Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Pristatyta nauja dronų eismo valdymo sistema: gyventojai žinos, kur vyksta skrydžiai bepiločiais orlaiviais
Antradienį bendrovė „Oro navigacija“ pristatė naują bepiločių orlaivių eismo valdymo sistemą. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Sauliaus Batavičiaus, ši nauja sistema leis skrydžių operatoriams geriau sukontroliuoti vykstančius skrydžius dronais ir suteiks galimybę gyventojams žinoti, kurioje vietoje jie skraido.
„Išsitraukę telefoną ir atsidarę sistemos aplikaciją savo telefone galite pažiūrėti, kurioje geografinėje vietoje yra legalus drono skrydis. Jo nesant galima skambinti ir pranešti atitinkamoms institucijoms, policijai“, – antradienį žurnalistams teigė S. Batavičius.
„Tikimės, kad tai įgalins dronų operatoriams iš šešėlio legalizuotis ir naudojantis sistema skristi. Nuo to visiems bus saugiau, nes žinosime, kas ir kur skraido“, – pridūrė jis.
„Oro navigacijos“ vadovas tikisi, kad sistema bus pilnai veikianti dar šiemet.
„Pati sistema šiuo metu yra sertifikuojama su TKA (Transporto kompetencijų agentūra – ELTA) ir tikimės, kad iki naujųjų metų ji bus prieinama pilnai ir operuojama“, – aiškino jis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina, kad šios sistemos įdiegimas yra svarbus žingsnis įgalinant dronų panaudojimą komerciniais tikslais.
„Tikimės, kad Vilniuje ar kituose miestuose, visoje Lietuvos teritorijoje būtų galima teikti dronais komercines paslaugas. Kad tai būtų paprasta, tam reikia sistemos, ir kad visi toje oro erdvėje virš mūsų sutilptų“, – kalbėjo M. Skuodis.
Ministras tikina, jog ši sistema apsaugos pačius dronų pilotus nuo įvairių netyčinių nuobaudų, kurios grėstų paleidus droną neleistinu metu ir neleistinoje vietoje.
„Vilnius, kaip ir bet kuris miestas turi labai daug apsaugos zonų, saugumo objektų. Kai tu nežinai ir mėgėjiškai padarysi kokį nors veiksmą, institucijos gali tave ir nubausti. Su šia sistema bus galima labai lengva žinoti, kur ir kada galima ar negalima skristi“, – sakė jis.
Pernai „Oro navigacija“ pasirašė 2,5 mln. eurų sutartį su Austrijos įmone „Frequentis“ – kartu su ja buvo įdiegta „U-space“ paslaugų sistema – per mobiliąja programėlę ją netrukus galės naudotis tiek dronų pilotai, tiek visi kiti šalies gyventojai.
Iš Marijampolės bei Mažeikių rajono savivaldybių tarybų narių siekiama priteisti per 22 tūkst. eurų
Prokuratūros teismui pateiktuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Marijampolės bei Mažeikių rajono savivaldybių tarybų narių priteisti nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas, bendra suma siekia daugiau nei 22 tūkst. eurų.
Pernai žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo.
Kaip skelbia prokuratūra, per visoje Lietuvoje vykstančius tyrimus siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai.
Iš Marijampolės savivaldybės tarybos nario Ramūno Buroko siekiama priteisti beveik 16 tūkst. eurų į minėtos savivaldybės biudžetą.
Išanalizavęs surinktą informaciją apie R. Buroko pateiktus savivaldybei dokumentus dėl tarybos nario patirtų išlaidų kompensavimo, prokuroras nustatė, kad didžioji dalis transporto išlaidų šiam politikui kompensuota nepagrįstai.
Prokuratūros atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu R. Burokui iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 16 031 euras su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti. Tyrimo duomenimis, politikas didžiąją dalį degalų, kurių vertė siekė beveik 8 tūkst. 300 eurų, įsigijo kitose savivaldybėse. R. Burokui karantino laikotarpiais, kai posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, buvo kompensuota beveik 3 tūkst. 800 eurų kuro išlaidoms apmokėti.
Tuo metu Mažeikių rajono savivaldybės naudai iš buvusio tarybos nario Vytauto Vismino siekiama priteisti beveik 7 tūkst. eurų. Šiam politikui 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėti daugiau nei 13 tūkst. eurų su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti.
Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, V. Visminas pylėsi kuro karantino laikotarpiu, vieną kartą – tarybos posėdžio metu, pasitaikė atvejų, kai tarybos narys pylėsi kuro kelis kartus per dieną. Nustatyta, kad V. Visminui kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos pagal degalinės kvitus, kuriuose nebuvo nurodyti rekvizitai, taip pat kompensuotos išlaidos nenurodant remontuoto automobilio markės ar valstybinio numerio ženklo, tvarkant transporto priemones karantino metu ir kitais panašiais atvejais.
Savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.
Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 80 civilinių ieškinių bendrai 940 955 eurų sumai.
Šiuo metu į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę 901 228 eurus.
Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Vilniaus, Ukmergės, Alytaus, Jonavos, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Tauragės, Šilutės, Kretingos, Mažeikių, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Ignalinos, Pasvalio, Zarasų rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.
Spėliojant, ar V. Blinkevičiūtė bus premjere, F. Jansonas ragina leisti partijai apsispręsti: lipimas per galvą yra beprasmis
Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei vengiant atsakyti, ar imsis premjerės pareigų, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikina – beprasmiška iš anksto spėlioti, ką politinė jėga teiks kandidatu į ministrus pirmininkus. Jo manymu, LSDP šiuo klausimus turi priimti savarankiškus sprendimus.
„Vėlgi, tas lipimas per galvą ir veržimasis į priekį prieš sprendimus – jis beprasmis. Tegul partija priima sprendimus, nes suprantu, kad diskusijos viduje tikrai vyksta, ir matysime, ir įsivertinsime“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Kaip kandidatę į premjerus šiai dienai žiūrime į Viliją Blinkevičiūtę. Jeigu situacija pasikeis, jeigu socialdemokratų partija priims kažkokius kitus sprendimus – tada matysime ir vertinsime“, – pakartojo jis.
Jis priminė, kad LSDP turėtų atskleisti, kas bus politinės jėgos kandidatas į Vyriausybės vadovo postą, po trečiadienį vyksiančio partijos prezidiumo posėdžio.
„Palaukime rytojaus, matysime sprendimus, kuriuos priims pagrindinė rinkimus laimėjusi partija ir tada galėsime juos įsivertinti“, – pridūrė jis, nesureikšmindamas besikeičiančios V. Blinkevičiūtės retorikos.
Kalbos, jog V. Blinkevičiūtė galiausiai neatsisakys europarlamentarės mandato ir negrįš dirbti į Lietuvos Seimą, sklando jau ilgą laiką – tokias hipotezes kelia ne tik kai kurie politikai, bet ir apžvalgininkai, politologai. Klausiamas, ar socialdemokratų lyderės atsisakymas tapti premjere galėtų sukelti tam tikrą rinkėjų nepasitenkinimą ir pakenkti politinei sistemai, F. Jansonas tokius vertinimus pavadino keistais.
„Šiuo atveju, man labai keista, kai visada politikai ar apžvalgininkai iš anksto nusprendžia ar pakalba už rinkėjus. Tai, šiuo atveju, jeigu taip bus ir jeigu rinkėjai tikrai piktinsis – taip“, – sutiko jis, pastebėdamas, jog Seimo rinkimuose piliečiai balsuoja ne už konkrečias personalijas, bet už politines jėgas.
„Balsuoja už partijas, už tam tikrą kryptį – tai jeigu norime kalbėti apie asmenybių rinkimus, kalbėkime apie prezidento rinkimus“, – pridūrė prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad ilgą laiką vengusi tiesiai atsakyti, ar socialdemokratų sėkmės atveju vadovaus Vyriausybei, likus kelioms savaitėms iki rinkimų V. Blinkevičiūtė patikino, kad imtųsi ministrės pirmininkės pareigų. Visgi, rinkimų naktį ši retorika pasikeitė. Aiškiai atsakyti, ar ketina tapti ministre pirmininke, LSDP lyderė nesiryžo ir rytą po rinkimų.
Kaip skelbta anksčiau, dar prieš antrąjį prezidento rinkimų turą G. Nausėda interviu Eltai tikino – jei socialdemokratai rudenį laimėtų rinkimus, jis premjerės pareigose matytų socialdemokratų lyderę V. Blinkevičiūtę. Tuo metu šalies vadovas neatmetė galimybės pabandyti įkalbėti LSDP pirmininkę užimti Vyriausybė
Tyrimas: 65 proc. gyventojų nenuomotų būsto romams
Šalies gyventojai mažiausiai linkę nuomoti gyvenamąjį būstą romų tautybės asmenims, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota visuomenės apklausa.
Įvertinus gyventojų ksenofobines nuostatas, paaiškėjo, kad romams būstą išnuomotų vos 9 procentai jų.
„Apklausos rezultatai labai aiškiai parodo, kad Lietuvos gyventojai turi itin daug neigiamų išankstinių nuostatų, susijusių su skirtingais tapatybės bruožais. Visgi didžiausia apklaustųjų dalis būstą nuomoti atsisakytų ne iš kitų šalių atvykusiems žmonėms, o romų tautybės asmenims (net 65 proc.), kurie dažniausiai yra apklaustųjų bendrapiliečiai, nuo seno istoriškai gyvenę Lietuvoje“, – pranešime cituojama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.
Anot apklausos, mažiau nei ketvirtadalis respondentų būstą sutiktų nuomoti rusui (21 proc.) ar musulmonui (22 proc.), apie trečdalis – juodaodžiui (29 proc.) ar lietuviškai nekalbančiam nuomininkui (34 proc.). Kitataučiui asmeniui būstą nuomotų 39 proc. respondentų.
Nors į nuomą kitų tautybių, religijų, kitos odos spalvos žmonėms žiūrima nepalankiai, išsiskiria palaikymas ukrainiečiams. Jiems išnuomoti būstą sutiktų daugiausiai – 46 proc. – respondentų.
„Apklausos rezultatai aiškiai parodo, kad ne visi į Lietuvą iš kitų šalių atvykę gyventi žmonės yra vertinami vienodai. Nors kitataučiui būstą sutiktų nuomoti 39 procentai gyventojų, šis skaičius ženkliai sumažėja paklausus apie būsto nuomą musulmonams, rusams, juodaodžiams. Kadangi gyventojai nenoriai būstą nuomotų ir šeimai su mažais vaikais, galime įsivaizduoti, su kokiais sunkumais ieškodama būsto susiduria, pavyzdžiui, musulmonų šeima“, – pažymėjo I. Laugalytė.
Būsto nuomą juodaodžiui asmeniui arba musulmonui labiau skeptiškai vertina vyresnio amžiaus respondentai. Anot tyrimo, atitinkamai 53 proc. ir 56 proc. vyresnių nei 56 m. tyrimo dalyvių šiai socialinei žmonių grupei būsto nuomoti nesutiktų.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų liepos 19–29 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu buvo apklausti 1007 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.
STT tyrimas: per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2023–2024“ duomenimis, gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka.
Kaip skelbia STT, tyrimas rodo, jog, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai. Per pastaruosius metus pastebima įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencija – 67 proc. įmonių vadovų mano, kad patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje, palyginti su 2021 metais, tokių buvo 44 proc.
„STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ naujausiais duomenimis, Lietuvoje vis rečiau susiduriama su kyšininkavimu, tačiau korupcijos problemos aktualumas visuomenėje nemažėja. Visuomenės nuomone, labiausiai korupcija paplitusi gydymo įstaigose, Seime, teismuose, savivaldybėse bei tarp politinių partijų. Be to, trečius metus iš eilės prastėja energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimas. Pagrindiniu antikorupciniu iššūkiu išlieka žemas visuomenės ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.
Korupcijos problema Lietuvoje išlieka aktuali
Anot STT inicijuoto tyrimo, 37 proc. gyventojų korupciją nurodė kaip labai rimtą problemą šalyje ir naujausiame tyrime tarp 19 vertinamų problemų korupcija atsidūrė penktoje vietoje (2022 m. – 34 proc.). Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo 9-oje vietoje – 24 proc. (2022 m. – 24 proc.), o valstybės tarnautojai – 7-oje vietoje – 28 proc. (2022 m. – 32 proc.). Vienas iš penkių respondentų manė, jog korupcijos mastai per pastaruosius metus sumažėjo (20 proc.), o vienas iš keturių apklausoje dalyvavusių gyventojų manė, kad korupcijos mastai augo.
Gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai. Savivaldos lygmeniu respondentai kaip labiausiai korumpuotus įvardijo viešųjų pirkimų skyrius ar komisijas, statybos skyrius, žemės duomenų skyrius, verslo licencijavimo ir leidimų skyrius bei architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius.
Respondentų vertinimu, labiausiai paplitusios korupcijos formos Lietuvoje – nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms priėmimas bei įgaliojimų viršijimas. Gyventojų nuomone, lyginant su ankstesniais metais, visos šios korupcijos formos buvo paplitusios labiau, o įgaliojimų viršijimo paplitimo vertinimas išaugo net 10 proc. Daugiau nei pusė įmonių vadovų (56 proc.) akcentuoja sprendimų priėmimo vilkinimą kaip vieną labiausiai paplitusių korupcijos formų.
Energetikos sektoriaus institucijų vertinimas visuomenėje blogėja
Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo trečius metus iš eilės ir dabar ši ministerija yra vertinama kaip labiausiai korumpuota. Kaip ministerijos, kuriose korupcija paplitusi labiausiai, taip pat buvo įvardintos Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos.
Kyšio reikalavimo patirtys darosi retesnės
Vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau, rodo tyrimo rezultatai. Gyventojų, davusių kyšį, skaičius pastaraisiais metais buvo 9 proc. (2022 m. – 10 proc., 2018 m. – 12 proc., 2014 m. – 24 proc.). Gerokai rečiau kyšį teko duoti gyventojams iki 35 metų amžiaus (3 proc.). Per pastaruosius metus kyšį nurodė davę 1 proc. valstybės tarnautojų. Savo ruožtu kyšio davimo patirtis tarp įmonių vadovų reikšmingai nesikeičia nuo 2014 m.: naujausiame tyrime 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį sprendžiant su verslu susijusius reikalus.
Su didesne kyšio prievartos rizika gyventojai ir toliau susiduria sveikatos apsaugos sektoriuje, nors rodikliai šiose įstaigose nuosekliai mažėja. Dažniausiai su kyšio reikalavimų respondentai susidūrė respublikinėse ligoninėse ir klinikose (12 proc.), ir miestų ir rajonų ligoninėse (9 proc.), dažniausiai kyšio reikalavimas ir jo davimas buvo susijęs su chirurginėmis operacijomis.
Taip pat rizikos stebimos privalomos automobilių techninės apžiūros centruose, kur tarp reikalus tvarkiusių gyventojų su kyšio reikalavimu teigė susidūrę 8 proc. respondentų.
Respondentų nuomone, į sprendimų priėmimą vienodai įsitraukti visos suinteresuotos grupės negali
Vertinant sprendimų priėmimą Lietuvoje, 42 proc. gyventojų, 31 proc. įmonių vadovų ir 24 proc. valstybės tarnautojų pasisakė, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras arba visiškai uždaras. Pastebėta, kad antrus metus iš eilės mažėjo sprendimų priėmimą kaip atvirą vertinanti valstybės tarnautojų dalis – 2023 m. tokių buvo 15 proc., 2022 m. – 20 proc., 2021 m. – 31 proc.
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, didžiausia įtaka sprendimų priėmimui siekiama daryti energetikos, farmacijos ir statybų sektoriuose. Dažniausiai minėti įtakos darymo būdai, respondentų vertinimu, išlieka tie patys kaip ir ankstesniais metais: naudojimasis pažintimis, neoficialūs susitikimai ir finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Visuomenės pasiryžimas kovoti su korupcija išlieka silpnas
Dėl korupcijos paplitimo respondentai pirmiausia atsakingais laiko valstybės tarnautojus, teisėsaugos pareigūnus, teisėjus ir politikus. Per praėjusius metus sumažėjo gyventojų, manančių, kad jie ir jų artima aplinka taip pat atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje. Atsakomybę dėl korupcijos paplitimo sau prisiima 42 proc. gyventojų, kai 2022 metais buvo 48 proc., atsakingais savo aplinkos narius – šeimą, artimuosius bei pažįstamus – laiko 43 proc. gyventojų, kai 2022 metais tokių buvo 49 proc.
Jau kelis metus iš eilės pastebimos įmonių vadovų atsakomybės už antikorupcinę aplinką stiprėjimo tendencijos. Naujausiame tyrime 67 proc. jų manė, kad patys yra atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje, palyginti su 63 proc. 2022 metais ir 44 proc. 2021 metais.
Respondentai nėra nusiteikę pranešti apie korupciją. Nors kas antras gyventojas (55 proc.) teigė pasitikintys Specialiųjų tyrimų tarnyba ir 58 proc. žino, kur pranešti apie korupciją, tik vienas iš aštuonių (13 proc.) pasirinktų tai padaryti. Tarp įmonių vadovų 71 proc. jų žino, kur galima kreiptis, bet tik vienas iš keturių (26 proc.) yra nusiteikęs pranešti apie korupciją. Valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas yra aukštesnis nei kitų tyrimo grupių. 71 proc. tarnautojų žino, kam pranešti apie korupciją, o 50 proc. teigė, kad praneštų apie korupciją su ja susidūrę.
Pagrindinės nepranešimo apie korupciją priežastys išlieka nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes su tuo susijusių asmenų vis tiek niekas nenuteistų ir įsitikinimas, kad tie, kas praneša, galų gale nukenčia skaudžiausiai. Šie įsitikinimai per pastaruosius metus ypač sustiprėjo tarp valstybės tarnautojų. Labiausiai galimą neigiamą poveikį, pranešus apie korupciją, valstybės tarnautojai siejo su padidėjusia tikimybe patirti spaudimą darbe (78 proc.) ir galimai netekti darbo (64 proc.).
ELTA spaudos konferencija: įsimintiniausios kandidatų į Seimą citatos
Naujienų agentūros ELTA organizuotoje spaudos konferencijoje Seimo rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos turėjo galimybę aptarti potencialias partnerystes ir pirmuosius darbus pradėjus kadenciją. Naujienų agentūra ELTA pateikia įsimintiniausias spaudos konferencijoje nuskambėjusias citatas.
„Kada turėsime rimtą valdančiąją daugumą, mes priimsime sprendimus tiek prezidiume, tiek taryboje – dėl mūsų premjero ar premjerės pozicijos. Dabar kito atsakymo šiai dienai tikrai nebus“, – sakė rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, vis dar neatskleidžianti, ar naujai suformuotame Seime užims premjerės pareigas.
„Truputį apmaudu, kad taip lengva yra sukurti bangą prieš bet ką, kas yra valdžioje. (…) Tačiau išeisiu iš Vyriausybės aukštai pakelta galva“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į parlamentą vedusi dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiandienos Gabrieliaus pareiškimą vertinu kaip politinį pareiškimą, kuriuo jis mano, kad jam tenka atsakomybė už rinkimų rezultatus arba jis tą savo atsakomybės dalį tokiu būdu nusprendė prisiimi“, – TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio sprendimą trauktis iš posto komentavo ministrė pirmininkė.
„Mes nedirbsime opozicijoje, Seimo statutas numato mažumos darbą“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo trečioje vietoje likusios ir 20 mandatų Seime iškovojusios politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Džiaugiuosi, kad ta rinkiminė kampanija – visų trijų rinkimų, beje, kurie šiais metais vyko – parodė labai vieną aiškų dalyką: tas kelias, kurį mes pasirinkome beveik prieš trejus metus, buvo teisingas sprendimas“, – džiaugėsi 14 mandatų Seime iškovojusios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Mūsų strategija pasiteisino – teikti prioritetą Seimo rinkimams kaip svarbiausiems partine prasme“, – antrino „Liberalų sąjūdžio“ pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Nematau jokio reikalo jam trauktis ir manau, kad kaip tik mums dabar reikia susitelkti, nes darbas dabar tik prasideda“, – apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio atsistatydinimą po ne itin pasisekusių rinkimų, lyginant su 2020 metais, kalbėjo partijos atstovas Aurelijus Veryga.
„Svarbiausia, kad su mumis nori bendradarbiauti keletas partijų, (…) mes esame tam tikra prasme vienijantis pokyčių elementas“, – džiaugėsi su trimis atstovais į Seimą patekusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Politologai apie G. Landsbergio pasitraukimą iš politikos: partijai tai gali išeiti į naudą
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui pirmadienį pranešus apie pasitraukimą iš partijos pirmininko posto, politologai sako, jog tokio sprendimo buvo galima tikėtis, tik gal kiek vėliau. Kita vertus, jų nuomone, partijai tokie pokyčiai gali išeiti į naudą, mat partijos lyderis aktyvumu nepasižymėjo, o po jo, kaip pirmininko, paskutinės kadencijos TS-LKD rezultatai rinkimuose buvo vieni blogiausių.
„Čia nieko absoliučiai neprognozuojamo. Gal netikėta tik, kad taip greitai, bet ką jam daugiau Nacionalinėje politikoje (daryti – ELTA). Visos galimybės jau išsemtos, ir akivaizdu, kad jis tikrai naujoje kadencijoje neišbus iki pabaigos“, – apie politiko pareiškimą kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas Matas Baltrukevičius.
Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Anot jos, to buvo galima tikėtis, matant, kad partijos lyderis rinkimų kampanijos metu aktyvumu nepasižymėjo, o ir patys rinkimai tiek jam, tiek partijai baigėsi pralaimėjimu.
„Sakyti, kad visiškai 100 procentų netikėta, tai tikrai negalima, todėl, kad matėme labai neaktyvų dalyvavimą partijos rinkiminės kampanijos metu, ir apskritai partijos pirmininkas buvo pasitraukęs tikrai gal net ne į antrą, o gal net trečią ar ketvirtą planą, tai, matyt, labai didelio netikėtumo nėra“, – Eltai sakė politologė.
Ji pabrėžė, kad rinkimus pralaimėjusios partijos lyderis bet kokiu atveju turėtų pasitraukti.
„Iš kitos pusės vertinant, kai yra pralaimėti rinkimai, šiuo atveju ir asmeniškai, tai nori nenori demokratinėje valstybėje brandūs, solidūs politikai priima atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Mykolo Riomerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė savo ruožtu pabrėžė dar ir tai, kad Gabrieliui Landsbergiui buvimas eiliniu Seimo nariu galėjo pasirodyti nepakankamai solidus. Tad, anot jos, nusprendęs į Seimą kaip opozicijos narys neiti, politikas bet kuriuo atveju turėjo atsisakyti ir partijos lyderio titulo.
„Manau, kad logika yra tokia, jog mes jau kurį laiką abejojame, ar Gabrieliui Landsbergiui bus priimtina būti tiesiog vienu iš Seimo narių opozicijoje, be jokių faktiškai pareigų, frakcijos statistu, ir logiška, kad jeigu tu dabar atsisakai mandato, (…) tai tada seka iš to kitas veiksmas, tai yra pareiškimas ir apie partijos pirmininko vietos palikimą. (…) Seime jis savęs nebemato, nes tiesiog pareigos nėra jau pakankamai solidžios“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
TS-LKD lyderio pakeitimas gali išeiti į naudą: partija ketverius metus gyveno be pirmininko
Kalbėdami apie G. Landsbergio atsistatydinimą politologai neslėpė, kad šis sprendimas, žvelgiant į visuomenės nuotaikas ir politiko susikurtą neigiamą įvaizdį, partijai gali išeiti į naudą. Juo labiau, kad, kaip pabrėžė R. Urbonaitė, šių rinkimų rezultatas pagal gautų mandatų skaičių buvo pats blogiausias, lyginant pastaruosius ketverius Seimo rinkimus.
Todėl, G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, partijos lyderio sprendimas trauktis iš politikos, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo natūralus ir, tikėtina, naudingas.
„Sudėjus visas aplinkybes, tai, ką matėme viešojoje erdvėje, tiek, sakykim, ir politinės rinkimų kampanijos metu, kada tikrai ir tie patys oponentai labai daug kritikos strėlių mėtė konkrečiai ponui Landsbergiui, įvardindami jį vos ne kaip pagrindinę kliūtį ir pagrindinę bėdą, tai gal visgi ir natūralus buvo sprendimas pasišalinti iš aktyviosios politikos tam, kad nebekliudyti ir partijai“, – kalbėjo KU politologė.
Jai antrino ir R. Urbonaitė, pabrėždama, kad partija, šiaip ar taip, be realaus lyderio gyvavo visą kadenciją, tad likusiems jos nariams tai nebus didelis sukrėtimas.
„Partija ketverius metus gyveno be pirmininko, nes jis buvo skyręs prioritetą visai kitiems klausimams, ir netgi rinkimų kampanijoje iš esmės nedalyvavo, kas iš dalies gali būti suprantama, atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministro portfelį, bet, iš kitos pusės, vis dėlto tu esi partijos pirmininkas, ir sąraše tu esi antras. Ir pasakyti, kad vien dėl to, kad užimi ministro postą, tu nieko nedarysi, nėra labai gerai. Tuo labiau, kad Ingrida Šimonytė, būdama premjere, kas yra dar sudėtingiau, rado laiko rinkimams, o Gabrielius Landsbergis nerado. (…) Tas pasitraukimas partijai didelio sukrėtimo neturės“, – kritikos G. Landsbergiui negailėjo R. Urbonaitė.
Tarp potencialių partijos lyderių– I. Šimonytė ir L. Kasčiūnas
G. Landsbergiui, dar nepasibaigus kadencijai, pasitraukus iš partijos pirmininko posto, vis aktyviau keliamas klausimas, kas galėtų užimti jo vietą. Politologų nuomone, realiausi kandidatai – dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė bei Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Čia dabar turbūt labiau didžioji intriga, ar Ingrida Šimonytė taps partijos pirmininke, ar galiausiai apskritai kas nors rimtesnį mes iššūkį“, – svarstymais dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas M. Baltrukevičius.
Apie tai, kad be dviejų dažniausiai aptarinėjamų kandidatų, viešojoje erdvėje dar gali atsirasti ir naujų pavardžių, kalba ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Anot jos, tai labai priklauso nuo to, kaip vyks darbas naujajame Seime bei Vyriausybėje.
„Mes kol kas turime dvi potencialias kandidatūras, ką mes matome viešojoje erdvėje, tai yra ponia Ingrida Šimonytė ir ponas Kasčiūnas, bet galbūt kažkoks ir kitas variantas bus galimas. Matysim, kaip čia dėliosis ir Seimo darbas, ir Vyriausybės formavimas, kas čia opozicijoj kokias pareigas užims, kas taps tie aktyvieji, tai gal ir dar kokia nors kita pavardė (atsiras – ELTA)“, – teigė ji.
Vis dėlto, R. Urbonaitė apie naujas pavardes kovoje dėl lyderio titulo nekalba, tačiau pabrėžia, kad naują veidą partijai suteiksiantis žmogus, tikėtina, bet kuriuo atveju bus geresnis lyderis nei buvo G. Landsbergis.
„Partija turės naują veidą, naują vadovą, ir pasakyti, kad tai bus blogiau negu Gabrieliaus Landsbergio pirmininkavimas, aš nesakyčiau, kad nėra labai daug prielaidų, nes sunku įvardinti Gabrieliaus Landsbergio pirmininkavimą partijai kaip labai gerą, kadangi mes jo, kaip partijos pirmininko, jau kurį laiką net nelabai ir matėme“, – kalbėjo R. Urbonaitė, pabrėždama, kad naujajam lyderiui teks sunki užduotis partiją ištraukti iš politinės duobės.
„O tolimesnė sėkmė priklauso nuo to, kas tas pirmininkas bus, ir kokie to pirmininko bus prioritetai ir strategija, siekiant partiją ištraukti iš tam tikros duobės, nes toje duobėje šiandien partija, kaip bebūtų, bet yra atsidūrusi“, – pridūrė ji.
Politologės vertinimu, neblogus šansus pelnyti partijos vadovo postą turi tiek I. Šimonytė, tiek L. Kasčiūnas, tačiau, anot jos, pasikeitus partijos vadovui, galima būtų tikėtis ir pokyčių partijos veikloje.
„Šitie du žmonės tiesiog atspindi tuos du partijos sparnus, kurie tarpusavyje iš esmės konkuruoja, o kartais ir nesutaria, tai žiūrėsim, ar iki šiol, kaip manyta, tas labiau liberalus sparnas yra stipresnis, ar vis dėlto tas krikdemiškas sparnas šiek tiek susitiprės Lauryno Kasčiūno dėka“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis paskelbė, jog traukiasi iš partijos pirmininko pareigų bei daro pertrauką politinėje karjeroje. Jis taip pat patikino atsisakantis iškovoto mandato Seime.
„Reikia pradėti nuo svarbios žinios, kad rinkėjų signalas ganėtinai aiškus, tiek partijai, tiek ir man asmeniškai. Būtų klaidinga to signalo neišgirsti. Išgirdęs signalą, kurį vertinu labai rimtai, priimtu sprendimą šiandien trauktis iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pareigų. Šiandien po pietų kviečiamas prezidiumo posėdis, kuriame toliau tarsimės su kolegomis dėl kitų praktinių žingsnių“, – pirmadienį rinkiminėje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
„Šalia to priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje ir mandatą, už kurį esu labai dėkingas rinkėjams, perduodu kolegai, kuris yra už brūkšnio“, – pažymėjo jis.
Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
LTG: keičiantis keleivių įpročiams, vis daugiau bilietų perkama internetu
Pasiūlius daugiau bilietų pardavimo galimybių, keičiasi ir pirkėjų įpročiai, praneša „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) įmonių grupei priklausanti bendrovė „LTG Link“. Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjį internetu buvo nupirkta daugiau nei 60 proc. traukinių bilietų. Tai penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Šių metų rugsėjo mėnesį per dieną vidutiniškai buvo nupirkta beveik 13 tūkstančių traukinio bilietų. Kiek mažiau nei 20 proc. jų nupirkta 33 bilietomatuose, įrengtuose didžiausius keleivių srautus pritraukiančiose šalies geležinkelio stotyse“, – nurodoma bendrovės pranešime.
Skaičiuojama, kad iš kelionių palydovų traukiniuose įsigytų bilietų skaičius per metus nepakito, tačiau tolygiai augo bilietų, parduodamų „Perlo“ terminaluose, apimtys. Taip pat pastebima, kad užsienio keleiviai traukinio bilietus Lietuvoje vis dažniau perka per „Google Maps“ platformą.
Tikimasi, kad išaugusios bilietų pirkimo internetu apimtys keleiviams leis sklandžiau planuoti keliones bei sutaupyti.
„Labai norime, kad kuo daugiau keleivių pirktų bilietus iš anksto, todėl plečiame dinaminės kainodaros projekto apimtis – tai leis daugiau traukiniautojų planuoti keliones iš anksto ir turėti galimybę įsigyti bilietus pigiau“ – teigė „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.
Pabrėžiama, kad nuo penktadienio, pasikeitus aplinkybėms, keleiviai paprasčiau ir lengviau galės grąžinti ir pakeisti traukinio bilietus.
„Nuo šiol pakeisti bilietą keleiviai galės likus ne mažiau nei 30 min. iki traukinio išvykimo, iki šiol terminas buvo – 4 valandos. Grąžinus bilietą likus 24 valandoms iki išvykimo, keleiviai gali atgauti 90 proc. bilieto vertės, 70 proc. bilieto vertės nuo lapkričio 1 d. galima atgauti likus 2 valandoms iki traukinio išvykimo, iki šiol tai galima buvo padaryti likus 4 valandoms“ – rašoma bendrovės pranešime.
Taip pat akcentuojama, kad nuo lapkričio 4 d. bus plečiamas keleivių grupių, kurioms nebus taikomas papildomas 2 eurų mokestis, bilietą perkant traukinyje, sąrašas. Tarp mokesčio išvengsiančiųjų atsidurs ir senatvės pensijos gavėjai, moksleiviai, vaikai bei transporto lengvatas gaunantys asmenys.
Prekybos tinklų atstovai: Helovinas pamažu įsišaknija Lietuvoje, populiarėja ir tarp suaugusiųjų
Didžiųjų prekybos centrų atstovai sako, kad Helovino šventimas Lietuvoje kasmet darosi vis populiaresnis ir tai rodo ženkliai išaugę šiai šventei skirtų prekių pardavimai. Jų teigimu, kasmet plečiasi prekių pasirinkimas, o švente susidomi ne tik vaikai, bet ir suaugę.
Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, lyginant su praėjusiais metais, Helovinui skirtų prekių pardavimai yra išaugę beveik 5 kartus. Pirkėjai įprastai renkasi įvairius šventinius papuošimus ir temines prekes.
„Dažniausiai į pirkėjų krepšelius keliauja įvairių dizainų lipnios dekoracijos ant langų, Helovino balionų rinkiniai, nuotaikingi heloviniški kibirėliai bei kostiumų vakarėliams tinkančios prekės – kaukės-kaukolės ir įvairių dizainų plaukų lankeliai su Helovino dekoracijomis“, – Eltai komentavo G. Kitovė.
Matydami augantį gyventojų susidomėjimą švente, prekybos centrai teigia ženkliai išplėtę Šiurpnakčio prekių asortimentą. Taip pat pastaraisiais metais Heloviną švenčia vis daugiau suaugusiųjų, kas anksčiau nebuvo pastebima, rašo „Maximos“ komunikacijos departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Įdomu, kad anksčiau Heloviną švęsdavo ir jam puošdavosi daugiau vaikai, o dabar matome, kad ši šventė jau populiari ir suaugusiųjų rate. Tad stebėdami nuolat kintančias tendencijas ir augančią paklausą Helovino atributikai kiekvienais metais stengiamės plėsti asortimentą“, – teigė ji.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Eglės Krasauskienės teigimu, Heloviną švenčia vis daugiau žmonių: vaikų ir suaugusiųjų, todėl auga įvairių teminių prekių paklausa. Prekybos tinklo duomenimis, šiemet Helovinui skirtų prekių – kostiumų, dekoracijų, skanėstų –pardavimai išaugo apie 40 proc.
„Kasmet į asortimentą įtraukiame daugiau įvairių prekių – šiemet turime ne tik kostiumų ar aksesuarų, bet ir kosmetikos, ne tik skanumynų, bet ir įvairių gėrimų. Pastebime, kad švenčia tiek vaikai mokyklose ar darželiuose, o gal tiesiog namuose, tiek suaugę – organizuoja teminius vakarėlius“, – aiškino E. Krasauskienė.
Smarkiai išaugo moliūgų pardavimai
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia, kad savaitę prieš Heloviną moliūgų pardavimai išauga net iki 4 kartų. Tuo tarpu „Maximos“ komunikacijos vadovė pabrėžė, kad moliūgą pirkėjai renkasi ne tik maisto gamybai, bet ir kaip ryškiausią šventinę dekoraciją.
„Helovino pagrindinė prekė yra moliūgas. Be abejo, moliūgų pardavimai išauga lyginant su paprastom dienom. Savaitę prieš Heloviną moliūgų pardavimai išauga maždaug 2,5 karto, o pagrindinę Helovino savaitę moliūgų pardavimai būna net 4 kartus didesni“, – Eltai kalbėjo D. Ryliškis.
„Vis dėlto, vienas ryškiausių Helovino šventės atributų – moliūgas. Spalį šios daržovės pardavimai ypač šokteli į viršų, nes pirkėjai moliūgų ieško ne tik patiekalų gamybai, bet ir skobimui, Helovino dekoracijoms ruošti“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Helovinas populiarumu neprilygsta Vėlinėms
Nors Helovinas pamažu įsišaknija Lietuvoje, savo populiarumu jis neprilygsta Vėlinėms ir Visų šventųjų dienai, tikina „Norfos“ atstovas spaudai. Pasak jo, skiriasi ne tik švenčių pobūdis, bet ir prekybos laikotarpis – jei Helovinui žmonės pradeda ruoštis 1-2 savaites iki šventės, Vėlinių prekyba prasideda dar rugsėjo mėnesį.
„Helovinas daugiau yra atrakcijų diena, o Visų šventųjų diena bei Vėlinės yra skirtos mirusiųjų pagerbimui. Skiriasi ne tik pagal tai, bet ir prekybine prasme. Helovinas prekybine prasme niekaip negali prilygti Vėlinėms ir Visų šventųjų dienai“, – aiškino D. Ryliškis.
„Tuo tarpu jei lygintume su Vėlinėmis ir Visų šventųjų diena, mes pradedame prekiauti jau rugsėjo viduryje. Nors tradiciškai aktyviausiai jomis prekiaujama kelias dienas iki pačių švenčių, tačiau Vėlinėms skirtų prekių pardavimai pastebimai ir stabiliai auga dar iki tol“, – pridūrė jis.
„Iki“ komunikacijos vadovė pabrėžia, kad renkantis prekes Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai dominuoja tradicinės prekės – žvakės ir gėlės, todėl bėgant metams jų asortimentas pastebimai nekinta.
„Visgi, kalbant apie pasiruošimą Visų Šventųjų dienai bei Vėlinėms, pirkėjų įpročiuose dominuoja tradicijos ir noras pagerbti mirusiuosius dailiomis žvakėmis bei gėlėmis“, – pažymėjo G. Kitovė.
„Lidl“ viešųjų ryšių atstovė Lina Skersytė pastebėjo ir tai, kad pirkdami tradicines Vėlinių prekes, lietuviai didesnį dėmesį skiria tvarumui.
„Pavyzdžiui, vengiama plastikinių žvakių laikiklių, o vietoj jų naudojami daugkartiniai stiklo ar metaliniai indeliai, kuriuos galima pakartotinai panaudoti kitais metais, pakeitus tik pačios žvakės įdėklu“, – akcentavo ji.
LSDP teikia A. Raslano kandidatūrą į Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento postą
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pateikė partiečio, Kupiškio rajono savivaldybės mero Algirdo Raslano kandidatūrą į Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentus.
Tarp pagrindinių savo tikslų A. Raslanas mini savivaldybių energetinio efektyvumo skatinimą, daugiabučių renovacijos spartinimą bei didesnes galimybes savivaldybėms vykdyti investicinius projektus taip gerinant viešąją infrastruktūrą, viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, kuriant palankesnes sąlygas verslo plėtrai ir darbo vietų atsiradimui.
A. Raslanas 2023 metais buvo išrinktas Kupiškio rajono savivaldybės meru, prieš tai dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo Akademijos kanclerės pavaduotoju, ėjo katedros vedėjo pareigas Lietuvos edukologijos universitete.
ELTA primena, kad nuolatinio vadovo asociacija neturi nuo praėjusių metų gruodžio, kai LSA valdyba nuo pareigų nušalino tuo metu vadovavusį buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių, sulaukusį teisėsaugos dėmesio dėl „čekiukų“ skandalo.
Vėliau M. Sinkevičius buvo nuteistas ir prarado mero postą.
Numatoma, kad naujasis LSA prezidentas bus renkamas spalio 30 dieną vyksiančio LSA narių suvažiavimo metu.
Lietuvos savivaldybių asociacija sprendžia savivaldybių bendrąsias problemas, atstovauja joms šalies valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių bei kitose tarptautinėse organizacijose.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją