Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seime įkurta Lietuvos regionų partijos frakcija: seniūnu išrinktas J. Pinskus
Antradienį Seimo vakarinio posėdžio metu buvo pranešta apie Lietuvos regionų partijos frakcijos parlamente įkūrimą. Ją sudarys 7 Seimo nariai, frakcijos seniūnu išrinktas Jonas Pinskus.
„Pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. Pranešama, kad mes šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Seime įkūrėme Lietuvos regionų partijos frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas Jonas Pinskus, pavaduotoju – Andrius Palionis, į Seimo seniūnų sueigą skiriamas Jonas Pinskus“, – pareiškimą Seime perskaitė plenariniam posėdžiui pirmininkaujanti konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Frakciją sudaro Jonas Pinskus, Andrius Palionis, Zenonas Streikus, Beata Pietkiewicz, Antanas Vinkus, Laima Mogenienė ir Vaida Giraitytė-Juškevičienė“, – paminėjo ji.
Pasak J. Pinskaus, frakcijos įkūrimas rodo Regionų partijos stiprėjimą.
„Frakcija dirbs, ruošis rinkimams. Matau, kad partija stiprėja, auga kiekybine ir kokybine prasme. Seime nuo dviejų parlamentarų užaugo iki septynių“, – Eltai teigė J. Pinskus.
Tuo metu iš antradienį subyrėjusios Darbo frakcijos prie naujai įsteigtos Lietuvos regionų partijos frakcijos prisijungusi V. Giraitytė-Juškevičienė kol kas neatskleidžia, ar taps šios politinės jėgos dalimi. Pasak parlamentarės, jos planai priklausys nuo „darbiečių“ sprendimų dėl partijos ateities.
NVSC: šiemet erkinis encefalitas Lietuvoje nusinešė jau tris gyvybes
Šiemet Lietuvoje sausio–gegužės mėnesiais registruoti trys mirties nuo erkinio encefalito atvejai, pranešė portalas „Delfi.lt“.
Portalui perduotais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologiniais duomenimis, vienas erkinio encefalito mirties atvejis registruotas Anykščių rajone, du – Vilniaus rajono savivaldybėje.
„Asmenys priklausė 76–88 m. amžiaus grupei, sirgo gretutinėmis ligomis“, – nurodoma NVSC raštu „Delfi“ pateiktame atsakyme.
NVSC duomenis, tuo metu praėjusiais metais buvo registruoti tik du mirties nuo erkinio encefalito (EE) atvejai. Mirties atvejų nuo Laimo ligos (LL) nebuvo užfiksuota. Per metus buvo fiksuoti 597 susirgimai EE ir 2880 LL atvejų.
Tuo metu didžiausias susirgimų skaičius EE fiksuotas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse, LL – Telšių, Vilniaus, Utenos ir Panevėžio apskrityse.
NVSC primena, kad kol kas skiepai yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito. Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.
Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra.
Trišalė taryba sutaria, kad MMA reikia kelti: dėl dydžio nuomonės išsiskiria
Antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje visos šalys sutarė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA) kitiems metams reikia kelti, tačiau nepriėjo konsensuso dėl galimo jos dydžio.
Profesinės sąjungos siūlo, kad MMA 2025 m. siektų 1070 eurų, absoliuti darbdavių dauguma pasisakė už 1016 eurų dydį, tokios pozicijos buvo įtvirtintos protokole. Tuo metu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos l.e.p. prezidentas Sigitas Gailiūnas tikino, kad jo atstovaujama organizacija turi alternatyvią nuomonę – pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimams bei taikyti 962 eurų MMA kitąmet.
Vyriausybė, kurios poziciją įgarsino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, dėl MMA spręs įvertinusi naujausias ekonomines prognozes. Ministrų kabinetas ir turės patvirtinti MMA dydį kitąmet.
Lietuvos banko atstovai yra teigę, kad pagal tarybos nustatytą formulę MMA Lietuvoje turėtų būti keliama 146 eurais arba 15,7 proc. – nuo 924 iki 1070 eurų. Visgi, anot banko, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) 50 proc. santykį būtų galima pasiekti per 2 metus.
Galimą MMA dydį Lietuvos bankas nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą VDU, kuris dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.
