Putinų ir Dainavos mikrorajonus jungiantis Jaunimo parkas jau ne vieną dešimtmetį yra mėgstama alytiškių pramogų ir poilsio vieta. Pagrindinis jo akcentas, suteikiantis savito išskirtinumo, metalo plastiko skulptūros. Jų atsiradimo istoriją „Dainavos žodžio“ skaitytojams maloniai sutiko papasakoti Alytaus turizmo informacijos centro vyriausioji turizmo specialistė Birutė Malaškevičiūtė.
Daugiau kaip 36 hektaruose plytintis Jaunimo parkas buvo įkurtas 1982 metais. Dalį jo užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta išryškinant vietos gamtą ir išsaugant natūralų reljefą.
Prabėgus porai metų nuo parko įkūrimo, buvo sumanyta sukurti skulptūrų ekspoziciją. 1985-ųjų birželio 8 dieną aštuonių metalo plastikos skulptūrų ekspozicija po pusmečio atidėliojimo dėl nepalankių oro sąlygų buvo oficialiai atidaryta. B. Malaškevičiūtės teigimu, tai buvo neeilinis įvykis mieste, nes tokio pobūdžio ekspozicija buvo pirmoji to meto Sovietų Sąjungoje.
„Viskas prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo kerpama atidarymo juostelė. Prieš kelerius metus prie formuojamo Jaunimo parko, greta Alytaus sporto ir rekreacijos centro (anuomet Sporto rūmų), buvo pastatyta abstrakti geometrinių formų skulptoriaus Kazimiero Teodoro Valaičio (pirmojo Lietuvoje pradėjusio konstruoti abstrakčias modulines konstrukcijas) kompozicija „Žiedas“, kurią miestiečiai netrukus pradėjo vadinti „Kosmosu“. Ši skulptūra ir davė postūmį originaliai papuošti Jaunimo parką.
Tuo laiku Alytaus miesto dailininku dirbo architektas Albertas Stankevičius, garsėjęs drąsiomis ir originaliomis idėjomis. Sėdėdamas vienoje iš Vilniaus kavinių, jis su skulptoriais Nagliu Nasvyčiu ir Kęstučiu Musteikiu subrandino mintį Alytuje 1984 metais surengti skulptorių simpoziumą. Kadangi įvairių skulptūrų parkų Lietuvoje jau būta, reikėjo kažko originalaus. Nutarta kurti skulptūras iš metalo: Dailininkų sąjungai patvirtinus pirmosios Sovietų Sąjungoje metalo plastikos skulptūrų kompozicijos kūrinių projektus, aštuoni jaunieji skulptoriai ėmėsi įgyvendinti savo sumanymus“, – pasakojo B. Malaškevičiūtė.
Anot B. Malaškevičiūtės, grupei vadovo N. Nasvytis. Simpoziumo dalyviams nebuvo suformuluota vienyti darbus privalėjusi tema. Jiems leista eksperimentuoti. „Tačiau spaudoje buvo sakoma, jog kūrė „žaismingas, žadinančias vaizduotę, artimas liaudies kūrybai ir gamtai skulptūras iš metalo“ ir „jaunieji respublikos skulptoriai stengėsi savo darbais pagyvinti parko aplinką, suteikti džiaugsmo pirmiausia mažiesiems jo lankytojams – lavinti jų fantaziją, ugdyti kūrybiškumą“, – tiesiog buvo tokie laikai, kai viskam reikėjo pateisinimo ir oficialių lozungų, sakė B. Malaškevičiūtė.
Nebuvo ribojimų ir dėl skulptūrų aukščio. Simpoziumas vyko entuziastingų skulptorių dėka: darbus kūrė be atlygio, miestas suteikė apgyvendinimą ir maitinimą. Kai kurie skulptoriai patys apdirbdavo skulptūrų metalą įvairiose Alytaus gamyklose. Dalis skulptūrų konstrukcijų ir detalių darytos Alytaus pataisos namų Elektrotechnikos gamykloje.
Kol daugiau nei pusmetį skulptūrų ekspozicija laukė tinkamų atidarymui oro sąlygų, alytiškiai su skulptūromis buvo supažindinami spaudos puslapiuose: buvo publikuojamos darbo nuotraukos, autorių pasisakymai, ką jie norėjo perteikti savo kūriniuose.
„Skulptūrų kompozicijos atidarymo metu buvo pažymėta, kad „Jaunųjų kūrybos originalumą, tęsiant senąsias liaudies meistrų tradicijas, gražiai įvertino ir dailininkas Konstantinas Bogdanas“, tuometis Dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. „Už kūrybinę dovaną miesto jaunimui LLKJS miesto komiteto pirmasis sekretorius Rimantas Intukas padėkojo dailininkams, įteikė garbės raštus ir atminimo medalius“, – apie skulptūrų ekspozicijos įvertinimą kalbėjo B. Malaškevičiūtė.
Atidarymo šventėje buvo parodytas lėlių teatro spektaklis, spalvingas aitvarų skrydis, kiekvienai skulptūrai skirta daina, šokis ar tinkantis eilėraščio posmelis.
Laikai pasikeitė, o prieš kelis dešimtmečius sukurtos skulptūros – „Vartai“ (autorius Vytautas Narutis), „Ožys“ (Klaudijus Stepanovas (Pūdymas), „Aeronautikos istorija“ (Naglis Nasvytis), „Narvelis gegutei“ (Kęstutis Musteikis), „Vaivorykštė“ (Virginija Babušytė-Venckūnienė), „Povas“ (Vidmantas Gylikis), „Karališkasis voras“ (Antanas Balkė), „Vandens malūnas“ (Benjaminas Narbutas) bei vėliau ekspoziciją papildžiusi vokiečių menininko Michaelio Odenwaellerio skulptūra „Žingsnis“ ir danų skulptoriaus Timo Juelo Jacobseno kūrinys „Klausimas“ – prižiūrimos ir atnaujinamos puošia parką, lavina estetinį skonį, ugdo fantaziją.