Liepos 1 d. pradeda veikti trys atsinaujinusios aukštosios mokyklos. Nuo šiandien prie Vilniaus kolegijos prisijungia Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija, prie Kauno kolegijos – Alytaus kolegija, o Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija tampa viena aukštąja mokykla – Lietuvos inžinerijos kolegija.
Tai – kone paskutinis žingsnis Vyriausybės inicijuotame valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo procese. Seimui pritarus, nuo spalio 1 d. atsinaujins dar dvi aukštosios mokyklos: Marijampolės kolegija prisijungs prie Mykolo Romerio universiteto, o Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – prie VILNIUS TECH.
„Įgyvendintas vienas iš prioritetinių Vyriausybės siekių studijų srityje – sustiprintos valstybinės kolegijos. Kolegijų sektorius Lietuvoje atnaujintas pirmą kartą. Tai leis studentams regionuose pasiūlyti daugiau kokybiškesnių studijų programų ir modernesnę infrastruktūrą, plėsti mokslinės veiklos kolegijose galimybes“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vilniuje stiprinamos inžinerinės ir meno studijos
Nuo ateinančių mokslo metų Vilniaus kolegijos studijų programų paketas pasipildys integruojamomis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos inžinerijos bei dizaino studijų krypčių programomis.
Anot Vilniaus kolegijos direktorės Žymantės Jankauskienės, aukštoji mokykla dabar tampa didžiausia kolegija Baltijos šalyse. „Mūsų tikslas – dalintis ilgamete gerąja patirtimi ir užtikrinti aukščiausią studijų kokybę esamiems ir būsimiems kolegijos studentams, visuomenės poreikius atliepiančių taikomųjų mokslo tyrimų ir profesionaliojo meno plėtrą“, – sako Ž. Jankauskienė.
Aukštojoje mokykloje planuojama plėtoti mokslo centrus TechSpace, ArtSpace ir stiprinti taikomąją mokslinę veiklą inžinerijos bei meno srityse. Ir toliau bus vykdomos inžinerijos mokslų studijos: statybos, automobilių ir geležinkelio transporto, energetikos ir kt. studijos, plėtojamas technologijų mokslas.
Naujai įrengtose laboratorijose bus atliekami mokslinių tyrimai inžinerijos, taikomojo meno kryptyse. Taip pat planuojama telkti Menų fakultetą, kurti menų akademinį miestelį kaimynystėje su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla.
Kaune kuriasi stiprus inžinerinių kompetencijų centras
Kauno technikos kolegijai ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai susijungus į vieną aukštąją mokyklą numatoma ne tik atnaujinti turimą studijų bazę, bet ir laboratorijų infrastruktūrą.
Pasak Kauno technikos kolegijos direktorės Linos Girdauskienės, bus kuriamos naujos Elektronikos ir medžiagų apdirbimo inžinerijos, Išmanių statybos medžiagų ir Išmanių statybos technologijų laboratorijos.
Tai leis įtraukti daugiau studentų į taikomuosius mokslinius tyrimus, suteikti jiems žinių apie naujausias technologijas, ugdyti darbo rinkos poreikius atitinkančias inžinerines studentų kompetencijas, atliekant įvairius tyrimus teikti paslaugas verslui.
„Lietuvos inžinerijos kolegijoje rengiamasi atnaujinti ir studijų programas, į jas įtraukiant dirbtiniu intelektu paremtų modulių, daugiau skaitmeninių įrankių, virtualioje realybėje atliekamų praktinių užduočių, taip pat rengiant naujas studijų programas“, – pažymi L. Girdauskienė.
Atsiras tokios studijų programos kaip Bepiločiai orlaiviai, Elektronikos informatika, Išmanios sveikatos priežiūros sistemos. Daugiau dėmesio bus skiriama tvariai inžinerijai, investuojama į akademinio personalo kompetencijų vystymą.
Alytuje jau šiemet galima rinktis naujas studijų programas
Kauno kolegijos Alytaus padalinyje planuojama įgyvendinti Lietuvoje dar neišbandytą bendruomenės kolegijos koncepciją. Kolegijos padalinys galėtų teikti paslaugas jį supančiai Alytaus regiono bendruomenei, o jo veikla būtų grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais: vykdomos aukštojo mokslo studijos, veiksiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos.
„Įsiklausėme į savivaldos, regiono darbdavių poreikius, išgirdome juos. Šiemet Alytuje startuoja Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Socialinio darbo studijos, jau dabar pastebime susidomėjimą šiomis programomis. Regione plėtosime bendruomenės koledžo (community college) idėją, kai siūlomos formalaus ir neformalaus mokymo programos atitinka lokalius poreikius.
Šiuo reorganizavimu kuriama vertė regionui. Manome, kad Kauno kolegijoje ilgus metus puoselėjama bendruomeniškumo ir kokybės kultūra suteiks naują postūmį Alytaus apskričiai, studentams, dėstytojams“, – sako Kauno kolegijos direktorius Andrius Brusokas.
Alytuje bus stiprinamos ir naujosios maisto technologijos, kuriamos naujos maisto technologijų laboratorijos. Naujosioms maisto technologijoms reikalingi kokybiški taikomieji moksliniai tyrimai, todėl kolegijoje numatoma stiprinti ir moksliniais tyrimais grįstas studijas. Valstybės investicijos, skirtos jungimui, artimiausiais metais bus sutelktos būtent mokslinių taikomųjų tyrimų centro, vadinamojo Foodtech and Health Innovation Hub, atsiradimui. Centras bus orientuotas į maisto ir sveikos gyvensenos tyrimus ir inovacijų vystymą.
Informacija stojantiesiems
Kolegijų reorganizavimas neturės įtakos šiuo metu vykstančiam studentų priėmimo procesui ir tolesniam studijų proceso organizavimui.
Nuo liepos 1 d. stojantieji bendrojo priėmimo sistemoje informuojami, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija prijungiama prie Vilniaus kolegijos ir studijų sutartys baigiantis priėmimui bus pasirašomos su Vilniaus kolegija. Absolventai gaus Vilniaus kolegijos profesinio bakalauro diplomus.
Stojantieji į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją bei Kauno technikos kolegiją informuojami, kad Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija jungiasi prie pavadinimą keičiančios Kauno technikos kolegijos ir studijų sutartys bus pasirašomos su Lietuvos inžinerijos kolegija. Absolventai gaus Lietuvos inžinerijos kolegijos profesinio bakalauro diplomus.
O stojantieji į Alytaus kolegiją informuojami, kad kolegija prijungiama prie Kauno kolegijos ir studijų sutartys bus pasirašomos jau su Kauno kolegija. Studijos ir toliau vyks Alytuje, absolventai gaus Kauno kolegijos profesinio bakalauro diplomus.
Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas
Koleginių studijų kokybei gerinti Vyriausybė įgyvendina 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą.
Plane įtvirtinta, kad ne mažiau kaip pusė valstybinių kolegijų dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku, o praktiniam rengimui turi būti skiriama ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties. Tai reiškia, kad praktiniam rengimui bus skiriama ne mažiau kaip 1 metai.
Taip pat numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Įgyvendinant kolegijų stiprinimo planą, nuo spalio 1 d. Marijampolės kolegija prisijungs prie Mykolo Romerio universiteto ir taps jo padaliniu Marijampolėje, o Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla prisijungs prie VILNIUS TECH ir taip pat taps universiteto padaliniu – Lietuvos jūreivystės akademija – Klaipėdoje.