Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas linkęs pritarti iniciatyvai įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Finansų ministerijos parengtam Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydinčiajam įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį.
Už projektą po svarstymo balsavo 110, susilaikė 4, prieš nebuvo nei vienas parlamentaras. Seimas dėl įstatymų pokyčių dar turės balsuoti priėmimo stadijoje.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, praėjusiais metais vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 procentai.
Todėl, pasak ministerijos, įstatymo projektu siūloma įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma, kaip siūloma šiuo metu.
Taip pat siūloma nustatyti, kad, jeigu kredito davėjas negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju kredito davėjas privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.
Įpareigojimas atsirastų tik tiems kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – didiesiems rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje, rašoma Finansų ministerijos pranešime.
Be to, kredito davėjus siūloma įpareigoti periodiškai Lietuvos banko interneto svetainėje pateikti duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.
Šią iniciatyvą Finansų ministerija parengė kartu su LB.
Seimas apsisprendė – pritarta VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadoms
Antradienį Seimas pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.
Nors Seime šis klausimas sulaukė daugybės diskusijų, dėl komisijos darbo kreiptasi į etikos sargus ir teismus, 64 parlamentarai balsavo už tyrimo išvadas, 42 pasisakė prieš, o 10 balsuojant susilaikė.
Tiesa, prieš lemiamą apsisprendimą Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė registravo siūlymą, kuriuo parlamentui buvo pasiūlyta nepritarti tyrimo komisijos išvadoms.
„Siūlau išbraukti pritarimą komisijos išvadai, bet palikti (…) konstatavimą, kad komisija savo darbą baigė. Iš tiesų, komisijos išvada yra labai prieštaringa. Pati Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad vis dėlto buvo daug kur peržengtas ir interesų derinimas, ir atitinkamai peržengtos komisijos kompetencijos ribos, yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų“, – antradienį Seimo salėje kalbėjo A. Širinskienė.
„Manyčiau, Seimas galėtų palikti tą išvadą istorijos ir, matyt, Konstitucinio Teismo vertinimui, nes byla Konstituciniame Teisme yra pradėta“, – siūlė ji.
Valdančiųjų atstovas, konservatorius Jurgis Razma svarstė, jog tokiais siūlymais iš esmės bandoma sumenkinti laikinosios tyrimo komisijos išvadas.
„Komisija tikrai savo darbą baigė ir baigė, pateikusi išvados projektą. Dėl to mums apsimesti, kad jo nėra – tikrai niekaip neišeina. Kolegė bando suniekinti tą išvadų turinį, bet aš pastebėsiu, kad nė vienas subjektas, kurį tos išvados paliečia nepalankiai, jų teismui neapskundė“, – atkirto Seimo vicepirmininkas.
„Kviečiu negudrauti – kas jau nenorite tvirtinti tų išvadų, tai ir nebalsuos. Bet sakyti, kad jų tarsi nėra – tikrai neišeina“, – pridūrė J. Razma.
Svarstant dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų, Seimo narių nuomonės išsiskyrė. Didžioji dalis valdančiųjų ragino parlamentarus balsuoti už, o opozicijos laikyseną – kritikavo.
Seimo vicepirmininkas J. Ramza užsiminė – parlamentui patvirtinus tyrimo išvadas, gali tekti kelti klausimus dėl VSD vadovo Dariaus Jauniškio atsakomybės.
„Man atrodo, tos išvados yra labai svarbios ir jas patvirtinę mes dar turėsime spręsti, kokių veiksmų imtis, kokius įstatymus pataisyti. Turbūt reikės kalbėti ir apie Valstybės saugumo departamento vadovo tam tikrą atsakomybę“, – kalbėjo J. Razma.
Jam antrino konservatorius Paulius Saudargas, akcentuodamas, jog Seimo lauks tolesnis darbas tobulinant įstatymų projektus.
„Šios išvados nėra tik apie prezidentą. Prezidentas senas naujas jau išrinktas, rinkimų rezultatų mūsų balsavimas niekaip nebeįtakos. Tai yra apie mūsų sistemų, mūsų tarnybų skaidrumą ir efektyvumą“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Visgi, ne visi konservatoriai vieningai balsavo už išvadų patvirtinimą. Vilija Aleknaitė- Abramikienė kritiškai pasisakė apie visą komisijos darbą ir apgailestavo, jog tai – viena prasčiausių Seimo iniciatyvų.
