Karštą vasaros dieną bevaikštant ties Nemunu besidriekiančiu pėsčiųjų ir dviračių taku žvilgsnis nukrypsta į nedidelį vagonėlį, iš kurio sklinda malonus kavos aromatas.
Čia kava, ir ne tik ja, prekiauja keturiolikmetis Kipras ir aštuonmetė Gytė. Be šio aromatingo gėrimo, Kranto gatvėje, individualaus Lukoševičių šeimai priklausančio namo kieme stovinčiame vagonėlyje-kavinėje, pavadintoje „Kranto pupa“, galima paragauti arbatos ar kakavos, atsigaivinti naminiu limonadu ar ledais, paskanauti išskirtinio skonio pyragų ar belgiškų vaflių.
„Aš nenorėjau švaistyti laiko veltui, o užsidirbti pinigų“, – prisipažįsta prie kavos aparato besidarbuojantis Kipras. Laukti, kad šis berniuko noras išsipildytų, teko neilgai. „Galvojau, kad kavinę mes atidarysime po kokių dvejų metų, tačiau tėtis nupirko šį vagonėlį, ir svajonė išsipildė kur kas greičiau nei maniau. Jeigu ne šis vagonėlis, ko gero, čia nelabai turėčiau ką veikti“, – pasakojimą apie vasaros veiklą tęsia keturiolikmetis ir pasidžiaugia, kad to, ką uždirba, pakanka jo reikmėms. Kipro tėčio Regimanto teigimu, sūnus uždirbtus pinigus išleidžia pramogoms – apsilankymams kine, pramogų parke, linksmybėms ant batutų, dažnai pavaišina draugus skanumynais.
„Užaugęs aš noriu būti pilotas, tačiau neatmetu galimybės užsiimti verslu. Man patinka ne tiek pinigus uždirbti, kiek užsiimti procesu – parduoti bei bendrauti su žmonėmis“, – prisipažįsta berniukas.
Kavinė – „klastingas“ planas parvilioti vaikus į Alytų
Kipro tėveliai Regimantas ir Renata Lukoševičiai yra gimę Alytuje. Berniuko mama užaugo greta kavinės esančiame name, o Regimantas – Dainavos mikrorajone. Vis tik likimo vingiai šią jauną alytiškių šeimą nuvedė į Vilnių. Tiesa, vos baigęs mokyklą Regimantas įstojo į Kauno kūno kultūros institutą, o žmona Vilniuje pasirinko komunikacijos studijas. Baigęs bakalaurą, Regimantas išvyko į Vilnių, kur magistrantūroje studijavo ekonomiką (verslo vadybą).
Sukūrus šeimą ir gimus trims vaikams, Lukoševičiai įsitvirtino Vilniuje, tačiau dažnai sugrįždavo į gimtąjį Alytų. Galiausiai nusprendė čia įkurti vadinamuosius vasaros namus ir Renatai priklausančiame sklype vietoje buvusio ūkinio pastato įrengti vasarnamį.
„Kol vyko namo įrengimo darbai, vaikai neturėjo didelio noro čia važiuoti. Statybos ir dulkės jų neviliojo, o mums su žmona ši vieta – labai svarbi, nes čia yra mūsų gimtinė“, – teigia Regimantas.
Pasak jo, įsirengti antruosius namus Lukoševičiai nusprendė dar ir todėl, kad norėjo, jog vaikai augtų arčiau gamtos. „Norėjome, kad jie žinotų, kas yra balanda, kopūstas ir kad agurkai neauga „Maximoje“, – teigia trijų vaikų tėtis ir atskleidžia, jog vėliau kilusi mintis atidaryti kavinę buvo judviejų su žmona „klastingas“ planas, kuris padėjo iš sostinės į Alytų atsivilioti vaikus.
Prie to „klastingo“ Regimanto ir Renatos plano įgyvendinimo prisidėjo daugybė kitų faktorių, vienas jų – daugelio žmonių gyvenimą staiga pakeitęs COVID-19. „Dar prieš prasidedant pandemijai buvome suplanavę kūrybines atostogas Azijos šalyse. Jau buvome susiradę gyvenamąjį plotą, o vaikams – ugdymo įstaigas, tačiau dėl koronaviruso planus teko pakeisti“, – pasakoja R. Lukoševičius.
Sprendimą kurti kavinę lėmė dar ir sūnaus noras užsidirbti bei tokių vietų kaip ši Alytuje trūkumas. Prie to, pasak Regimanto, prisidėjo dar ir vyriausiosios dukros, devyniolikmetės Kamėjos, ketinimai praėjusių metų vasarą dirbant kavinėje užsidirbti pinigų.
„Ji dirbo 10–12 val., tačiau už tai gavo minimalų atlyginimą. Toks uždarbis jos netenkino, tad dukra ėmė svarstyti, jog būtų smagu pačiai užsidirbti pinigų. Vieną dieną mums besišnekučiuojant šio namo terasoje, pagalvojome, kad čia, šalia šių namų, Nemuno pakrantėje, galėtume atidaryti kavinę“, – pasakoja R. Lukoševičius.
Už nemokamą vandenį praeiviai vaikams palieka arbatpinigių
Vyro teigimu, ši kavinė ne kiek verslas, kiek edukacija vaikams. Regimantas prisimena – šių metų balandį, kai kavinė sulaukė pirmųjų klientų antplūdžio, vaikus apėmė azartas. Apyvarta buvo gana nebloga, o užsukantys klientai, nors ir būdami sotūs, pamatę, kad kavinėje dirba vaikai, noriai pirko tiek gėrimus, tiek ir saldumynus.
Klientų požiūris į prekiaujančius vaikus Regimantą džiugina ir šiandien. Vyro teigimu, net ir atsigėrę nemokamai siūlomo mėtomis ar citrina pagardinto vandens praeiviai vaikams palieka arbatpinigių.
Regimantas neslepia, kad nuo pirmos kavinės atidarymo dienos norėjo, jog ji veiktų kiekvieną dieną, tad ėmė Alytuje ieškoti darbuotojo, kuriam būtų įdomu užsiimti šia veikla. Atėjus vasarai ir prasidėjus atostogoms, joje galėtų darbuotis jo vaikai. Deja, šio plano teko atsisakyti. „Galbūt mums nepasisekė rasti todėl, kad nelabai uoliai jo ieškojome – patalpinome skelbimą socialiniuose tinkluose ir viskas. Reakcijų buvo, tačiau norintieji dirbti norėjo tik sėdėti vagonėlyje ir už tai gauti nemenką atlyginimą“, – prisimena R. Lukoševičius. Tad kol kas „Kranto pupa“ dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis, o klientus mielai aptarnauja Kipras ir Gytė.
Nors vasara dar tik įsibėgėjo, Lukoševičiai jau planuoja, kuo klientus galės nustebinti kito šiltojo sezono metu. Jaunos šeimos planuose – kavinės aplinkos gražinimas ir meniu atnaujinimas, jis turėtų pasipildyti naujais skoniais – Dzūkijos regione kepamais naminiais pyragais. Be to, Regimantas žada įgyvendinti sūnaus Kipro idėją – užsisakę kavos, pyrago ar kitų gardumynų bei gėrimų klientai gaus lapelį su klausimu, susijusiu su Alytaus miesto istorija. Teisingai atsakiusieji sulauks simbolinių dovanėlių.
Idėjų ši jauna šeima turi daug, o noro dirbti ir užsidirbti Kipras ir Gytė, ko gero, turi dar daugiau, tad pasivaikščiodami panemune, stabtelėkite ties „Kranto pupa“ pabendrauti, paragauti ir palaikyti šių dirbti ir užsidirbti norinčių vaikų.
Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija