Rotušės aikštėje esančioje parduotuvėje „Florus“ atidaryta Jurgitos Judickaitės-Tamulienės kūrybos darbų paroda, kurioje alytiškė pristato paveikslus, įkvėptus Italijos žavesio ir moters būties paslapties.
„Savo paveiksluose sutapatinau gėlių žydėjimą su moters virsmu, moters žydėjimu visomis spalvomis. Parodą sieja tris kartus besikartojantis skaičius 14 – 14 dieną gimiau, 14 kūrybos darbų pristatau, tapydama mintimis grįžau į 14 metų mergaitės pojūčius suvokiant pasaulį“, – sakė J. Judickaitė-Tamulienė.
Anot tapytojos, paveikslų ciklas „Gėlės – apie moteris“ gimė šiltą šių metų vasaros pradžią mažame Pietų Italijos miestelyje Rodi Garganico, šalia Adrijos jūros, „Albano“ viešbutyje.
„Vis pasigirsdavo šalia pravažiuojantis traukinys, trumpam sustabdydamas eismą ir mintimis nukeldamas į praeities prisiminimus ar nuskraidindamas į ateitį. Kaimynystėje suko lizdus kregždžių pulkai, jų buvo tiek daug, kad vis stebėjausi jų gausa ir skrydžio šokiais. Melsvai žalsvas jūros vanduo, saulėtekiai, saulėlydžiai, žydinčios gėlės, citrinų, apelsinų ir alyvmedžių sodai, šviežių patiekalų skoniai, ledai, kreminė kava, italų kalba ir itališkas temperamentas.
Visi šie vaizdai ir potyriai sugrąžino į paauglystę. Man 14 metų – savimi nepasitikinti, tyrinėjanti, tyli ir uždara, nedrąsi, tačiau jaučianti vidinę stiprybę, kartu persipina pirmoji meilė, draugystė, noras patikti, įtikti, mokymasis, pokytis, augimas, skleidimasis ir žydėjimas. Viskas telpa į virsmą iš mergaitės į moterį. Sukosi mintys apie laisvę – moteris, jų emocijas, noras suprasti, ką reiškia būti moterimi, kaip priimti, pamilti save tokią, kokia esi, apie moters ciklus, vyrišką ir moterišką pradą, kuris yra mumyse, apie seserystę, apie moterų draugystę, bendrystę, motinystę“, – pasakojo tapytoja.
Užplūdus kūrybiniam įkvėpimui, J. Judickaitė-Tamulienė prie paveikslų prasėdėdavo po keletą valandų. „Jie labai lengvai atėjo. Išankstinių minčių ar sumanymų, ką tapysiu, neturiu, tiesiog atsisėdu prie balto lapo ir leidžiuosi įkvėpimo vedama“, – kūrybos paslaptis praskleidė tapytoja.
Baigiamieji potėpiai. (J. Judickaitės-Tamulienės nuotr.)
Parodoje pristatoma 14 paveikslų.
Visi parodoje eksponuojami paveikslai nutapyti mišria technika – akvarele ir akriliniais dažais ant akvarelinio popieriaus, kuris, kaip ir dažai, netgi teptukai, buvo pirkti Italijoje. Todėl neatsitiktinai parodai buvo pasirinkta parduotuvė „Florus“, kuri tapytojai priminė lengvą Italijos dvelksmą. „Norėjau, kad žiedai būtų tarp žiedų. Parodos atidarymo metu vyravo itališka atmosfera, skambėjo itališka muzika, itališki saldumynai ir prisiminimai“, – kalbėjo alytiškė.
Tapyba J. Judickaitės-Tamulienės gyvenime atsirado prieš penkerius metus, iki tol ji buvo pasinėrusi į fotografijos pasaulį – priklausė Alytaus fotografų klubui, lankė kitų ir pati rengė fotografijos parodas. Dažniausiai fotoobjektyvą moteris nukreipdavo į gamtą ir mažas detales, kuriose atsispindėdavo visumos grožis.
„Labai mėgstu gamtą, iš jos semiuosi įkvėpimo, harmoningos spalvų dermės ir susiliejimo. Visa tai paskatino pačiai pabandyti išlieti spalvas“, – prisiminė pirmuosius žingsnius link tapybos alytiškė.
Ir taip lėmė likimas, kad pamatė kvietimą į dailininko Benjemino Jančiaus organizuojamus akvarelės liejimo mokymus suaugusiems. Moteris pasinaudojo atsivėrusia galimybe. Kurį laiką ją buvo užvaldžiusi akvarelė, žavėjo liejimo proceso netikėtumas, kai nežinai, koks bus rezultatas.
Po to sekė dailininko Vidmanto Jankausko pamokos, iš pradžių akvarelės, o vėliau tapybos.
„Dabar aš gyvenu tapyba. Iki šiol tai buvo pomėgis, o nuo šių metų ketinu jai skirti visą savo laiką“, – džiaugėsi atrastu pašaukimu J. Judickaitė-Tamulienė.