„Laikau, kad tai yra vienas iš labiausiai nepavykusių Seimo projektų. Neišvengta nevykusio, sakyčiau, politinio atspalvio. (…) Tai vyko prieš prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą ketverius metus trukusią kovą su prezidento institucija, kuri buvo sunkiai paaiškinama“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė, nesutikdama su išvadų teiginiu, esą G. Nausėda, atsisakydamas liudyti parlamentinio tyrimo komisijai, pažeidė Konstituciją.
„Kadangi komisijos veikla buvo atvirai nukreipta prieš jį, kaip asmenį, tai kiekvienam Lietuvos piliečiui Konstitucija suteikia teisę neliudyti prieš save – net sunkiems nusikaltėliams“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu opozicijos nariai kalbėjo panašiai. Mišrios Seimo narių grupės atstovai Artūras Skardžius ir A. Širinskienė stebėjosi ne tik tuo, jog parlamentinis tyrimas gimė po žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygos publikavimo – politikai pastebėjo, jog tyrimo išvadose yra nemažai prieštarų.
„Bet kurioje demokratinėje šalyje neįsivaizduojama, kad parlamentas vykdytų tyrimą pagal kažkieno parašytą romaną“, – stebėjosi A. Skardžius.
„Šioje komedijoje, kuri yra parašyta išvados pavidalu, mes galime rasti tikrai didelių pritempinėjimų. Kolegos, pasiskaitykite tą įslaptintą dalį“, – ragino A. Širinskienė.
Kovo pabaigoje VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Be kita ko, išvadų projektu Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinį reglamentavimą. Tarp komisijos teikiamų rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinis tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Po tyrimo išvadų paviešinimo Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė Generalinės prokuratūros bei prezidento patarėjo Jareko Niewierowicziaus kreipimųsi, prašant įvertinti laikinosios komisijos darbo teisėtumą. Parlamento etikos sargai konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.
VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašydmi įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.
44 tūkst. gyventojų apie skolą „Sodrai“ primins automatiniai skambučiai
Šią savaitę apie 44 tūkst. gyventojų sulauks automatinių „Sodros“ skambučių su priminimu sumokėti COVID-19 pandemijos laikotarpiu susidariusias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų skolas.
Pasak „Sodros“, skambinti gyventojams planuojama nuo antradienio iki ketvirtadienio, iki 18 valandos.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, galimybe laikinai nemokėti PSD įmokų karantino metu naudojosi apie 115 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių.
Vis dėlto nesumokėtas įmokas reikėjo sumokėti vėliausiai praėjus dvejiems metams nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pabaigos, tai yra iki šių metų balandžio 30 dienos.
Maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti 692,56 euro.
Neturint galimybės iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, gyventojai gali pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Įsiskolinimą bus galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo.
„Sodra“ pažymi, kad, laiku nesumokėjus PSD įmokų, bus pradėtas skolos išieškojimas.
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gegužę pigo 1,7 proc.
Gegužę pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų balandžiu, šalies parduotuvėse pigo 1,09 euro (1,7 proc.) ir buvo 13,73 euro (17,7 proc.) pigesnis nei pernai metų gegužę, rodo kainas stebinčio Pricer.lt analizė.
Gegužės mėnesio pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje vietoje, kaip įprastai, liko prekybos tinklas „Maxima“, mažindamas krepšelio kainą 2,30 euro. Tuo metu didžiausias reitingo pokytis – iš antros vietos į trečią „Lidl“ (pigo 1,04 euro) išstūmusi „Barbora“ (pigo 2,93 euro). Ketvirtoje vietoje išlieka prekybos tinklas „Norfa“, brangindamas krepšelio kainą 0,23 euro, penktoje – „Rimi“ (pigo 7,41 euro), o į šeštą poziciją krinta „E-Rimi“ (brango 1,35 euro). Paskutines – septintą ir aštuntą – vietas dalijasi prekybos tinklas „Iki“ (brango 2,29 euro) ir jo internetinė parduotuvė „LastMile“ (brango 1,08 euro).