2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.
Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas reikalaus apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
„Regitra“ skelbia naujus numerio ženklų derinius: naujų kombinacijų iš „N“ raidės – beveik 50 tūkst.
Antradienį „Regitra“ papildys automobilių numerių, prasidedančių raide „N“, sąrašą beveik 50 tūkst. naujų kombinacijų.
Pranešama, kad naujais deriniais bus papildytas motociklams, mopedams ir priekaboms skirtas sąrašas, o elektromobilių ženklinimui bus išleista nauja serija EC.
Anot „Regitros, 50 naujų raidžių derinių, skirtų automobiliams, bus galima rinktis su skaičiais nuo 001 iki 999. Tarp galimų derinių šie: NEE, NEF, NEG, NEH, NEI, NEY, NEJ, NEK, NEL, NEM, NEN, NEO, NEP, NER, NES, NET, NEU, NEV, NEZ, NFA, NFB, NFC, NFD, NFE, NFF, NFG, NFH, NFI, NFY, NFJ, NFK, NFL, NFM, NFN, NFO, NFP, NFR, NFS, NFT, NFU, NFV, NFZ, NGA, NGB, NGC, NGD, NGE, NGF, NGG, NGH.
Tuo metu elektromobilių savininkams galės rinktis iš beveik 10 tūkst. naujų EC serijos kombinacijų.
Įsigijusieji motociklus, įdomesnius derinius galės rinktis iš 5 naujų serijų: KN, KO, KP, KR, KS. Mopedų savininkams numatyta skirti 15 serijų: BGP, BGR, BGS, BGT, BGU, BGV, BGZ, BHA, BHB, BHC, BHD, BHE, BHF,BHG, BHH.
Naujomis simbolių kombinacijomis bus galima ženklinti ir priekabas – joms numatyta išleisti 5 serijas: IA, IB, IC, ID, IE.
Pasak „Regitros“, patys pirmieji naujuosius transporto priemonės registracijos numerio derinius galės užsisakyti tie, kas pateiks užsakymą internetu. Tai padaryti bus galima antradienį nuo 17 val., o nuo trečiadienio užsisakyti norimus numerio ženklus bus galima visuose „Regitros“ padaliniuose.
ŠMSM: šalies penkiolikmečiai pateko į aukščiausius rezultatus pasiekusių šalių moksleivių dvidešimtuką
Lietuvos penkiolikmečiams, įvertinus jų kūrybinio mąstymo gebėjimus, tarptautiniame tyrime EBPO PISA 2022 tarp 64 valstybių skirta 13–20 pozicija.
Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), penkiolikmečių moksleivių rezultatai yra aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių bei žemesni – už 12 šalių. Pasak jos, moksleiviams geriausiai sekėsi atlikti rašytinės ir vaizdinės raiškos reikalaujančias užduotis, taip pat – kurti originalias idėjas.
Aukščiausius rezultatus pasiekė kas ketvirtas Lietuvos mokinys
Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje aukščiausius kūrybinio mąstymo gebėjimus pademonstravo 26 proc. penkiolikmečių, pasiekusių 5 arba 6 lygmenį (EBPO vidurkis – 27 proc.).
80 proc. šalies moksleivių kūrybinio mąstymo srityje pasiekė ne žemesnį kaip 3 pasiekimų lygmenį – rezultatas reikšmingai nesiskiria nuo EBPO vidurkio (78 proc.).
Skelbiama, kad iš tyrime dalyvavusių 64 šalių 21 šalyje daugiau nei 1 iš 2 mokinių nepasiekė trečio pasiekimų lygmens.
Daugumai moksleivių kūrybinė veikla yra maloni
Lietuvoje 84 proc. mokinių pritarė teiginiui, kad galima būti kūrybišku beveik bet kuriame dalyke (EBPO šalių vidurkis – 82 proc.). Šių mokinių rezultatai aukštesni.
Vidutiniškai visose EBPO šalyse šios mokinių nuostatos yra teigiamai susijusios su kūrybinio mąstymo rezultatais. Lietuvoje 78 proc. mokinių pritarė teiginiui, kad kūrybinė veikla jiems yra maloni.
