Minint Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos šimtmetį ir pristatant žemės ūkio mokslo proveržį, Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Atžalynas“ vadovui, ūkininkui Algiui Žėkui už ilgametį pažangaus ir efektyvaus ūkio vystymą įteikta Žemės ūkio ministerijos padėka.
„Atžalynas“ – vienintelė ŽŪB Alytaus rajone, susikūrusi po Nepriklausomybės atkūrino ir išlikusi iki šių dienų.
„Kai šiek tiek daugiau nei prieš 31 metus pradėjome kurtis, situacija buvo panaši, kaip ir kitų tuometinių žemės ūkio bendrovių. Buvo daug žmonių, nedaug žemės – mažiau nei 1000 hektarų, ir tarybinė nenaši technika bei ne itin perspektyvios ir produktyvios technologijos, tačiau turėjome supratimą, kokia kryptimi reikia eiti, kad įgyvendintume savo siekius“, – kalbėjo ŽŪB „Atžalynas“ vadovas A. Žėkas, vadovaujantis jai nuo pat susikūrimo.
Anot A. Žėko, toks buvo startas. Bėgant metams, keitėsi ekonomika ir bendrovė kartu su laikmečiu žengė į priekį. Kai atsirasdavo galimybių, buvo perkama reikalinga nauja technika, žemės dirbimo agregatai, senos, atgyvenusios technologijas keičiamos pažangiomis, atitinkančiomis laikmetį ir nors ne septynmyliais žingsniais, tačiau užtikrintai visą laiką buvo einama į priekį. „Tai, ką turėjome prieš daugiau nei tris dešimtmečius ir ką turime dabar, skiriasi kaip diena ir naktis“, – neabejojo A. Žėkas.
Per praėjusius dešimtmečius bendrovė išlaikė ir abi veiklos kryptis – augalininkystę ir gyvulininkystę. „Atžalynas“ valdo apie 2,5 tūkst. hektarų žemės, kurios plotai driekiasi per tris rajonus – Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės.
Cukrinių runkelių bendrovė atsisakė, bet, kaip ir anksčiau, augina įvairias grūdines kultūras ir laiko pienines karves, kurių skaičius nuo 100 išaugo iki daugiau nei 500, o visoje bandoje su prieaugliu yra per 1000 galvijų. Dominuojanti veislė – holšteinai. Vienos karvės metinis primilžis 12 tūkst. kilogramų pieno. Pagal pieno primilžius „Atžalynas“ kone kasmet patenka į efektyviausių pieno gamintojų dešimtuką.
„Ūkininkaujame taikydami tiksliosios žemdirbystės metodus, pasėlius tręšiame vadovaudamiesi dirvožemio tyrimais. Tai leidžia trąšas naudoti efektyviai, tiksliai apskaičiuotomis normomis, kad augalai gautų maksimalią naudą ir pavyktų užauginti gerą derlių. Tačiau javų auginimo sąnaudos yra labai pabrangusios“, – pastebėjo A. Žėkas.
Bendrovės vadovo teigimu, būta ir sunkių etapų – didelių supirkimo kainų svyravimų, bėdų pridarydavo nenuspėjami gamtos akibrokštai. Atrodydavo, jog šiandien derlių turi, o rytoj jo jau nėra. „Gamtinės sąlygos ūkininkaujant turi labai daug reikšmės. Naujos technologijos gali kažkiek paveikti gero derliaus užauginimą, bet suvaldyti gamtos niekam nepavyko. Žmogus bejėgis prieš ledus, krušas, besnieges žiemas“, – pabrėžė A. Žėkas.
„Atžalyne“ dirba 58 darbuotojai, dalis jų nuo pirmųjų bendrovės susikūrimo dienų. A. Žėkas apgailestauja, kad kaimas nėra patrauklus jauniems žmonėms nei gyventi, nei dirbti. Jo nuomone, tam įtakos neabejotinai turėjo ir kaimo mokyklų uždarymas prieš 10–15 metų.
„Didžiausias džiaugsmas – kai užaugini gerą derlių ir brangiai jį parduodi, kai gali sumokėti gerą kainą žemės nuomotojui, kai žemdirbiui už gerą darbą sumoki orų atlyginimą. Gera žvelgti į gražius laukus ir prisiminti, kokie jie anksčiau buvo, bet savaime niekas nepasidarė, reikėjo įdėti daug darbo. Jauniesiems ūkininkams patarčiau dirbti su meile, tada ir užgriuvus bėdoms nepraeis noras ūkininkauti, o svarbiausia – pavyks surasti reikalingus sprendimus“, – sakė daug patirties turintis bendrovės „Atžalynas“ vadovas.