Pasak Pricer.lt, skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („LastMile“) krepšelio yra 23,04 euro (43,2 proc.).
Iš portalo stebimų 52 prekių gegužę brango 14 prekių, pigo 37 ir tik vienos prekės kaina liko nepakitusi. Labiausiai brango pigiausi ryžiai, pigiausios pomidorų sultys, bulvės, pigiausi pomidorai, pigiausias juodasis šokoladas, juodasis šokoladas „Karūna“. Arbatos „Lipton“ kaina nesikeitė.
Tuo metu labiausiai pigo 22 prekės, tarp kurių – pigiausias jogurtas, saulėgrąžų aliejus, pigiausia malta kava, pigiausia jūros lydekos filė, pigiausia juoda duona, pigiausia silkių filė aliejuje, pigiausia degtinė, pigiausia biri juodoji arbata, makaronai „Pasaka“, pigiausias fermentinis sūris, pigiausia grietinė.
Kainos buvo fiksuotos gegužės 25 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, internetinėse parduotuvėse „Barbora“ ir E-Rimi.lt.
Marijampolės gyventojai raginami rinkti naujus pavadinimus P. Cvirkos ir L. Giros gatvėms
Marijampolės savivaldybė nuo pirmadienio kviečia miesto gyventojus rinkti naujus pavadinimus Petro Cvirkos ir Liudo Giros gatvėms. Tą marijampoliečiai gali padaryti iki birželio 17 dienos.
„Balandžio pabaigoje gavę viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos išvadą pakeisti P. Cvirkos ir L. Giros gatvių pavadinimus, pakvietėme šių gatvių gyventojus siūlyti naujus šių gatvių pavadinimus.
Sulaukėme išties nemažai pasiūlymų, visus juos apsvarstėme, kad jie atitiktų galiojančius teisės aktus, būtų taisyklingi ir nedubliuotų jau esamų gatvių pavadinimų, ir dabar žengiame kitą žingsnį“, – pranešime cituojamas Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.
Tarp siūlomų pavadinimų P. Cvirkos gatvei – Sakurų, Mažosios Lietuvos, Pušyno, Medikų, Lokių, Medučio, Pauliaus Širvio, Silvestro Žukausko, Jurginų, Stasio Lozoraičio, Kaimynų, Vinco Peckaus, Alavijų, Draugų, Pušų, Sargų ir Povų pavadinimai.
Tuo metu rinkdami L. Giros gatvės pavadinimą, gyventojai galės rinktis iš kiek kuklesnio sąrašo. Jame pateikiami Vilniaus, Vilkų, Giros, Diemedžių, Broniaus Beržinio pavadinimai.
Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad rinkti gatvės pavadinimą gali tik tie gyventojai, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę minėtose gatvėse.
ELTA primena, kad šių metų pavasarį posėdžiavusi Desovietizacijos komisija nusprendė, jog Marijampolėje esančios P. Cvirkos ir L. Giros gatvės turi būti pervadintos. Kovo pradžioje komisija taip pat išreiškė rekomendaciją pakeisti S. Nėries vardo gatves Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Rumšiškėse, Simne, Vilniuje ir Žagarėje.
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
Siūloma dvigubai padidinti laidojimo pašalpą
Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą.
Jeigu Seimas pritartų Seimo nario socialdemokrato Liudo Jonaičio inicijuotoms Paramos mirties atveju įstatymo pataisoms, laidojimo pašalpa didėtų nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio.
Pasak Seimo nario, laidodamos artimąjį, šeimos susiduria su nemažais finansiniais sunkumais, nes ženkliai išaugus prekių ir paslaugų kainoms, pinigų, kuriuos skiria valstybė, nepakanka.
„Susitinkant su gyventojais, tenka išgirsti raginimų padidinti šią išmoką, kadangi per 10 metų, t. y. nuo 2011 m. iki 2024 m., laidojimo pašalpa padidėjo tik nuo 312 iki 440 eurų, viso labo 128 eurais. Rengiant projektą, konsultuotasi ir su laidojimo paslaugų teikėjais, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojais. Atsižvelgiant į jų nuomonę, galima teigti, kad laidotuvių išlaidos vidutiniškai sudaro apie 1700–2000 eurų. Tokia suma užtikrina pagarbų atsisveikinimą su mirusiuoju“, – sako projekto autorius L. Jonaitis.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad, pvz., Estijoje laidojimo pašalpos dydis skirtinguose regionuose skiriasi ir svyruoja nuo 250 iki 400 eurų, Latvijoje pagal atitinkamus kriterijus jis gali svyruoti nuo 300 iki 1217 eurų. Lenkijoje laidojimo pašalpa siekia apie 928 eurus. Nuo šių metų liepos 1 d. planuojama, kad išmoka bus padidinta iki 7 tūkst. Lenkijos zlotų, kas sudarytų apie 1628 eurų.
Šiuo metu laidojimo pašalpa Lietuvoje yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (440 eurų). Šis dydis buvo nustatytas 2011 m. birželio mėn. ir iki šiol nėra peržiūrėtas, tik indeksuojamas kasmet pasikeitus BSI dydžiui. Mirus pensinio amžiaus asmeniui, taip pat išmokamos 2 mirusio asmens pensijos ir tikslinė kompensacija, jei buvo nustatyti spec. poreikiai.
Kartu su L. Jonaičiu Paramos mirties atveju įstatymo pataisas teikia Seimo socialdemokratų, valstiečių, demokratų, konservatorių frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste įsigaliojo nauji eismo organizavimo pokyčiai
Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste įsigaliojo nauji eismo organizavimo pokyčiai. Pranešama, apie priešais statomą naują išvykimo terminalą atidaromą naujai įrengtą aikštelę trumpiems automobilių sustojimams, taip pat naujas autobusų stotelių vietas.
Kaip anksčiau jau yra skelbę Lietuvos oro uostai (LTOU), į naujai atidaromą aikštelę P2 persikelia ir pavėžėjų, taksi bei dalinimosi automobiliais paslaugos, kurios čia veiks iki tol, kol bus visiškai baigta oro uosto prieigų rekonstrukcija.
Pasak LTOU, tai paskutinis ir laikinas eismo pertvarkos etapas, kurio metu rekonstrukcijos darbai kelsis į kitą centrinės aikštės pusę Vilniaus oro uoste. Jau nuo rugsėjo mėnesio automobilių ir viešojo transporto eismo sistema oro uosto prieigose iš esmės pasikeis, taps kur kas pralaidesnė, nes bus atidaryta naudojimui visa rekonstruota centrinė aikštė.
Nuo birželio 3 dienos laikinai bus perkeltas pagrindinis įvažiavimas į naująją automobilių sustojimo aikštelę.
Rudenį, baigus rekonstrukciją, bus atverta dvigubai daugiau vietų vadinamojoje „Kiss & fly“ zonoje, skirtoje trumpalaikiam sustojimui. Nuo rudens visos šiuo metu esančios aikštelės taip pat bus sujungtos į vieną. Pasak LTOU, šis sprendimas padidins transporto pralaidumą du kartus.
Keleiviai taip pat informuojami, kad nuo birželio 3 dienos miesto autobusams skirtos stotelės oro uosto prieigose bus tik Rodūnios kelyje (greta viešbučio „AirInn Vilnius“ ir aikštelės P4).
Tuo metu tarpmiestinių autobusų stotelė įsikurs F. Vaitkaus gatvėje, o turistiniai autobusai keleivius patogiai galės išlaipinti pagrindinėje naujai įrengtoje aikštelėje priešais baigiamą statyti oro uosto terminalą.
Seimas nepalaikė siūlymo dvigubinti vienkartinę išmoką gimus vaikui
Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dvigubai, iki 1210 eurų, padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui.
Praėjusį ketvirtadienį už tokias Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojos Vaidos Giraitytės-Juškevičienės pateiktas Išmokų vaikams įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 39 Seimo nariai, 7 buvo prieš, susilaikė 36. Parlamentarai nesiryžo projekto galutinai atmesti, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Pasak projekto autorės, demografinė situacija valstybėje yra prasta.