Lietuvoje 69 proc. mokinių nurodė, kad jiems įdomu žinoti, kaip viskas veikia, 62 proc. mokinių nori suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi.
Lietuvoje 65 proc. penkiolikmečių mokinių tikisi įgyti aukštąjį išsilavinimą.
75 proc. mokinių nurodė, kad mokytojai vertina jų kūrybiškumą
Didžioji dalis moksleivių teigia, kad Lietuvos pedagogai vertina jų kūrybiškumą. Pasak 65 proc. moksleivių, mokytojai jiems skiria pakankamai laiko kūrybiškiems užduočių sprendimams sugalvoti (EBPO šalių vidurkis – 63 proc.). Visose tyrime dalyvaujančiose šalyse mokiniai, teigiantys, kad jų mokytojai vertina mokinių kūrybiškumą (Lietuvoje tokių mokinių yra 75 proc.), dažniau pademonstravo aukštesnius kūrybinio mąstymo rezultatus.
Lietuvoje 96 proc. (EBPO – apie 90 proc.) mokinių mokosi mokyklose, kurių vadovai mano, kad kūrybišku galima būti beveik visuose dalykuose ar kad kūrybiškumą galima išugdyti.
Lietuvos mokiniai turi galimybę kartą per savaitę ar dažniau savoje mokykloje lankyti dailės (73 proc.), dramos (54 proc.), kūrybinio rašymo (33 proc.) ar kompiuterinio programavimo (58 proc.) užsiėmimus.
Tuo metu vertinant naudojimąsi skaitmeniniais ištekliais, 61 proc. moksleivių nurodė, kad mokykloje mokymosi tikslais jais naudojasi vieną valandą ar ilgiau. 57 proc. jų teigė jais besinaudojantys ir už mokyklos ribų. Nurodoma, kad EBPI vidurkiai siekia 55 ir 50 proc.
Seimas pritarė bankų solidarumo įnašo pratęsimui vieneriems metams
Antradienį Seimas pritarė siūlymui pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams, būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Už įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 110, susilaikė 10, prieš – 1 parlamentaras.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pažymėjo, kad sprendimas yra reikalingas dėl tebesitęsiančių išskirtinių aplinkybių.
„Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejais metais, tačiau išskirtinės aplinkybės tebesitęsia ir indėlis, iš bankų sektoriaus, stiprinant gynybą, yra labai reikalingas ir prasmingas“, – antradienį parlamento plenarinių posėdžių salėje kalbėjo M. Lingė.
Vis tik sprendimui nepritarė liberalas Andrius Bagdonas, akcentavęs, kad pratęsiamas solidarumo mokestis siunčia blogą žinią šalyje veikiantiems verslams.
„Šiandien iš vieno verslo sektoriaus, kuris neplanuotai gavo daugiau pajamų, nei planavo (…) papildomai iš jo paimame dar lėšų ir paėmimą gražiai pavadiname solidarumu. (…) Manau, kad elgiamės neatsakingai ir valstybėje kuriame precedentus, kurie siunčia labai blogą žinią Lietuvoje veikiantiems verslams“, – pažymėjo A. Bagdonas.
Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva, kurios teigimu, bankų solidarumo mokesčio pratęsimas dar metams kuria pavojingą precedentą ir nubraukia svajones apie užsienio bankų atėjimą.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
A. Armonaitė: nepanaudojamos savivaldybių lėšos turi būti nukreiptos gynybai, kad mažiau apmokestintume žmones
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigiamai vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimą iš dalies pritarti siūlymui didesnę savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį skirti gynybai. Vis tik politikę liūdina, kad žemės ūkio veikloje naudojamas kuras yra mažiau apmokestinamas.
„Registravome savo pasiūlymus, komitetas iš dalies atsižvelgė. Daugiau iš nepanaudojamų savivaldybių lėšų būtų nukreipiama gynybai tam, kad galėtume mažiau apmokestinti žmones, yra tokia kryptis, į šį Laisvės partijos pasiūlymą iš dalies komitete buvo atsižvelgta“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Taip pat jei kalbėsime apie kuro akcizus, žmonėms jie kils ne iš karto, yra išdalinta, tas gerai. Bet, kas liūdina, kad kuro naudojimas žemės ūkio veikloje toliau yra mažiau apmokestinamas ir jo mažesnis kilimas dar yra išdėstomas. (…) Į ką atsižvelgta gerai, bet balsuosime salėje ir tada spręsime“, – pažymėjo ji.
