Seimo rinkimai nenumaldomai artėja. Vieni kandidatai matomi tik sąraše, apie kitus verda diskusijos socialiniuose tinkluose, o štai Justas Truncė – vienas aktyviausių kandidatų Dzūkijos vienmandatėje apygardoje.
Lankosi įvairiuose Dzūkijos miestuose, miesteliuose ir kaimuose, bendrauja su gyventojais, pristato savo programą, o kartu išgirsta apie opiausias žmonių problemas. Viena iš jų – prastos kokybės keliai.
Apie juos Justas Truncė, kaip pats sako, galėtų kalbėti valandų valandas, mat pagal profesiją – kelių ir geležinkelių inžinierius, dešimtmetį dirba statybų versle. Kaip savo patirtį galėtų išnaudoti tapęs Seimo nariu, klausiame paties Justo Truncės.
– Keliai ir gatvių infrastruktūra – viena opiausių problemų, apie kurią kalba gyventojai. Bet ar tikrai?
– Turi dzūkai, ką pasakyti, šia tema. Vadinasi, tikrai turime, kur pasitempti. Dažnai savivalda susiduria su gyventojų skundais dėl valstybės įmonei „Via Lietuva“ priklausančių ir blogai prižiūrimų kelių, prastos jų būklės, avarinių ruožų. Be „Via Lietuva“ leidimų savivalda savavališkai imtis kažkokių veiksmų ir tvarkyti tuos kelius ir gatves neturi nei galių, nei lėšų.
Žinau ne vieną atvejį, kai bendruomenės raštiškai kreipėsi į „Via Lietuva“, prašydamos įrengti perėję ar sutvarkyti avaringus kelio ruožus, tačiau vietoj sprendimo gaudavo šablonišką atsakymą – ten dirbantieji net neįsigilina į situaciją, net į vietą nenuvyksta pasižiūrėti ir atsako tiesiog abstrakčiai apie nieką.
Tuomet savivalda tampa įkaite – turi išklausyti gyventojų pyktį, nusivylimą, bet niekuo padėti negali. Iš patirties sakau, būna ir tokių situacijų: kelias priklauso „Via Lietuva“, o šaligatvis – savivaldai. Savivaldybė nori sutvarkyti, o tada prasideda linksmybės! Pavyzdžiui, Miroslave, Alytaus rajone, dabar projektuoja šaligatvį ir metai laiko vilkinamas procesas vien dėl to, kad tam tikros sąlygos turi būti išpildytos, visokie pertekliniai reikalavimai.
– Kaip jūs spręstumėte tokias problemas?
– Mano nuomone, pirmiausia būtina peržiūrėti už valstybinės reikšmės kelių tinklo infrastruktūrą atsakingos „Via Lietuva“ nuosavybės teise priklausančių kelių ir gatvių sąrašą.
Esu įsitikinęs, dalį tvarkingų kelių ir gatvių tikrai galima perduoti savivaldybių žiniai. Jeigu kelias problemiškas – tuomet sutvarkyti arba skirti finansavimą, kad savivaldybė galėtų tai padaryti pati.
Manau, būtina peržiūrėti normatyvinius dokumentus. Kai kurie jų – nekeisti dešimtmečius. Negalime statyti magistralinių kelių ar pėsčiųjų ir dviračių takų vadovaujantis tais pačiais reikalavimais, kurie buvo dar tada, kai gimiau. Faktas tas, kad sureguliavus dokumentaciją su turimu biudžetu būtų galima padaryti ženkliai daugiau: tiek kelių, tiek pėsčiųjų ir dviračių takų.
– Ne kartą yra tekę matyti, kai rangos darbai prasideda atėjus šaltajam sezonui, nors vasarą, atrodo, tam sąlygos geriausios. Kas čia per fenomenas?
– Čia aš kategoriškas – kelių tiesimo darbai turi būti atliekami laiku ir kokybiškai. Būtina turėti aiškią prioritetinę susisiekimo infrastruktūros gerinimo eilę. Viešieji pirkimai turi būti organizuojami savu laiku, pradedant projektavimu, rangos darbais. Kad rangovai darbus galėtų pradėti iškart po technologinės pertraukos, t. y. kovo mėnesį, asfaltuoti vasarą, o ne lapkritį ar gruodį.
Dabar susiformavusi tokia ydinga praktika. Nėra pasiruošimo, perkama tai, kas yra stalčiuje, arba pradedama projektuoti per vėlai, tada lieka mažai laiko rangos darbams. Sezonui einant į pabaigą bandoma išnaudoti likusias lėšas, skubama atlikti darbus, dėl to kenčia kokybė.
Po to, žiūrėk, vieša paslaptis – kelias ką tik suremontuotas, o jau lopyt reikia. Taip neturėtų būti.
– Kokias dar matytumėte sprendimų alternatyvas, kad keliai ir gatvių infrastruktūra regione ir visoje Lietuvoje džiugintų visus eismo dalyvius?
– Finansavimas, neabejotinai, svarbi dedamoji. Be pinigų nieko nebus. Aš manau, situacija ženkliai pagerėtų, jei visi mokesčiai, susiję su transportu, susisiekimo infrastruktūra, grįžtų į tą pačią eilutę, o ne bendrą katilą.
Pavyzdžiui, valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“ skiria baudą rangovams už vėlavimą, nekokybiškai atliktus darbus ir taip toliau. Šie pinigai turėtų sugrįžti į tą pačią eilutę – keliams gerinti, gatvėms remontuoti. Dabar tie pinigai negrįžta į biudžetą, „Via Lietuva“ juos panaudoja saviems poreikiams – įsigyja naują transportą ar nekilnojamąjį turtą, išsimoka sau premijas ir taip toliau. Taip neturėtų būti.
Arba, pavyzdžiui, automobilių taršos mokestis – nė centas nepatenka į eilutę, iš kurios tvarkomi keliai. Visi tiksliniai mokesčiai: kelių, krovinių, automobilių taršos, naudotojo ir kuro akcizo, mano nuomone, turėtų būti tikslingai ir panaudojami – susisiekimo infrastruktūrai.
– Dėkojame Jums už pokalbį. Sėkmės įgyvendinant savo idėjas!
Užs. Nr. 2024-PI002