Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Elektros energija per mėnesį pabrango 4 proc.
Rugpjūčio mėnesio pirmosios pusės vidutinė elektros energijos kaina biržoje yra 4 proc. didesnė nei prieš mėnesį ir siekia 0,102 Eur/kWh be PVM.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nuo gegužės pabaigos vidutinės savaitės elektros energijos kainos biržoje svyruoja 0,09-0,10 Eur/kWh be PVM ribose.
Per savaitę siūlomus 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus vienas nepriklausomas tiekėjas sumažino 1,6-2,7 proc., kitas tiekėjas tarifų nekeitė, o trečiasis 0,3-0,5 proc. padidino dviejų laiko zonų tarifus, praneša LEA.
Nepriklausomų tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę sumažėjo nuo 0,256 kWh iki 0,254 Eur/kWh vienoje laiko zonoje ir nuo 0,246 Eur/kWh iki 0,244 Eur/kWh dviejose laiko zonose, nurodo agentūra.
Kaip praneša LEA, siūlomų 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio dviejų laiko zonų vidutiniai tarifai sumažėjo nuo 0,239 Eur/kWh iki 0,238 Eur/kWh dviejose laiko zonose ir nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,248 kWh vienoje zonoje.
LEA informuoja, kad šiuo metu 3 mėn., 6 mėn., 10 mėn. ir 18 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius siūlo po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuota kaina – trys tiekėjai.
Seimas panaikino A. Vyšniausko teisinę neliečiamybę
Seimas neeilinės sesijos metu panaikino parlamentaro, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę.
Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.
Tokį pasiūlymą Seimui pateikė iš visų parlamento frakcijų atstovų sudaryta specialioji tyrimo komisija. Panaikinti jo teisinę neliečiamybę paprašė ir pats A. Vyšniauskas.
„Labai prašau panaikinti mano teisinę neliečiamybę ir leisti toliau teisinėmis priemonėmis gintis“, – posėdžio metus sakė A. Vyšniauskas.
Komisijos posėdyje dalyvavęs prokuroras Darius Valys komisijos nariams pakartojo anksčiau Seimo salėje išsakytus generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teiginius ir pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad buvo klastojami dokumentai apie A. Vyšniausko savivaldybės tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimą.
Pats A. Vyšniauskas pareikštų įtarimų nekomentavo, tik pažymėjo, kad prašo parlamentarų panaikinti jo neliečiamybę.
„Neturiu ką daugiau pridėti ir pasakyti. Nesu susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nesu jokia forma apklaustas. Man būtų sudėtinga faktus bei detales komentuoti. Prašau panaikinti mano neliečiamybę ir leisti toliau teisinėmis priemonėmis apsiginti“, – teigė teisėsaugos akiratyje atsidūręs politikas.
Tačiau mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius narystę konservatorių partijoje sustabdžiusiam A. Vyšniauskui turėjo klausimų. Opozicijai priklausantis politikas teiravosi, ar šis nesiruošia po kilusio skandalo atsistatydinti iš Seimo nario pareigų.
„Tai buvo labiau komentaras, o ne klausimas. Tai aš į jį neatsakinėsiu“, – sakė A. Vyšniauskas.
ELTA primena, kad generalinė prokurorė N. Grunskienė rugpjūčio pradžioje kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti parlamentaro, konservatoriaus A. Vyšniausko teisinę neliečiamybę.
Generalinė prokuratūra praneša, kad prašoma naikinti konservatorių frakcijos Seime seniūno teisinę neliečiamybę, įvertinus ikiteisminio tyrimo, susijusio su 2019–2023 m. kadencijos Marijampolės savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimu, duomenis.
Informacija leidžia pagrįstai manyti, jog A. Vyšniauskas Marijampolės savivaldybės administracijai galimai yra pateikęs suklastotus dokumentus dėl jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidų kompensavimo. Dokumentų pagrindu, nurodo prokurorai, politikui nepagrįstai ir neteisėtai buvo išmokėti daugiau nei 2,1 tūkst. eurų.
Galutinį sprendimą dėl Seimo nario neliečiamybės naikinimo priims parlamentas.
„Regitra“: nenorėdami likti be vairuotojo pažymėjimo, sveikatą aktyviausiai tikrinasi trijų savivaldybių gyventojai
Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalioja nauja tvarka, kuomet baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Todėl pastebima, kad aktyviausiai pasitikrinti sveikatą jau suskubo Kalvarijos, Šilalės bei Klaipėdos rajonų savivaldybių vairuotojai, skelbia „Regitra“.
„Regitros“ duomenimis, nurodytose savivaldybėse liko tik 8–9 proc. vairuotojų, kuriems reiktų pasitikrinti sveikatą.
Tuo metu vangiausi šiuo klausimu lieka Visagino, Zarasų rajono ir Panevėžio vairuotojai. Šiuose regionuose apie 13–14 proc. vairuotojų dar nėra pasitikrinę sveikatos.
„Iki kitų metų sausio, likus tik kiek daugiau nei 4 mėnesiams, kviečiame vairuotojus nenukelti šio klausimo paskutinei dienai ir jau dabar pasitikrinti savo medicininės pažymos galiojimo terminą ir, jei reikia, nuvykti į medicinos įstaigą sveikatos patikrai“, – pranešime cituojamas „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis.
ELTA primena, kad 2022-ųjų rudenį Seimas nusprendė vairuotojo pažymėjimo galiojimą susieti su medicininės pažymos galiojimo trukme. Vairuotojams, nepasitikrinusiems sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojų pažymėjimų galiojimas bus sustabdytas.
Prezidentūra sureagavo į diskusijas dėl galimybės premjero pareigas eiti R. Žemaitaičiui: dalintis postus anksti
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl galimybės partijos „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui eiti premjero pareigas, Prezidentūra sako, kad apie tokius svarstymus kalbėti yra pernelyg anksti.
„Dalintis postus likus dviem mėnesiams iki rinkimų – pernelyg ankstyva. Tik rinkėjams išreiškus savo valią, bus galima kalbėti apie potencialius kandidatus ir vertinti jų galimybes“, – Eltai perduotame komentare teigė šalies vadovo patarėjas Tomas Beržinskas.
ELTA primena, kad spalį vyksiančių Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė užsiminė, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.
Šios partijos pirmininkas R. Žemaitaitis taip pat pareiškė matantis galimybę bendradarbiauti. Be to, neslėpė jis, save matytų tiek ministro, tiek premjero kėdėje. Visgi, anot eksparlamentaro, Vyriausybei jis imtųsi vadovauti tada, jei Prezidentas parodytų atitinkamą poziciją.
„Sprendimas yra Prezidento rankose. Manau, kad pagal Konstituciją Lietuvoje aukščiausia institucija yra Prezidentas. Jei Prezidentui tiktų, jei Prezidentas išreikš tokią poziciją, – tai būtų kertinis akmuo, dėl ko aš eičiau“, – praėjusią savaitę teigė R. Žemaitaitis.
Į svarstymus dėl bendradarbiavimo sureagavo ir opozicinės partijos. Jų teigimu, bendram darbui gali trukdyti buvusio parlamentaro populizmas ir neapgalvoti pareiškimai.
Seime prisiekė naujieji žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrai
Antradienį sušauktos neeilinės Seimo sesijos metu prisiekė naujieji ministrai Kazys Starkevičius ir Aurimas Pečkauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 5 d. pasirašė dekretą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Šalies vadovas naujuoju žemės ūkio ministru patvirtino buvusį Seimo ekonomikos komiteto pirmininką K. Starkevičių, o sveikatos apsaugos ministru – viceministrą A. Pečkauską.
Vyriausybės vadovė, teikdama prezidentui tvirtinti naująjį Ministrų kabinetą, nusprendė keisti jau anksčiau nemažai šalies vadovo kritikos susilaukusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.
Ministrų kabinetas yra sudaromas ir tvirtinamas iš naujo po to, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujai išrinktam prisiekusiam prezidentui.
Kaip numato įstatymas, ministrus, premjero teikimu, skiria ir atleidžia šalies vadovas.
Prasideda NKC akcija: gyventojai kviečiami aukoti kraują
Antradienį prasideda Nacionalinio kraujo centro (NKC) turas po Lietuvą, kurio metu gyventojai bus kviečiami paaukoti kraujo bei susipažinti su sveikos gyvensenos principais.