Pirmadienį Seimo BFK pritarė daliai pokyčių projekte, dėl kurių turės apsispręsti parlamentas. BFK nusprendė pritarti 2,5 karto didesniam elektroninių cigarečių skysčio akcizui, negu buvo numatyta Vyriausybės siūlyme.
Konservatorius Vytautas Kernagis siūlė, kad akcizas 2025–2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet, kai Vyriausybė numatė 60 proc. didinimą kiekvienais metais. Balsų dauguma, BFK pritarė V. Kernagio siūlytam variantui.
Taip pat komitetas pritarė kompromisiniam siūlymui, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui būtų 47 eurai/1 tūkst. l. Ministrų kabinetas pirminiame projekte buvo numatęs, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 72 eurus/1 tūkst. litrų. Gazoliams, pagal BFK siūlomą variantą, saugumo dedamoji siektų 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliktų 50 eurų/1 tūkst. l, kaip ir buvo numatyta pirminiame projekte.
BFK pritarė ir siūlymui, kad Valstybės gynybos fondui iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies 2025 m. būtų skirti 85 mln. eurų, vietoje Vyriausybės pirminiame projekte numatytų 25 mln. eurų.
Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.
Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.
Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.
25 mln. eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t. y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
Naujasis Santaros klinikų vadovas: vienas iš pagrindinių prioritetų – darbo užmokesčio augimas ir krūvių mažinimas
Naujai išrinktas Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša sako, kad vienas pagrindinių jo veiklos prioritetų šioje kadencijoje – darbuotojų užmokesčio atskirties ir darbo krūvių mažinimas. Pasak T. Jovaišos, lyginant Santaros klinikų ir kitų šalies medicinos įstaigų darbuotojų atlygį, atlyginimų skirtumas kai kuriose pozicijose siekia ir 1 tūkst. eurų.
„Jei lygintume su kitomis viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, poliklinikomis ir ligoninėmis, tai Santaros klinikų gydytojai uždirbdavo 400–500 eurų mažiau negu 10 geriausių mūsų sektoriaus įstaigų. Taip buvo, galbūt, 2021 metais“, – žurnalistams pirmadienį spaudos konferencijoje teigė T. Jovaiša.
„Praeitais metais ta skirtis padidėjo ir yra daugiau nei 1000 eurų“, – pažymėjo naujasis Santaros klinikų vadovas.
Todėl, kaip atkreipė dėmesį T. Jovaiša, įstaigoje jau vykdomi pokyčiai, siekiant sudaryti sąlygas ligoninėje dirbantiems specialistams norimą krūvį užsitikrinti Santaros klinikose, o ne kitose gydymo įstaigose.
„Šiuo metu ruošiame inovatyvias papildomo darbo sutartis, kadangi daug mūsų kolegų tuos papildomus pinigus siekia uždirbti kitur, keliose ligoninėse, tai, be abejo, prisideda ir prie jų perdegimo. Norime sukurti galimybę tuos papildomus darbus dirbti čia, Santaros klinikose ir mažinti jų bendrą krūvį, nuovargį ir perdegimą, prisidedant prie jų finansinio gerbūvio“, – teigė T. Jovaiša.
Primenama, kad T. Jovaiša VUL Santaros klinikų vadovo pareigas pradėjo eiti birželio 11 d. Tarp jo veiklos prioritetų – į pacientą orientuotos, inovatyvios ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėmesys personalui, moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos medicinos specialistų rengimas.
Po diskusijas sukėlusios paminklo A. M. Brazauskui iniciatyvos, Kauno taryboje svarstoma steigti istorinės atminties komisiją
Po aršias diskusijas Laikinojoje sostinėje sukėlusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio siūlymo statyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, tarybos opozicijoje kyla iniciatyvos savivaldybėje steigti istorinės atminties komisiją. Šią idėją, pasak opozicijos lyderio Pauliaus Lukševičiaus, planuojama aptarti artimiausiame tarybos posėdyje.
„Matome tam didžiulį poreikį, iniciatyvos kyla, bet dabar reikės laukti kito tarybos posėdžio“, – Eltai pirmadienį teigė P. Lukševičius.
„Norime pasiruošti dokumentus ir tada apie tai kalbėti“, – pažymėjo konservatorių atstovas.
Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui. Šią mero V. Matijošaičio iniciatyvą parėmė 25 tarybos nariai, 7 pasisakė prieš, dar tiek pat balsuojant susilaikė.
Nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, Kauno tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar Laikinojoje sostinėje iš tikrųjų turėtų iškilti paminklas A. M. Brazauskui. Balsuojant dėl siūlymo, susilaikė trys „Vieningo Kauno“ atstovai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Vieningos pozicijos prieš laikėsi visi tarybos konservatoriai, išreiškę kritiką, jog Kaune nėra aiškios istorinės atminties politikos.
„Neturime nuosaikios istorinės programos, kas turi mieste atsispindėti istoriškai. Statome paminklą Aleksandrui Jogailaičiui, kuris su Kaunu nėra stipriai susijęs, o dabar Algirdui Brazauskui… Tokie dalykai nesuprantami“, – anksčiau Eltai teigė P. Lukševičius.
V. Matijošaičio siūlymas spėjo sulaukti kritikos ir nacionaliniu lygmeniu – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais, mat, anot ministro, A. M. Brazausko paminklui ne vieta greta tarpukario prezidentų.
Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes, reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.
A. M. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas. A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d.
Šiais metais Lietuvoje išduota daugiau nei 8 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių
Nuo šių metų pradžios policijos pareigūnai išdavė daugiau nei 8 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių. Panašus jų kiekis per pusę metų išduotas ir pernai, pažymi policijos atstovai.
„Nuo metų pradžios buvo pritaikyta daugiau nei 8 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių ir tokiu būdu buvo suteikta didesnė apsauga asmenims, kurie patiria riziką būti smurto aukomis“, – LRT radijui pirmadienį teigė Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.
„Nuo pernai liepos turėtų būti apie 16 tūkst. Tai per pusmetį irgi turėjo būti 8–9 tūkst.“ – pažymėjo pareigūnas.
Anksčiau Policijos departamentas skelbė, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. policija skyrė 10 747 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius. Per tą patį laikotarpį pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo 4363 ikiteisminius tyrimus.
ELTA primena, kad naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas 2022 m., numato, kad, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo būtų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Taip pat smurto pavojų keliantis asmuo negali lankytis šio asmens gyvenamojoje vietoje, artintis prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą asmenims nustatoma administracinė atsakomybė. Už tai baudžiama nuo 80 iki 320 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 780 eurų.
Už šiuos nusižengimus taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose ar kursuose.
Visuomenės apklausos: smuko pasitikėjimas „Sodra“
Naujausių apklausų duomenimis, gegužę labiausiai – 9 procentiniais punktais – krito Lietuvos gyventojų pasitikėjimas „Sodra“. Tuo metu daugiau kaip pusė (53 proc.) apklaustųjų teigiamai įvertino rinkimus organizuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbą.
Šių metų gegužės 16–25 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.
Apklausos duomenimis, gegužę palankiausiai vertinamų institucijų trejetukas nesikeičia ir kaip praėjusį mėnesį jame įsitvirtina kariuomenė, Policija bei Prezidento institucija.
Pirmoje palankumo lentelės pozicijoje esančia kariuomene nurodė pasikliaujantys 77 proc. gyventojų, 20 proc. sakė kariuomene nepasitikintys, o 3 proc. neturintys nuomonės.
Antroje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi policija, kuria nurodė pasitikintys 73 proc. apklaustųjų. 23 proc. teigė nepasitikintys šia institucija ir 4 proc. nuomonės neturėjo.
Palankiausiai vertinamų institucijų trejetuką užbaigia Prezidento institucija. Ja nurodė pasitikintys 70 proc. respondentų, 25 proc. sakė nepasitikintys, dar 5 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.
Nepaisant gegužę 5 procentais kritusio visuomenės pasitikėjimo, ketvirtoje vietoje lieka Bažnyčia. Šia institucija nurodė pasitikintys 61 proc. apklaustųjų. Tuo metu 30 proc. išreiškė nepasitikėjimą, 9 proc. nuomonės neturėjo.
