Automechanikas, ugniagesys gelbėtojas, dainininkas, šokėjas ir keliautojas 66-erių Danielius Zarauskas gyvena Daugų mieste. Rugpjūčio 29 d. paskutinė jo, kaip ugniagesio, darbo diena. Vyras išeina į užtarnautą poilsį. Bet, sako, laiko ilsėtis nebus – Daugų mieste turi įkūręs automobilių remonto dirbtuves, kuriose taiso lengvuosius automobilius. Taip pat koncertuoja Daugų folkloro ansamblyje „Kuparas“.
Pašnekovas pasakoja, kad nuo mažens mėgo meistrauti. Jau penktoje klasėje savo rankomis surinko motorinį dviratį. O septintokui Danieliui tėvas nupirko naują motociklą „Dniepr“. „Buvau mandras vyrukas, į šokius pėsčiomis niekada nevaikščiojau, važiuodavau trirate sunkia technika“, – prisimena pašnekovas.
D. Zarauskas gimė ir augo Pivašiūnuose, Alytaus r., baigė Pivašiūnų vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Daugų verslo mokykloje, o ją baigęs įsidarbino vairuotoju Pivašiūnų kolūkyje. Atėjus laikui atliko karinę tarnybą, o grįžęs namo darbo ieškojo Alytuje. Įsidarbino autotransporto įmonėje (ATĮ), kurioje dirbo 15 metų nuo 1981 m. Ir čia vyrą lydėjo mėgstamas darbas – sunkiasvoriais automobiliais vežiojo pašarus Lietuvoje, o apie 1995 m. ATĮ perregistravus į „Daisotrą“, Danieliaus maršrutai nusidriekė į Vakarų Europą. Europa savo galimybėmis D. Zarauską sužavėjo, tad po kelerių metų vairavimo 7-eriems metams užsiliko dirbti Vokietijos Niurnbergo mieste, kur remontavo ir ruošė naudotus automobilius Afrikos rinkai.
O į Lietuvą paskatino grįžti 50-mečio jubiliejus. „Lietuvoje atšvenčiau jubiliejų, pakalbėjau su žmona Danute ir galutinai „nusėdau“ namuose, Dauguose“, – sako Danielius. Vyras 2007 m. įsidarbino Alytaus r. priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Pirmiausiai ugniagesiu gelbėtoju dirbo Pivašiūnuose, o po metų persikėlė į Daugų komandą. Sako, kad darbas sunkus, bet kolegos labai draugiški, geranoriški. „Labiausiai gaila žūstančių žmonių. Apima bejėgiškumo jausmas, kad nieko negali padėti, tenka tik sukarpyti automobilį ir išimti žmogaus kūną. Reikia visada būti pasiruošus viskam“, – atsidūsta pašnekovas. „Žmonės pagalbos tikisi čia ir dabar, todėl ugniagesys nuolat yra budėjimo režime. O kad pagalbą greitai galėtum suteikti, pirmiausiai reikia žinoti, kur į kokį kamžą važiuoti, nes žmogui minutės virsta valandomis“, – tęsia D. Zarauskas. Ugniagesys prisiminė kuriozinę istoriją: „Skubėjome į gaisrą, o per Daugus traktorius su šieno kūgiu rieda ir neskuba, ir mūsų nepraleidžia. Signalizuojame, negelbėja! Tik vėliau nuo žiedo nusuko. Ir pikta, ir juokinga“, – atsidūsta pašnekovas.
Danielius pastebi, kad ugniagesio gelbėtojo darbas labai vertinamas, ypač paskutiniu metu, kuomet Lietuvą užklumpa audros, žmonės nekantriai laukia, kada bus patraukti ant kelio ar automobilių užvirtę medžiai, bet patys į pagalbą neskuba. „Dabar žmonės nelinkę padėti, o tik kreivai stebi, tradiciškai telefonu filmuoja, „Facebook‘e“ skelbia. Anksčiau kitaip buvo, žmonės imdavosi iniciatyvos tuoj pat pagelbėti, o dabar jų rankos kitkuo užimtos“, – sako ugniagesys.
Ketvirtadienis – paskutinė jo pamainos diena. „Jausmas apima dvejopas, liūdna palikti tarnybą, kuriai tiek širdies atiduota. Be to, Daugų komanda draugiška, gera. Bendradarbiai žmoniški. Vienas kito nepavedame, padedame. Ir šeimomis bendraujame“, – džiaugiasi pašnekovas.
Palikdamas tarnybą ugniagesys savo kolegoms linki ištvermės, sutarimo tarpusavyje, nuoširdumo bei pagalbos vienas kitam.
Automobilių remontas
Netukus vyras paliks ugniagesio pareigas, bet tęs savo verslą. Jis specializuojasi automobilių variklių remonte. Sako, kad remontuoti juos nesudėtinga. „Turiu sukaupęs daug darbo patirties, todėl nesunku, be to, šį darbą beprotiškai mėgstu“, – kalbėjo Danielius. „Šiuo metu rinkoje daug automobilių, todėl daug jų ir genda. Dabar žmonės turi po kelis automobilius. Vieną taiso, kitu važiuoja. Net ir naujesnius automobilius nesunku taisyti, variklyje nedaug kas pasikeitė, tik elektronikos padaugėjo“, – pastebi D. Zarauskas.
Su žmona mokytoja Danute užaugino dvi dukras. Dabar Danieliaus planuose ne tik verslas, bet ir kelionės, į kurias žada dažniau leistis su 1972 metų gamybos „Volkswagen Beetle“. Be jų, dar ir aktyvi meninė veikla: Daugų „Kuparas“ folkloro kolektyve ir dainuoja, šoka, ir kolektyvą veža į koncertus. „Išvažiuoju, atsipalaiduoju. Neseniai Punske koncertavome. Užsiėmimų ir veiklos man netrūksta“, – kalbėjo energijos ir optimizmo nestokojantis D. Zarauskas.