Šiluma ir karščiu alsuojanti vasara pamažu ritasi į antrą pusę. Žuvinto biosferos rezervate (BR) vyksta įprastas, šiam metui būdingas gyvenimas – paukščių giesmininkų klegesys pritilęs, jaunikliai išperėti, jie mokomi savarankiško gyvenimo subtilybių ir pamažu ruošiami skrydžiui į šiltuosius kraštus.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjo Regimanto Vabuolo teigimu, šie metai Žuvinto paukščių karalystėje neišsiskyrė kuo nors ypatingu. „Vandens ežere buvo nei per daug, nei per mažai. Dirbtinai nereikėjo reguliuoti jo lygio. Maisto čia gyvenantiems ir vasarojantiems paukščiams yra pakankamai. Žinoma, vienos paukščių rūšies populiacija buvo gausesnė, kita mažiau gausi, tačiau gamtoje egzistuoja savi dėsniai ir jų žmogus negali valdyti kaip panorėjęs“, – kalbėjo R. Vabuolas.
Remiantis Žuvinto biosferos rezervate atliktais skaičiavimais, baltiesiems gandrams ši vasara buvo palankesnė nei statistinis vidurkis. 32 poros išperėjo ir užaugino 89 jauniklius. Tai kiek daugiau nei vidutiniškai per pastaruosius 10 metų. Daugiau kaip pusėje, 17-oje, lizdų užaugo po tris jauniklius. Po du jauniklius užaugo 8 lizduose, po keturis – 5, po vieną gandriuką užaugo dviejuose lizduose. Dabar gandrai jauniklius moko skraidyti, kad tinkamai pasiruoštų ilgai kelionei į šiltuosius kraštus.
Gandrų statistika džiugina Žuvinto BR darbuotojus, tačiau jiems labai įdomus faktas – tik viena Žuvinto gandrų pora perėjo Varnupių kaime vėjo nulaužtos eglės viršūnėje susikrautame lizde. Visi kiti gandrai perėjo ant elektros linijų stulpų, dažniausiai ant juose įrengtų specialių lizdo atramų. „Viena priežasčių, kodėl taip nutiko, žmonės nelabai patys kelia gandralizdžių pagrindus į medžius ar ant pastatų stogų. Be to, gandralizdžiui reikalingas tvirtas medis, o ir pačiam gandrui patogiau ant elektros stulpų įrengtas lizdas – geresnis priskridimas“, – aiškino R. Vabuolas.
Prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo priskaičiuojama apie 20 tūkstančių perinčių porų. Kiek jų yra pastaruoju metu mūsų šalyje ir visoje Europoje, paaiškės apibendrinus 2023–2024 metais atliekamos apskaitos rezultatus.
Anot R. Vabuolo, nebylių gulbių populiacija jau ne vienerius metus laikosi stabili, o štai meldinių nendrinukių skaičius Žuvinte šiemet kiek sumažėjęs. „Kodėl taip nutiko, sunku vienareikšmiškai atsakyti, gal buveinių būklė prastesnė. Kadangi šiais metais augalų vegetacija prasidėjo anksčiau, joms sugrįžus žolė jau per aukšta buvo ir nepatiko, todėl mažiau perėjo, gal kitos priežastys turėjo įtakos“, – svarstė R. Vabuolas.
Nors šiuo metu Žuvinte didelių paukščių sankaupų pamatyti negalima, pasiklausyti įspūdingų giesmių taip pat ne, tačiau apsilankius galima pasigėrėti gervių su gerviukais, ančių, žąsų su jaunikliais būriais.