Gegužę gyventojai mažiausia pasitikėjimą išreiškė „Sodrai“, kurią teigiamai įvertino net 9 proc. mažiau apklaustųjų, lyginant su balandžiu. Nepaisant to, ši institucija rikiuojasi pačiame reitingų lentelės viduryje.
„Sodra“ nurodė pasitikintys 57 proc. apklaustųjų, 32 proc. tikino nepasitinkintys, o 11 neturintys nuomonės apie šią instituciją.
Toliau lentelėje rikiuojasi trimis procentais smukusi, tačiau daugiau kaip pusės apklaustų gyventojų pasitikėjimą išlaikiusi, vietos savivalda (56 proc. pasitiki ir 34 proc. nepasitiki).
Beveik po lygiai procentų apklaustųjų nuomonės pasiskirstė sprendžiant, ar jie pasitiki Lietuvos žiniasklaida (48 proc. pasitiki ir 47 proc. nepasitiki).
Prasčiausiai vertinamas Seimas ir Vyriausybė
Kaip ir praėjusį mėnesį, institucijų reitingo gale ir toliau rikiuojasi teismai, gegužę smukę dar 6 proc., taip pat Vyriausybė ir Seimas, kuriuos visuomenė labiau vertina neigiamai.
Apklausos duomenimis, teismus teigiamai vertina 35 proc. gyventojų, o daugiau kaip pusė – 51 proc. – neigiamai.
Apklausos duomenimis, tik 32 proc. respondentų nurodė, kad pasitiki Vyriausybe. Dvigubai tiek – 64 proc. – nurodė Ministrų kabinetą vertinantys neigiamai.
Menkiausiai gyventojai kliaujasi Seimu – vos 26 proc. apklausos dalyvių nurodė pasitikintys parlamentu, kai 70 proc. teigė priešingai. Dar 4 proc. gyventojų teigė neturintys nuomonės.
Tarp palankiai vertinamų institucijų ir VRK
Gegužę Lietuvoje įvykus Prezidento rinkimams, respondentai taip pat buvo klausiami, kaip vertina rinkimus organizuojančios VRK institucijos darbą.
Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė – 53 proc. – gyventojų tikino pasitikintys šia institucija, trečdalis (34 proc.) nepasitiki ir kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Taip pat VRK dažniau pasitiki moterys (57 proc.), didmiesčių gyventojai (59 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (62 proc.) bei su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (61 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (65 proc).
2024 metų gegužės mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“. Jo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1027 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 115 atrankos taškų.
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Apklausa: dirbančių lietuvių poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1041 eurų pensiją
Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 eurų pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
„Gyventojų lūkesčiai senatvės pensijos dydžiui kasmet auga ir iš esmės atitinka infliacijos bei atlyginimų pokyčius. Pavyzdžiui, prieš metus gyventojų poreikius ir norus būtų patenkinusi vidutiniškai kiek didesnė nei 900 eurų senatvės pensija, dabar tikimasi beveik 15 proc. didesnės – daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančios pensijos“, – teigia „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2024 m. balandžio mėnesį sudarė 596 eurus. Kaip rodo apklausos duomenys, tokio dydžio pensija šiuo metu visiškai patenkintų vos 4 proc. apklaustų dirbančių gyventojų poreikius. Tuo metu 12 proc. dirbančiųjų pageidautų gauti 700–800 eurų, 26 proc. – 801–1 000 eurų ir net 53 proc. – daugiau kaip 1 000 eurų siekiančią pensiją.
Apklausos duomenys rodo, kad didžiausių pensijų pageidauja aukštesnes pajamas gaunantys 26–35 metų išsilavinę gyventojai. Jų poreikius dažniausiai patenkintų tik didesnė nei 1,5 tūkst. eurų siekianti pensija.
„Jaunimas pagrįstai gali tikėtis aukštesnių pensijų, jei imsis atitinkamų veiksmų vos pradėję profesinę karjerą – t. y. pradės kaupti sau papildomai savo pensijai asmeninėje antros ir trečios pakopos pensijų sąskaitoje“, – tvirtina „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2024 m. balandžio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 016 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją