Vertėjai yra kultūrų ir žodžių tarpininkai, padedantys žmonėms visame pasaulyje suprasti vieniems kitus per kalbą. Jų darbas reikalauja ne tik kalbinių žinių, bet ir subtilaus kultūrinio suvokimo, kūrybiškumo bei kruopštumo. Su UAB „Lauva“, Alytuje teikiančios vertimo paslaugas beveik 30 metų, bendrasavininkėmis Dalia Stankevičiene ir Kristina Kralikauskaite kalbamės apie jų profesines patirtis, iššūkius ir džiaugsmus. Rugsėjo 30-osios, Tarptautinės vertėjų dienos, proga norime sužinoti, koks, jų nuomone, yra vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje.
Prisistatykite Jūsų nepažįstantiems alytiškiams.
Dalia: Esu alytiškė, gimiau ir užaugau Alytuje. Studijavau tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete anglų kalbos ir pedagogikos programą ir įgijau anglų kalbos bakalauro laipsnį.
Kristina: Aš esu gimusi ir užaugusi Marijampolėje. Išvažiavau studijuoti ir niekada į gimtąjį miestą negrįžau. Esu vokiečių kalbos vertėja, o mano vokiečių kalbos studijos baigtos Vokietijoje. Visada buvau gabi kalboms. Net suvalkietišką akcentą nebuvo sunku persimokyti į dzūkišką (šypsosi).
Vertimų biuras „Lauva” veikia nuo 1996 metų. Per tiek sėkmingo darbo metų išaugote į didelę patirtį sukaupusią bendrovę. Kaip manote, kur slypi Jūsų sėkmės istorija?
Dalia: Iš tiesų, 28 metai sėkmingo darbo yra nemažas pasiekimas. Pirmiausia, turbūt, reikia mylėti savo darbą ir mėgautis tuo, ką darai. Be to, labai įkvepia tai, kad mūsų darbe mes padedame žmonėms suprasti vienas kitą! Tiek vertėjaujant žodžiu, tiek atliekant rašytinį vertimą. Visuomet stengiamės maloniai išklausyti klientą, padėti jam susigaudyti dokumentuose, patarti, ką reikėtų išversti, o kas nėra taip svarbu. Neretai išklausome klientų gyvenimo istorijas, kurias jie labai nori papasakoti. Labai malonu, kai klientai padėkoja už sugaištą laiką ir pagalbą.
Kristina: Su Dalia nuo pat pirmos dienos viena kitai kartojome, kad svarbiausia yra darbo kokybė. Pradėjome dirbti santykinai mažame mieste, todėl negalėjome sau leisti daryti klaidų. Dabar mūsų klientai jau iš viso pasaulio, bet pradžioje buvo tik lokalūs, todėl kokybė buvo itin svarbus faktorius. Jis, beje, svarbiausias ir šiandien. Visa kita patirtis atėjo su laiku: bendravimas su notarais, klientais ir darbuotojais.
O kaip išvis prasidėjo Jūsų karjera vertimų srityje ir kas paskatino įkurti biurą Alytuje?
Dalia: Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado didžiulis svetimų kalbų žinovų poreikis kontaktams su užsieniu. Teko vertėjauti dar studijų metais, tad mums su vyru, baigusiu vokiečių kalbos studijas, niekaip nepavyko pradėti dirbti pagal specialybę – mokykloje. 1996 metų žiemą nusprendėme įteisinti mūsų veiklos statusą ir oficialiai pradėti teikti vertimo paslaugas Alytaus miesto gyventojams ir įmonėms.
Kristina: Su Dalia anksčiau bendradarbiaudavome vertimų klausimais, tačiau vieną dieną sugalvojome, kad reikia plėstis ir apjungti jėgas. Šiuo metu esame bendrasavininkės. Kartu pradėjome dirbti nuo 2003 metų. Tada perregistravome įmonės statusą, pasidalijome akcijas ir sėkmingai dirbame kartu jau daugiau nei 20 metų.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai pradedant šį verslą ir kaip juos įveikėte?
Dalia: 1996-ieji ir dabartiniai laikai – kaip naktis ir diena. Mūsų biuro pirmasis kompiuteris net neturėjo pelės, kursorių po ekraną tekdavo valdyti rodyklėmis. Prisijungti prie interneto, jei kas pamena, tekdavo laukti klausantis įvairius tarškesius skleidžiančio modemo garsų. Ir nepraėjus nė penkioms minutėms – vualia – internetas veikia! „Google“ neegzistavo – jis atsiras tik po dvejų metų. Dokumentus vertimui klientai dažniausiai atveždavo į biurą arba siųsdavo faksu. Tekstas, gautas faksu, kartais būdavo sunkiai įskaitomas, o palikus faksimilę saulės apšviestame stalo plote – ji pajuosdavo, ir tekstas „dingdavo“. Mobiliojo telefono skambučio įkainis tais laikais – 2–3 litai už minutę, tad pora skambučių klientui – ir pusė arba daugiau vertimo pelno prarasta.
Kristina: Didžiausi iššūkiai visada buvo ir yra žmogiškasis faktorius. Mes dirbame su beveik 60 laisvai samdomų vertėjų, tad didžiausias iššūkis ir yra išsirinkti patikimus kolegas/-es.
„Lauva“. Kodėl toks pavadinimas?
Dalia: Tuo metu labai populiaru buvo įmonėms suteikti pavadinimus, sujungus vardų ar pavardžių dalis, be to, tuomet griežtai nebuvo galima naudoti pavadinimų ne lietuvių kalba, jokių užsienietiškų žodžių, trumpinių ir panašiai. Todėl mes su vyru, ilgai nesvarstę, sugalvojome sujungti mūsų vaikų vardų dalis – Laurynas ir Vaiva, taip ir išėjo „Lauva“. Beje, norėdami užregistruoti įmonės pavadinimą, tuomet važiavome į Vilnių, į Patentų biurą. Buvome sugalvoję daugiau pavadinimų, nes nebuvome tikri, ar leis įregistruoti šį dabartinį pavadinimą, na, bet, kaip matome, pasisekė.
Kristina: Tik vėliau sužinojome, kad „Lauva“, išvertus iš latvių kalbos, reiškia „Liūtas“.
Į kokias ir iš kokių kalbų verčia „Lauvos“ vertėjai?
Dalia: Verčiame į labai daug kalbų. Šiandien buvo gera proga suskaičiuoti – 29 kalbos ir įvairios kalbų kombinacijos.
Kristina: Taip, verčiame į labai daug pasaulio kalbų. Pagrindinės kalbos: anglų, vokiečių, lenkų. Rusų kalba (dėl visiems suprantamų aplinkybių) pasidarė itin nepopuliari, bet užtat išpopuliarėjo ukrainų kalba.
Kokios vertimo paslaugos yra populiariausios tarp Jūsų klientų? Ar turite specializacijų tam tikrose srityse, pavyzdžiui, teisiniai ar techniniai vertimai?
Dalia: Iš tiesų vertimo paslaugų įvairovė tarp mūsų klientų yra stulbinanti, pradedant nuo asmeninių laiškų iki knygų ir žurnalų. Pačioje pradžioje, kalbu apie 1996–2000 metus, kai užsienio kalba buvo, galima sakyti, egzotika, suprantančių ir tuo labiau kalbančių kita kalba buvo vos vienas kitas, tada kreipdavosi klientai su asmeniniais laiškais, gautais iš giminaičių užsienyje. Arba patys rašydavo jiems laiškus ar sveikinimus asmeninių ir metinių švenčių proga, įmonės kreipdavosi dėl elementaraus susirašinėjimo su partneriais užsienyje. Todėl mūsų darbe besąlygiškai svarbus konfidencialumas.
Vėliau, kai lietuvaičiai jau pradėjo klajoti po užsienį ir ypač kai prasidėjo išvykstančiųjų uždarbiauti bumas, tokių asmeninių laiškų vertimų sumažėjo, bet tuomet atsirado poreikis išversti įvairius oficialius dokumentus.
Beje, toks malonus pastebėjimas: nuolatiniai klientai, kuriuos, kaip aš sakau, „išleidau į užsienį“ su išverstais į anglų kalbą dokumentais, po kiek laiko grįžta su jau pagausėjusia šeima, perka nekilnojamąjį turtą ar kuria įmonę užsienyje, ir vėl reikia vertimo paslaugų. Smagu, kad klientai sugrįžta pas mus.
Teisinių tekstų poreikis taip pat yra, tiek iš, tiek į užsienio kalbą. Ir nebūtinai dokumentai, susiję su nusikalstama veika (nors tokių irgi nemažai), tiesiog žmonės nutraukia santuoką, dalijasi turtą, įmonės teikia ieškinius, rašo skundus.
Dar viena šiuo metu ypač populiari specializacija – medicininiai tekstai.
Be abejo, visada yra techninių tekstų poreikis. Anksčiau, kai dar internete nebuvo tiek daug informacijos, žmogus, nusipirkęs kokį nors prietaisą ar aparatą, atnešdavo išversti jo naudojimosi instrukciją. Dabar, ypač įmonės, kreipiasi dėl įrenginių techninių specifikacijų, atitikties deklaracijų ar naudojimosi instrukcijų vertimo.
Kristina: Žinoma, specializacijos yra labai svarbu. Pagrindinių kalbų vertėjų turime po keletą ir daugiau, kad galėtume vienu metu atlikti kelis tos pačios specializacijos užsakymus.
Kaip atrenkate vertėjus dirbti Jūsų biure?
Kristina: Mums labai svarbu vertėjo/-os bendravimo kultūra ir operatyvumas. Kitas faktorius, žinoma, darbo kokybė. Būsimas kandidatas/-ė atlieka bandomąjį vertimą ir tada būna viskas aišku: dirbsime toliau kartu ar ne.
Ar turite tekstų redaktorius?
Kristina: Kiekvienas vertimas yra tikrinamas/redaguojamas antro tos pačios kalbos vertėjo. Tai būtina sąlyga, norint išlaikyti vertimų kokybę.
Kaip Jūsų biuras reaguoja į naujausias rinkos tendencijas vertimo paslaugų srityje?
Dalia: Kiekvienas vertėjas turi atsirinkęs ir naudojasi vertimo programomis. Tačiau nereikia manyti, kad programa padaro vertimą. Neretai mums klientai sako: „Tai čia labai lengva – suvedat tekstą į programą ir ji išverčia.“ Ne, taip paprasta nėra. Programos naudojamos tam, kad būtų galima suvienodinti terminus verčiamame tekste pagal savo ar kitų vertėjų sukurtą duomenų bazę. Programos ypač naudingos verčiant didelės apimties dokumentus. Pavyzdžiui, kai keli vertėjai verčia tą patį tekstą, vertimų programomis palaikoma ta pati terminologija.
Kristina: Naujausios tendencijos ir technologijos dar, deja, nėra tokios pažangios lietuvių kalboje. Žinoma, naudojamos naujausios vertimo programos, bet kol kas dirbtinis intelektas šiame darbe žmogaus negali pakeisti.
Kas yra Jūsų pagrindiniai klientai? Fiziniai ar juridiniai asmenys?
Kristina: Vidutiniškai po 50 procentų fiziniai ir 50 procentų juridiniai asmenys.
Kokie yra dažniausi mitai apie vertėjų darbą ir kaip juos galėtumėte paneigti?
Kristina: Dažniausiai girdima frazė iš klientų: „Galėčiau ir pats / pati išsiversti, bet…“. Visiems atrodo tai labai paprastas ir lengvas darbas, bet kartais žaidimo forma pasiūlius patiems išsiversti, deja, sugalvojama 100 priežasčių, kodėl jie negali to padaryti.
Dalia: Kaip jau minėjau, klaidinga nuomonė, kad vertimą gali padaryti „Google Translate“ ar kitos programos. Juk žinome, kad visose kalbose dauguma žodžių turi keletą reikšmių ir, tarkim, kompiuteris parenka pirmąją žodžio reikšmę, o reikia penktos, koks tada vertimas? Pavyzdžiui, angliškas žodis „Turkey“ (liet. kalakutas arba Turkija), verčiant maisto produktų aprašymus arba meniu iš anglų kalbos ir kompiuteriui pasirinkus reikšmę Turkija, gautume labai įdomų rezultatą.
Gal galite pasidalinti kokia įsimintina istorija iš savo darbo patirties?
Kristina: Visada prisimenu vieno kliento bandymą gudrauti ir sutaupyti. Mūsų paprašė perrašyti tekstą anglų kalba! Taip taip, nuoširdžiai tikino, kad vertimo klientui nereikia. Jam tik reikia lietuvišką tekstą perrašyti anglų kalba, nes na tai tik teksto surinkimas.
Koks didžiausias užsakymas yra buvęs, jei skaičiuosime puslapiais?
Kristina: Didžiausi užsakymai visada būna techniniai. Tai dažniausiai įmonių įrenginių naudojimosi instrukcijos. Gali būti 100 ir daugiau puslapių.
Kaip pačios tobulinate užsienio kalbą?
Dalia: Akivaizdu, kad anglų kalbą kasdien tobulinu darbe versdama ir redaguodama kitų vertėjų išverstus tekstus. Taip pat skaitau knygas ir kitą literatūrą anglų kalba. Šnekamąją kalbą lavinu vertėjaudama čia, Lietuvoje, ir, žinoma, kelionėse. Daugelyje pasaulio šalių anglų kalba yra pagrindinė bendravimo priemonė ne tik su mumis – keliautojais, bet kartais ir valstybės viduje – tarp skirtingų tos šalies tautų, pavyzdžiui, Indijoje. Tad kelionėse tenka įsigilinti ir į tos šalies šnekamosios anglų kalbos tarties, kuri oi kaip skiriasi nuo literatūrinės kalbos, subtilybes.
Kristina: Su vokiečių arba anglų kalba susiduriu kasdien. Paprasčiausiai yra žiūrėti filmus originalo kalba arba skaityti titrus (mano atveju – vokiečių kalba). Net jei yra siūlomi lietuvių kalba titrai, renkuosi vokiečių. Dar dainuoju dainas vokiškai. Didelio pritarimo nesulaukiu (juokiasi).
Ar kaip nors švenčiate, minite Tarptautinę vertėjų dieną? Turite kokių tradicijų?
Kristina: Lietuvos vertėjų asociacija kasmet rugsėjo mėnesį rengdavo konferenciją. Tai buvo labai graži tradicija. Visada vykdavome pasisemti žinių, pasikeisti naujienomis bei patirtimi, pasilyginti įkainius ir pan. Deja, po karantino ši tradicija nebuvo atgaivinta. Labai gaila.
Dalia: Labai norėtųsi susikviesti visus savo vertėjus ir pabendrauti „akis į akį“, deja, tai būtų didelis projektas, nes mūsų vertėjai išsibarstę po visą pasaulį ir praktiškai tai padaryti, turbūt, neįmanoma.
Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija