkas Jonas Varkala BNS sakė, kad partija realiai veiklos nevykdo.
„Mes jau mirę, neatsigausime. Aš pats sergu, kiti žmonės iškritę. Dėkingas būsiu, kad jūs ją uždarysite, bus paprasčiau, nereikės to susirinkimo ar kitų dalykų daryti“, – teigė jis.
„Atituštiname politinę erdvę“, – pridūrė J. Varkala.
Partija „Drąsos kelias“ įkurta 2012 metų sausį po didelio atgarsio sulaukusio vadinamojo pedofilijos skandalo. Tuomet ji per Seimo rinkimus gavo beveik 8 proc. rinkėjų balsų ir turėjo septynis atstovus Seime, o po ketverių metų nė vienas jos atstovas į parlamentą nebuvo išrinktas.
Tradiciškai didžiausia yra Lietuvos socialdemokratų partija, ji nurodė turinti per 14 tūkst. narių, antra – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 12 tūkst. narių.
Trečia didžiausia partija lieka Darbo partija, deklaravusi 9144 narius, ketvirta – Regionų partija, per pusmetį papilnėjusi daugiau nei 1 tūkst. narių ir dabar skaičiuojanti 6932 narius, penkta – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) su 6758 nariais.
Nuo jų nedaug atsilieka Liberalų sąjūdis, nurodęs 6657 narius.
Savo narių sąrašus Teisingumo ministerijai taip pat pateikė 28 politiniai komitetai, jiems iš viso priklauso 2540 asmenų.
Iki kovo 1-osios, kaip numato įstatymas, keturi politiniai komitetai savo narių sąrašų nepateikė. Tai Klaipėdos rajone registruotas komitetas „Bendrai geriau“, „Raseinių žemaitis“, „Už Alytų“ ir Šakių rajone įkurtas komitetas „Vieningi zanavykai“.
Politiniai komitetai ir partijos savo narių skaičių turi teikti du kartus per metus. Jeigu politinė organizacija vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą.
Asmuo gali priklausyti tik vienam politiniam komitetui arba partijai.
Aplinkosaugininkai įsigijo įrangą mašinų taršai matuoti, patikrinimai – vėliau pavasarį
Aplinkos apsaugos departamentas įsigijo pirmąją įrangą automobilių taršai matuoti, patikrinimus žada pradėti vėliau pavasarį.
„Patikrinimus ketiname pradėti pavasarį, nusistovėjus šiltesnei oro temperatūrai, kai turima įranga yra tikslesnė“, – BNS šią savaitę sakė departamento atstovė Renata Surovec.
Pasak jos, pernai gruodį departamentas įsigijo taršos analizatorių komplektą – vienas skirtas dyzeliniu kuru varomiems automobiliams, kitas – benzinu ir dujomis varomiems automobiliams.
„Kadangi Aplinkos apsaugos departamente yra penkios valdybos, šiais metais planuojama įsigyti daugiau komplektų“, – teigė R. Surovec.
Departamento atstovės teigimu, vieno komplekto kaina siekia nuo 13,5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus įstatymo pakeitimams, aplinkosaugininkai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti transporto priemonių taršos matavimus.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai tuomet BNS teigė, kad dėl šaltų orų patikrinimų kol kas neatlieka.
Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija normą arba esant bet kokiam skysčio (pvz., tepalų, kuro) nuotėkiui, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinama transporto priemonės techninė apžiūra.
Už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, eksploataciją gresia 100–300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda.
Pasak departamento, už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais nustatytos baudos asmenims siekia 60–120, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų.
Per metus Aplinkos apsaugos departamentas planuoja patikrinti maždaug nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.
Registruotas nedarbas vasarį Lietuvoje nekito ir siekė 9,3 proc.
Registruotas nedarbas Lietuvoje vasarį išliko toks pat kaip sausį ir siekė 9,3 procento. Ir darbuotojų poreikis, ir įdarbinimo lygis išliko panašūs, tačiau po ilgos pertraukos fiksuotas darbo paklausos augimas.
Kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų. Nedarbo rodikliai mažėjo arba liko tokie pat 39 iš 60 savivaldybių. Biržuose mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto, o Neringoje didėjo 0,4 proc. punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.
„Darbo ieškančių žmonių skaičiaus stabilumas rodo išliekančią gerą darbo rinkos situaciją. Teigiama tendencija – naujų bedarbių vasarį įregistruota penktadaliu mažiau nei sausį“, – pranešime sakė tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Jos teigimu, nepaisant darbo rinkos stabilumo, svarbu atidžiai stebėti ir įvertinti signalus apie galimus asmenų darbo paieškos sunkumus. Fiksuoti didesni nei praėjusių metų vyrų (0,4 proc. punkto), jaunimo iki 29 metų (0,6 punkto) ir vyresnių nei 50 metų (0,2 punkto) nedarbo rodikliai bei ilgalaikių bedarbių skaičius.
Šalyje bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus ir aukštas. Kovo 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirba 1,45 mln. asmenų – 2,5 tūkst. (0,17 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.
Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo žmonių sveikatos priežiūros, švietimo, profesinės, mokslinės ir techninės, informacijos ir ryšių veiklose. Mažėjo transporto ir saugojimo, statybos, viešojo valdymo, apdirbamosios gamybos sektoriuose.
Vasarį tarnyboje įsiregistravo 20,9 tūkst. naujų klientų, tačiau jų skaičius buvo 21,4 proc. (5,7 tūkst.) mažesnis nei 2023-ųjų sausį ir 0,1 proc. mažesnis nei prieš mėnesį.
Darbdaviai abu šių metų mėnesius pateikė po 13 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau vasarį įregistruota 900 daugiau nei prieš metus. Augimą lėmė didesnė darbo jėgos paklausa prekybos (300 daugiau laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (200), transporto ir saugojimo (100) įmonėse ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose (200).
Aktyviau ieškota statybos darbininkų, žemės darbų mašinų ir judamųjų žemės ir miškų ūkio operatorių.
VMI šiemet ypač stebės prekybos, statybos, maitinimo sektorius, prekiautojus automobiliais
Šiais metais Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesys bus sutelktas į prekybos, statybos, viešojo maitinimo sektorių įmones, prekiautojus automobiliais, inspektoriai taip pat atidžiai prižiūrės, ar įmonių lėšos nenaudojamos privatiems poreikiams tenkinti, ar sumoka mokesčius asmenys, užsiimantys komercine veikla elektroninėje erdvėje, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
„Prioritetu išlieka PVM atotrūkio mažinimas, siekis užkirsti kelią pelno arba su darbo santykiais susijusių mokesčių, pajamų apskaitymo vengimui“, – sako VMI viršininkė Edita Janušienė.
Tačiau advokatų kontoros „Walless“ partnerė, mokesčių ekspertė Aistė Medelienė sako, kad kitos VMI įvardytos kontrolės kryptys ir sektoriai apibrėžtos panašiai kaip ankstesniais metais. Todėl, anot jos, sunkoka suprasti, ar išties numatomi kokie pokyčiai, ar viskas liks po senovei.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją