Buvęs Simno kapelos „Simnyčia“ ir kitų ansamblių muzikantas virtuozas Kazys Astrauskas šių metų rugsėjo 21 d. iškeliavo anapilin. Po patirtų sumušimų vyras mirė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Išėjo tyliai… Nors jo rankose virpančio akordeono garsai daug metų dovanojo gerą nuotaiką ir šypseną klausytojų veiduose.
Ne paslaptis, kad Kazys gyveno asocialiai. Ilgą laiką gyveno nakvynės namuose Alytuje. Rugsėjo pirmosiomis dienomis įsikėlė į socialinį būstą Vilties gatvėje, Alytuje. Mėgo išgerti. Vienų tokių išgertuvių metu buvo žiauriai sugėrovų sumuštas. Išvežtas į ligoninę. Medikai padėti jam negalėjo…
K. Astrauskas žemaitis, kilęs iš Tauragės. Vyras turėjo ypatingą talentą muzikai. Nuo 4-erių grojo akordeonu, o nuo 6-erių lankė muzikos mokyklą Tauragėje, kurią baigė aukso medaliu. Vėliau K. Astrauskas įstojo į Kauno muzikos mokyklą chorinio dainavimo specialybę. Talentingas muzikantas išmoko groti klarnetu, saksofonu. Deja, vyro gyvenimas nelepino, mirus tėvui teko mokslų atsisakyti, nes šeimai stigo pinigų. Kazys pradėjo dirbti, vėliau išėjo tarnauti į kariuomenę – desantinį dalinį Odesos mieste, grojo kariniame orkestre.
K. Astrauskas buvo sukūręs šeimą. Jo žmona iš Moldavijos. Ten velionis gyveno 12 metų. Pamėgo moldavišką muziką, kurią atlikti techniškai buvo sudėtinga. Santuokai iširus, šeima: žmona ir vaikai, liko gyventi Moldavijoje, jis grįžo į Lietuvą.
Ant scenos grodamas Kazys troško tik vieno – kad žmonėms būtų malonu klausytis. Jis grojo tik gyvai, tada ryšys tarp muzikanto ir klausytojo kur kas glaudesnis, nuoširdesnis. Kazio rankoms pakluso ne vienas skirtingas muzikos instrumentas: bajanas, akordeonas, bandonija, saksofonas, bosinė gitara, klarnetas, trombonas. Už tai, kad vyras valdė tiek daug instrumentų, jis buvo dėkingas savo talentui, kurį manė gavęs iš Aukščiausiojo.
Prisiminkime išėjusį Kazį šviesiomis spalvomis ir su akordeonu rankose…