NKC turas „Gyvybės Kelionė 2024“ antradienį prasidės Mažeikiuose, o finišuos rugsėjo 17 d. Vilniuje, Katedros aikštėje.
Pasak NKC direktoriaus Daumanto Gutausko, turo tikslas yra skleisti žinią apie kraujo donorystės svarbą bei tinkamą gyvenseną.
„Nepaisant to, kad kraujo donorų skaičius šalyje kasmet auga, deja, vasara tradiciškai išlieka tuo laikotarpiu, kai poilsiaudami žmonės apie donorystės svarbą primiršta. Būtent todėl, besibaigiant vasarai bei prasidedant rudeniui, mes organizuojame kraujo donorystės turą po skirtingus šalies miestus. Norime kuo didesnei šalies gyventojų daliai priminti, kad kraujo donorystė yra unikali galimybė padėti kitiems ir prisidėti prie mūsų visuomenės sveikatos“, – sako D. Gutauskas.
NKC primena, kad norintys dovanoti kraują, turi atvykti pasiruošę donacijai: su savimi turėti asmens dokumentą, būti lengvai pavalgius ir išgėrus pakankamai vandens.
Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tam tikri apribojimai gali būti taikomi dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos, nurodoma pranešime.
Premijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavusiems Lietuvos sportininkams sudarys 868 tūkst. eurų
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavę Lietuvos sportininkai, kurie užėmė 1–8 vietas, bei jų treneriai užsitikrino premijas, kurios sudaro 868 tūkst. eurų, Eltai perduotame komentare teigia Nacionalinė sporto agentūra (NSA).
Sidabro medalį pelniusiam disko metikui Mykolui Aleknai atiteks 83 875 eurai, taip pat 41,4 tūkst. eurų jo treneriui. Tokią pačią pinigų sumą, kaip ir M. Alekna, gaus 2 vietą olimpiadoje iškovojusi breiko šokėja Dominika Banevič.
Bronzos medalį iškovojusi krepšinio trijulių rinktinė (Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis, Aurelijus Pukelis, Šarūnas Vingelis) užsitikrino 251 680 eurų, tokią pačią vietą iškovojusi irkluotoja Viktorija Senkutė – 62 920 eurų, o 31 460 eurų teks jos treneriui.
5-ąsias vietas iškovoję plaukikai Danas Rapšys ir Kotryna Teterevkova gaus po 25 190 eurų, o jų treneriai – po 12 595 eurus. Už identišką pasiekimą irkluotojos Ieva Adomavičiūtė ir Kamilė Kralikaitė užsitikrino 50 380 eurų, irkluotojai Simonas ir Mindaugas Maldoniai bei Artūras Seja ir Ignas Navakauskas – 100 760 eurų.
7 vietą iškovoję šiuolaikinės penkiakovės atstovė Gintarė Venčkauskaitė, imtynininkas Mantas Knystautas ir imtynininkė Gabija Dilytė gaus po 12 595 eurus, o jų trijų treneriai po 6,3 tūkst. eurų.
Tuo metu aštuntoje vietoje likęs disko metikas Andrius Gudžius gaus 8 415 eurų, jo treneris – 4,2 tūkst. eurų, o tą pačią vietą olimpiadoje iškovoję irkluotojai Dovydas ir Domantas Stankūnai pasidalins 16 830 eurų.
Paklausus, ar premija nepriklauso krepšinio trijulių rinktinės treneriui Dainiui Novickui, NSA Eltai tvirtino, kad tai priklausys nuo federacijos pateikto prašymo, o trenerių indėlį komandinių sporto šakų pasiekimuose nurodo pati federacija.
Valstybės premijų sportininkams mokėjimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymas ir atitinkamas Vyriausybės nutarimas.
Užimtumo tarnyba: prieš rugsėjį švietimo specialistams paskelbta 540 laisvų darbo vietų
Šalies ugdymo įstaigose paskelbta 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Labiausiai šiuo metu ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių moksleivių pedagogų, skelbia Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 – Klaipėdos mokykloms. Šiuo metu specialiųjų poreikių mokinių mokytojai paklausūs Vilniuje (22) ir Kaune (11), ikimokyklinio ugdymo – vėlgi daugiausia Vilniuje (14) ir Kaune (12), o 9 pradinio ugdymo mokytojų trūksta sostinėje, po 7 – Kaune ir Vilniaus rajone.
„Svarbiausių mokomųjų dalykų mokytojų poreikis, kaip ir ankstesniais metais, mokyklose nemažėja. Pedagogų rinkoje stebime ryškų profesinį ir teritorinį neatitikimą: darbo pasiūloje – perteklius muzikos, sporto atstovų, o paklausoje dominuoja tiksliųjų ir kalbų mokslų specialistai. Pagrindinių disciplinų pedagogų ypač trūksta sostinės ir uostamiesčio mokykloms“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Didžiausią paklausą šalyje turi matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – jiems šiuo metu atitinkamai siūlomos 36 ir 22 darbo pozicijos. Taip pat ieškoma 15 anglų kalbos, 10 informatikos, 9 fizikos, 7 chemijos, 6 biologijos, 6 istorijos ir kt. pedagogų. Sostinės mokykloms reikia 7 matematikos, 4 lietuvių kalbos ir literatūros, 4 fizikos, 3 chemijos, 3 informatikos ir kt. mokytojų.
Rugpjūčio pradžioje Užimtumo tarnyboje daugiausiai registruota pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 665. Trečdalis jų norėtų įsidarbinti kūno kultūros, dailės, muzikos mokytojais. Anglų kalbos mokytojais norėtų dirbti 99 asmenys, istorijos – 46.
Norinčių dirbti pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 205, Kaune – 90, Klaipėdoje – 42. Sostinėje daugiausia norinčių įsidarbinti anglų kalbos (29), muzikos (26), istorijos (19), dailės (17), kūno kultūros (16) mokytojais.
Tuo metu nė vieno pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo nėra registruota Kalvarijos, Kupiškio r., Rietavo, Birštono, Neringos savivaldybėse.
Pradinio ugdymo mokytojo darbo ieško 202 asmenys, iš jų – daugiausia Vilniuje (59) ir Kaune (29). Ikimokyklinio ugdymo – 331 pedagogas, daugiausia Vilniuje (94) ir Kaune (47).
Visuomenininkai kritikuoja sprendimą nukelti sostinėje esantį S. Nėries paminklą: argumentai nevykę
Šią savaitę desovietizacijos komisijai priėmus sprendimą sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą perkelti į muziejų, tokia išvada piktinasi visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
„Mane nustebino argumentai, kad Salomėja Nėris nieko bendra su Vilniumi neturi ir kad paminklas yra ideologinis. Tokie argumentai tikrai labai nevykę. Visi paminklai yra grindžiami tam tikromis idėjomis. Paminklas karaliui Mindaugui, Vincui Kudirkai irgi grįsti Lietuvos valstybės ideologija, įprasmina ją“, – Eltai teigė buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.
Jis taip pat atmetė ir desovietizacijos komisijos išsakytą argumentą, kad S. Nėris nebuvo susijusi su Vilniumi.
„Sostinėje tauta stato paminklus tiems žmonėms, kurie jai atrodo svarbūs. Lygiai taip pat Kristijonas Donelaitis niekada nebuvo Vilniuje, galime prikišti, kad Vincas Kudirka su Vilniumi nesusijęs. Tai perkelkime ir Kudirką, ir Donelaitį į muziejų“, – akcentavo D. Kuolys.
Tuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė stebėjosi, kodėl desovietizacijos komisijos nariai neatsižvelgė į instituto darbuotojos rašytą ekspertinį vertinimą.
„Kadangi tai yra rimtas meno kūrinys, tai tas sprendimas tikrai yra blogas. Reaguojame blogai, nėra atsižvelgiama net į aukščiausią kvalifikaciją turinčių literatūrologų išvadas“, – Eltai teigė A. Martišiūtė-Linatienė.
„Skulptūra buvo kurta atvirai erdvei. Dar klausimas, ar ji bus archyvuose, ar bus eksponuojama. Tai yra labai talentinga poetė, ir kaip poetė ji tikrai gali būti atviroje erdvėje“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį posėdžiavusi desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.
Pasak komisijos pirmininko Vito Karčiausko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.
„Man S. Nėries poezija labai patinka. Visgi, nežiūrint literatūros mokslininkų nuomonės, kad Vilnius jai buvo labai svarbus, nusprendėme, kad poetė sąsajų su Vilniumi visai neturėjo ir šis paminklas yra ideologinis. Įvertinus jo meninę vertę, jis turėtų būti perkeltas į muziejų“, – akcentavo V. Karčiauskas.
Tyrimas: 71 proc. šalies gyventojų elektrą taupo vartodami tik būtiną jos kiekį
Tarp populiariausių energijos taupymo būdų išlieka sąmoningas jos vartojimas – 71 proc. gyventojų sako, kad suvartoja jos tik tiek, kiek yra būtina, o daugiau nei pusė gyventojų – 55 proc. – tikina taupantys išjungdami elektros prietaisą iš lizdo, kai įrenginio nebenaudoja.
Tai rodo nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Jos duomenys parodė, kad 2 iš 3 Lietuvos gyventojų domisi patarimais, kaip galima sumažinti elektros vartojimą.
Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų, kurie teigė esantys suinteresuoti energijos taupymu, sakė besirenkantys prietaisus, kurie energiją naudoja efektyviausiai. Efektyvumo klasė žymima raidėmis nuo A iki G – A++. A+ ir A klasės prietaisai energiją naudoja taupiausiai, G klasės – mažiausiai taupiai.
Kaip nurodo „Elektrum Lietuva“, dažniausiai gyventojai patarimų apie elektros taupymą ieško internete (37 proc.) ir socialiniuose tinkluose (35 proc.). Mažiau nei dešimtadalis respondentų (8 proc.) teigė patarimų klausiantys savo elektros tiekėjo. Trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė tokios informacijos apskritai neieškantys.
„Elektros vartojimas pasaulyje kasmet auga ir, remiantis tarptautinėmis prognozėmis, toliau augs. Todėl tikėtina, kad gyventojams energetinio efektyvumo tema, kaip ir būdai, padedantys efektyviau vartoti elektrą, taps vis aktualesni“, – pranešime cituojamas „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Jo teigimu, daugiausiai – vidutiniškai apie 14–15 proc. – elektros namų ūkiuose suvartoja skalbimo mašinos, indaplovės ir skalbinių džiovyklės, nes vandens ar oro sušildymas reikalauja daug elektros.
Šaldytuvų ir šaldiklių elektros sąnaudos sudaro apie 13 proc., nes šie įrenginiai turi būti nuolat įjungti. Trečiąją vietą užima įvairūs elektronikos prietaisai, kurie sunaudoja apie 6 proc. visos namų ūkių elektros energijos.
Pasak M. Kavaliausko, sutaupyti gyventojai gali skalbdami žemesnės temperatūros vandenyje, įsirengdami išmaniuosius kištukus ar termostatus, kambaryje palaikydami mažesnę temperatūrą.
„Elektrum Lietuva“ užsakymu atliktoje „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Tyrimas: beveik ketvirtadalis lietuvių savo namų turtą vertina 10-30 tūkst. eurų
23 proc. Lietuvos gyventojų visą namuose turimą turtą vertina nuo 10 iki 30 tūkst. eurų, rodo atlikto tyrimo duomenys.
Šia suma savo turtą dažniausiai vertino mažesnių miestų ir rajonų centrų, kaimo vietovių gyventojai bei didesnes pajamas gaunantys respondentai.
Beveik penktadalis respondentų teigė, kad jų namuose esantis turtas vertas 5–10 tūkst. eurų Šį atsakymą dažniausiai rinkosi didmiesčių gyventojai, rodo tyrimo rezultatai.
Remiantis tyrimu, aukščiausią namuose turimo turto vertę, kuri siekia ir viršija 50 tūkst. eurų, nurodo 12 proc. šalies gyventojų. Dažniausiai tai aukštąjį išsilavinimą turintys, vidutinio ar aukščiausio lygio vadovais dirbantys asmenys.
3 proc. apklaustųjų turimo turto vertė siekia tūkstantį eurų, rodo apklausos rezultatai.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 18–75 metų amžiaus asmenys, gyvenantys įvairiose šalies vietose.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją