Jau keleri metai iš eilės Alytaus miesto gyventojai didžiausią gyventojų pajamų (GPM) paramos dalį skiria asociacijai „Keturkojo viltis“, besirūpinančiai benamiais ar namų netekusiais keturkojais – šunimis ir katėmis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2024 metais prašymus skirti dalį sumokamo gyventojų pajamų mokesčio pateikė 20 tūkst. Alytaus apskrities gyventojų. Paramos gavėjus pasieks 980 tūkst. eurų. Iš jų 48 tūkst. eurų 1,5 tūkst. apskrities gyventojų skyrė politinėms organizacijoms.
Alytaus miesto gyventojai daugiausia pinigų skyrė asociacijai „Keturkojo viltis“. 2939 rėmėjai „Keturkojo vilčiai“ skyrė 104 tūkst. 931 eurą. Antroje vietoje atsidūrė VšĮ „Alytaus verslo angelas“. Jai 621 rėmėjas skyrė 11 tūkst. 804 eurus. Trečioje – Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė, kuriai 140 rėmėjų skyrė 7 tūkst. 551 eurą.
Iš politinių partijų alytiškiai dosniausi buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai – 152 rėmėjai skyrė 5 tūkst. 118 eurų. Po jos rikiavosi socialdemokratai – 142 rėmėjai skyrė 4 tūkst. 566 eurus. Trečioje vietoje atsidūrė Liberalų sąjūdis – 58 rėmėjai skyrė 2 tūkst. 298 eurus.
Alytaus rajono gyventojai labiausiai parėmė Radžiūnų medžiotojų būrelį. 278 rėmėjai skyrė 8 tūkst. 446 eurus. Po jo rikiavosi „Bonsai studija“ – 18 rėmėjų skyrė 5 tūkst. 114 eurų ir Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapija iš 81 rėmėjo gavo 3 tūkst. 780 eurų.
Iš partijų Alytaus rajono (kaip ir miesto gyventojai) pirmenybę teikė TS-LKD – 96 rėmėjai skyrė 3 tūkst. 71 eurą. Socialdemokratų partijai 43 rėmėjai skyrė 983 eurus, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ 28 rėmėjai skyrė 778 eurus.
„Dalis gautų pinigų bus skirta padengti skoloms, nes iš pavienių žmonių ir įmonių bei įstaigų aukų asociacija neišsilaiko. Kitą dalį panaudosime einamosioms išlaidoms“, – kam bus skirti iš GPM gauti pinigai paaiškino „Keturkojo vilties“ vadovė Roberta Bernatavičiūtė.
Anot R. Bernatavičiūtės, asociacija globoja 150 šunų ir 200 kačių – nuo gimusių prieglaudoje mažylių iki garbaus amžiaus senjorų. Katės įkurdintos pirmame Alytuje Studentų gatvėje, o šunys – buvusioje geležinkelio stotyje.
Asociacijos vadovė atkreipė dėmesį, jog labai trūksta savanorių – ypač šuneliams, kuriuos reikia pavedžioti ir ryte, ir vakare. Pagalba reikalinga ir gyvūnų socializacijai, būdų bei narvų tvarkymui, kraikdėžių valymui. Taip pat praverstų pagalba rašant gyvūnų pristatymus ir taip pagelbstint susirasti naujus namus.
Dažniausiai gyvūnai į prieglaudą patenka gavus pranešimus apie pastebėtus besiblaškančius, apleistus gyvūnus. Nors gyvūnų ženklinimas ir privalomas, tačiau ne visi gyvūnai suženklinti, todėl surasti jų šeimininkus beveik neįmanoma. Pasitaiko atvejų, kad mirus šeimininkui, gyvūnas lieka be priežiūros, niekam nereikalingas, todėl atsiduria prieglaudoje. Kartais šeimininkai patys atveža augintinį, tikindami, jog negali laikyti, nes jis drasko baldus, loja naktimis, yra agresyvus, pasireiškė alergija namiškiams ir kitų priežasčių.
„Atsiranda žmonių, suteikiančių naujus namus gyvūnams, bet visada gyvūnų patenka daugiau, nei iškeliauja iš prieglaudos“, – ne vienerius metus besitęsiančią situaciją apibūdino R. Bernatavičiūtė.