Gegužės 3 ir 4 dienomis Alytų papuošė išskirtinė amerikietiškų, sportinių ir senovinių automobilių paroda. Be viso to, visus traukė ir surengtos įvairios lenktynės bei, žinoma, žavios merginos.
Parodos ir lenktynių organizatoriai tarytum iš anksto užsisakė tokį puikų orą: abi dienas tvieskusi skaisti saulė traukte traukė miestelėnus apžiūrėti įvairiausių modelių mašinų.
Kalbinti žmonės juokavo, kad į centrą pagaliau sugrįžo tradicinė miesto šventė! Rotušės aikštė senokai tiek nebuvo mačiusi žmonių, net praeiti buvo sunku.
Antai mergina, vaikščiodama su šuniuku, pastarąjį net įlaipino į vieną iš prabangiausių automobilių. Stebuklingas sutapimas, kad tiek sėdynių užvalkalų kailiai, tiek ir šuniuko kailiuko atspalvis beveik susiliejo, tapo kaip vienas. Automobilio šeimininkas paklaustas, ar jam negaila leisti purvinti tokių prabangių sėdynių, tik linksmai šypsojosi ir sakė: „Oi ne, juk čia kaubojiškas automobilis, jame viskas dera, ypač kas gyva, su gamta susiję.“ O dar kartą paklaustas, ar su moterimis automobilis irgi susijęs, vyriškis plačia šypsena ir juoko tirada atsakė: „Štai čia ir yra didžiausia problema, kad tu nori ar nenori, bet prie šių automobilių net neprašomos labai jau moterys kimba, limpa.“
Alytaus senjorų naktišokių pora besidairydama ir nedaugžodžiaudama dūrė į vieną išskirtinį „mašiniuką“ ir sakė, kad, jei tik galėtų, štai tokį ratuotą egzempliorių sau tikrai pasirinktų. O moteris tik žavingai atsiduso: „Ir aš kadaise vieną tokią panašią senieną vairavau, tai buvo mersedesas, tačiau lietuviškų žiemų neištvėręs seniausiai supuvo.“
Bene pirmą kartą automobilius pristatė ne vien jų šeimininkai, tačiau ir dvi ypač žavios merginos, kurių šypsenos ir laidomi „elektriniai“ gundantys bei viliojantys žvilgsniai traukte traukė dar pasibūti šioje šventėje ir apsukti aikštę bent kelis kartus.
O senų automobilių restauratorius ir kolekcininkas Tomas Aliulis linksmai dėstė, kad čia visko yra: „Šventinė nuotaika puiki, nes tam ir oras, noras kaip niekad yra aukščiausiame lygyje. Visos transporto priemonės susijungė į vieną visumą: nuo seniausių iki naujausių, nuo greičiausių iki prabangiausių, taip sakant, visokių skonių.“ O paklaustas, kas gi čia juos taip „veža“, linksmai atsakė: Tas pats išprotėjimo jausmas, ta pati liga, susijusi su benzinu, kuris labai jiems kvepia ir dar apsuka galvą!“
Ačiū šventės organizatoriams už tokias dvi ištisas dienas neįtikėtino reginio. Kirba klausimas, o kada kitą kartą vėl tai pakartosite, sugrįšite atgal į Alytų?