„Statistika tokia, kad daug metų gimstamumas Lietuvoje mažėja. Neteigiu, kad būtent su šiuo projektu gimstamumas kažkaip drastiškai išaugs. Tačiau tai yra vienas žingsnis padedant šeimoms ir mažinant jų naštą. Žinome, kad susilaukus kūdikėlio, rūbeliai, maistas, higienos priemonės yra netgi daugeliu atveju brangesnės negu, tarkime, suaugusiam žmogui skirti produktai ar prekės“, – pateikdama projektą, sakė V. Giraitytė-Juškevičienė.
Ji pasiūlė kiekvienam gimusiam vaikui skirti 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką. Seimo nariai teiravosi, kiek tam prireiktų papildomų lėšų.
„Žiūrint pagal 2023 metų gimstamumą, tai apie 16 mln., jeigu išlaikome tą patį lygį. Manau, kad papildomai jokių mokesčių įvesti nereikia, tereikia perskirstyti, sužiūrėti, sukontroliuoti dabar skiriamas lėšas socialinei apsaugai“, – sakė parlamentarė.
Šiuo metu gimus vaikui mokama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, tai yra 605 eurai.
Pasienietis tarnybiniu ginklu mirtinai sužalojo, kaip įtariama, kontrabandą gabenusį lietuvį
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad šeštadienio vakarą pasienietis iš tarnybinio ginklo šovė ir mirtinai sužalojo, kaip įtariama, kontrabandą gabenusį Lietuvos pilietį.
Policijos departamentas pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.
Tarnybos teigimu, šeštadienį apie 21 valandą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai, turėdami informacijos apie kontrabandos gabenimo atvejį, vykdė paieškos ir sulaikymo veiksmus prie pat sienos su Baltarusija – Šalčininkų rajono Paūdrionių kaimo prieigose.
Nurodoma, kad buvo pastebėtas keliuku važiuojantis automobilis „VW Passat“. Jo vairuotojas stabdomas uniformuotų pasieniečių reikalavimui nepakluso. Jis padidino greitį ir ėmė sprukti. VSAT pareigūnai apsisuko ir pradėjo jį vytis visureigiu.
„Netoliese ant keliuko buvo kitas uniformuotas pasienietis. Į šią pusę lėkdamas bėglys automobiliu galimai bandė partrenkti VSAT pareigūną. Šis paskutinę akimirką išvengė būti pervažiuotas“, – rašoma sekmadienį VSAT išplatintame pranešime.
Pirminiais duomenimis, kilus pavojui sveikatai ir gyvybei bei siekiant sustabdyti pavojingą bėglį, 1988 metais gimęs pasienietis iš tarnybinio ginklo iššovė vieną šūvį į sprukusio automobilio padangą.
Anot tarnybos, kiek pavažiavęs automobilis sustojo. Vairuotojo vietoje rastas mirtinai šūvio sužalotas 1980 metais gimęs Lietuvos pilietis. Automobiliu buvo gabenami ryšuliai, įtariama, kontrabandinių cigarečių.
Policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos pradėtas VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje. Taip pat VSAT atlieka tarnybinį patikrinimą.
Seimo komitetas pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti rusiškus ir baltarusiškus žiniasklaidos kanalus
Praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas.
Šiuo metu numatyta, kad pastarasis ribojimas galioja iki 2024 metų spalio 1 dienos.
Kultūros ministerijos inicijuotais įstatymų pakeitimais siūloma pratęsti draudimą neribotam laikui ir numatyti, jog šie ribojimai galiotų tol, kol Rusija ir Baltarusija Nacionalinėje saugumo strategijoje būtų laikomos kaip pavojų ir grėsmę Lietuvai keliančios šalys.
„Kad nereikėtų kas kažkiek laiko vis grįžti ir šią nuostatą pratęsti, sutarėme, kad mes tiesiog remiamės Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika yra nurodomos kaip keliančios pavojų, grėsmę nacionaliniam saugumui“, – anksčiau teigė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Tai kol ta grėsmė šioje strategijoje yra įvardinta, tol ir galios šis draudimas“, – tuomet pridūrė jis.
ELTA primena, kad pernai rugsėjį parlamentas pratęsė draudimą retransliuoti ir platinti internete Rusijoje ar Baltarusijoje įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų įmonių radijo ir televizijos programas. Išimtis galioja tik Europos Sąjungos (ES) valstybių platinamiems kanalams.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją