Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
I. Vėgėlei prakalbus, kaip galėtų atrodyti būsima frakcija, sureagavo R. Karbauskis: toks variantas nebus svarstomas niekada
Apie likimą su „valstiečiais“ iki šiol aiškiai nepasisakęs būsimas parlamentaras Ignas Vėgėlė jau prakalbo apie tai, kaip turėtų atrodyti tolimesnis jo komandos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) darbas Seime. Advokatas pageidauja sudaryti jungtinę frakciją, kurios pavadinime atsispindėtų ir su juo į parlamentą ėjusi komanda.
Į politiką pasukusio teisininko manymu, suformuota frakcija turėtų veikti Seimo mažumoje, o jos seniūnas, skirtingai nei „valstiečiai“ darė iki šiol, turėtų būti rotuojamas. Tačiau tokius pasvarstymus LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis vertina itin kritiškai. Pasak jo, apie jungtinės frakcijos sudarymą kalbos būti negali, o jo bendražygiui kol kas sunkiai sekasi suprasti politinę sistemą.
„Manytina, kad frakcijos bus pradėtos kurti ateinantį antradienį. Tuomet sėsime visi sąrašo žmonės kartu ir tarsimės, dėliosimės naujos frakcijos kūrimo sąlygas. Mano komandos sąrašas ir LVŽS sąrašas“, – Eltai antradienį sakė I. Vėgėlė.
„Manau, kad viską dėl jungtinės frakcijos sudarymo sutarsime. Logika yra labai paprasta. Reikia kalbėti apie tam tikrus poreikius, pavyzdžiui, rotaciją daryti dėl pirmininkų, kas, mano supratimu, galėtų būti labai sveika tokiai frakcijai. Būtų gražu, jei pavadinime būtų kažkoks jungtinis elementas. Aišku, jame turi atsispindėti valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau reikia sėsti ir kalbėti. Dėsime visas pastangas“, – teigė jis, aiškindamas, kad savęs į frakcijos seniūno postą neprojektuoja.
Taip pat, pasak būsimo parlamentaro, geriausias variantas tokiai jungtinei frakcijai būtų dirbti ne opozicijoje, o Seimo mažumoje.
„Kol kas sunkiai matau argumentus, kodėl turėtume būti opozicijoje kartu su konservatoriais ir liberalais. Turint ypač mažą svorį, jie išsirinktų opozicijos lyderį. Stipriai abejočiau, ar pageidaučiau dirbti tokioje opozicijoje, kurios lyderis yra aiškus buvusios valdančiosios daugumos lyderis“, – sakė I. Vėgėlė.
„Reikia nuspręsti, ar frakcija bus opozicinė, ar bus mažumoje. Nuo to priklauso mano sprendimas, ar aš su savo komanda turėčiau jungtis prie konservatorių, liberalų, ar turėtume išlikti mažumoje ir būti aktyvi mažuma, kuri palaiko koaliciją tik tais klausimais, kurie priimtini“, – svarstė jis.
Visgi, paklaustas, ar planuoja palikti „valstiečių“ frakciją, į Seimą išrinktas advokatas tvirtino kol kas apie tai nediskutavęs su jokiomis kitomis partijomis.
„Nesu bendravęs nė su viena būsima frakcija ar jos vadovybe, kitų partijų pirmininkais apie kažkokius manęs laukimus ar nelaukimus. Nesu bendravęs, nesu diskutavęs apie galimybes pereiti kitur ar kurti kažkokią kitą frakciją“, – tikino I. Vėgėlė.
Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, paklaustas apie jungtinės frakcijos kūrimą, sako, kad tokių I. Vėgėlės svarstymų iki šiol nebuvo girdėjęs.
„Su kokia jo komanda? Kokia jungtinė frakcija? Nežinau, apie ką jis (I. Vėgėlė – ELTA) šneka. Jokia jungtinė frakcija negali būti. Yra LVŽS frakcija. Jeigu jis joje nenori būti, tai ir nebus. Apie jokias jungtines frakcijas niekas nešnekėjo ir niekada apie tai nebus šnekama“, – pabrėžė R. Karbauskis.
„Jeigu yra noras išeiti iš frakcijos, tai tokiu atveju jis išeis. Šioje situacijoje vien šnekėjimas apie kažkokį kitą pavadinimą, kad yra kažkokia tai komanda… Pasibaigė rinkimai, prasideda kitas etapas. Kalbame, kad LVŽS veiks, stiprės, ir tie žmonės, kurie I. Vėgėlei padėjo rinkimų metu, kuriuos jis vadina savo komanda, jie dabar integruojasi į LVŽS veiklą, bendradarbiavimą. Apie tai reikėtų šnekėti“, – aiškino jis.
Be to, pasak R. Karbauskio, nėra ir klausimų dėl frakcijos darbo – ji liks opozicijoje.
„Žmogus atrodo nelabai supranta politinę sistemą. (…) Bet kuris žmogus, kuris nors truputį supranta, kaip veikia politinė sistema, supranta, kad partijai, kuri nėra koalicijoje, likti mažumoje yra lygu išnykimui. Mums idealiausias variantas yra dirbti opozicijoje, nes ši valdančioji dauguma, kuri dar net nedirba, patenka į skandalą po skandalo. Tai tiesiog milžiniška reputacinė žala“, – sakė LVŽS pirmininkas.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Iš pradžių socialdemokratų koalicinės derybos vyko su demokratais ir LVŽS, tačiau pastaroji politinė jėga kvietimo dirbti kartu iš LSDP negavo.
Spalį vykusiuose rinkimuose LVŽS iškovojo 8 mandatus Seime.
Seimas įteisino dar vieną lengvatą vaikus su negalia auginančioms šeimoms
Šeimos, auginančios du ar daugiau vaikų su negalia, galės gauti automobilio įsigijimo kompensaciją kiekvienam vaikui atskirai.
Tokią galimybę įteisino Seimas, ketvirtadienį priėmęs Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisas. Už naują dokumentą balsavo 80 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai.
Įstatymo pataisos numato, kad šeima, auginanti du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis), turi teisę gauti už kievieną vaiką su negalia lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgta į kiekvieno vaiko su negalia poreikius.
Skiriant lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją atsižvelgti į vaikų skaičių pasiūlė Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis.
Pagal galiojančią tvarką, vaiko su negalia tėvai, globėjai gali kreiptis kompensacijos tik dėl vieno vaiko su negalia. Jeigu šeima augina daugiau nei vieną vaiką su negalia, gauti daugiau kompensacijų ji negali. Tikslinių kompensacijų įstatymas šiuo metu nesuteikia teisės šeimoms gauti automobilio įsigijimo kompensaciją kiekvienam vaikui su negalia atskirai.
2020–2024 m. kadencijos Seimas baigė darbą
Antradienį savo darbą užbaigė prieš ketverius metus į pirmąjį posėdį susirinkęs 2020–2024 metų kadencijos Seimas.
Parlamentarai, įveikę paskutinio plenarinio posėdžio darbotvarkę, sugiedoję himną, atsisveikino su kolegomis, su Seimu, kur ketverius metus dalyvavo įstatymų leidybos procese.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad kadenciją baigiančiam parlamentui teko susidurti su rimtais iššūkiais, su kuriais jam pavyko garbingai susitvarkyti.
„Iš esmės žvelgiant atgal galima pasakyti, kad su pagrindiniais iššūkiais tikrai garbingai susitvarkėme: tai ir nacionalinio saugumo klausimai, ir visos geopolitinės įtampos, kurios atsirito iki Lietuvos. Šiandien baigiame kadenciją būdami padarę tikrai daug tam, kad būtume saugesni nei bet kada. Taip pat ekonomikos srityje esame lyderiai regione, tikrai turime stiprų pagrindą. Norisi palinkėti, kad kitam Seimui sektųsi ne blogiau negu sekėsi mums“, – žurnalistams prieš paskutinį Seimo posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Vėliau savo baigiamojoje kalboje iš Seimo tribūnos ji teigė esanti įsitikinusi, kad po kurio laiko ši kadencija bus prisimenama kaip sėkmingo darbo pavyzdys, nes „ilgesnėje perspektyvoje lieka ne žodžiai, o darbai“.
Parlamento vadovė padėkojo visiems kolegoms, dirbusiems pozicijoje ir opozicijoje, už bendrą darbą.
„Kai galėsime vertinti kadenciją objektyviau, iš laiko perspektyvos, esu tikra, kad prisiminsime būtent bendras pastangas ir sutarimą dėl esminių valstybei klausimų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kadenciją baigusio Seimo vadovė palinkėjo sėkmės šią savaitę susirinksiančiam naujam parlamentui.
„Netruks prabėgti ir ateinantys ketveri. Ir jei spręsime iš pirmosios porinkiminės savaitės, ramybės ir nuspėjamumo tikėtis neverta. Todėl naujajam Seimui linkiu sėkmės – jos mums visiems, turint galvoje platesnius tarptautinius kontekstus, tikrai prireiks. O likusieji 95 procentai – tai kasdienis parlamentinis darbas. Nuoseklus ir sąžiningas. Paremtas racionaliais argumentais. Nekaltinant ir nekerštaujant. Nesiveliant į nereikalingus emocinius karus. Neiškeliant savų interesų aukščiau visko. Nesiekiant išimti faktų iš politikos, netrinant skirtumo tarp tiesos ir melo. Nesvarbu, kur dirbi, pozicijoje ar opozicijoje. Taigi dabar, kaip sako šachmatininkai, jūsų ėjimas“, – tokiu akcentu užbaigė kalbą Seimui vadovavusi V. Čmilytė-Nielsen .
Ketvirtadienį, lapkričio 14-ąją, į pirmąjį posėdį rinksis naujos kadencijos Seimas.
ELTA primena, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.
Atmintinų dienų sąraše – kultūrai, giminėms, miškininkams, vynui skirtos dienos
Kadenciją baigiantis Seimas į atmintinų dienų sąrašą įtraukė 6 naujas dienas.
Parlamentarai pritarė siūlymui pirmąjį liepos šeštadienį paskelbti Giminių diena. Šios iniciatyvos autorius Giedrius Surplys tikisi, kad tokios dienos atsiradimas paskatins domėtis savo giminės istorija.
Parlamentarai palaikė ir Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo siūlymą gruodžio 7-ąją paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena. Pasak jo, 2021 m. būtent gruodžio 7 d. Europos Sąjunga (ES) pripažino Lietuvą vynuogininkystės šalimi.
Miškininkai irgi pagerbti atmintina diena. Parlamentaras Justinas Urbanavičius ją pasiūlė minėti rugsėjo trečiąjį šeštadienį.
Seimas pritarė Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio iniciatyvai balandžio 15 d. minėti Pasaulinę meno dieną, o rugsėjo 22 d. – Kultūros dieną, taip pagerbiant lietuvių tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą.
Į atmintinų dienų sąrašą nutarta įtraukti ir parlamentaro Deivido Labanavičiaus pasiūlytą karjeros specialisto dieną. Ją minėsime lapkričio 12 d.
Už nutarimą dėl naujų atmintinų dienų ketvirtadienį balsavo 76 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1.
Žiniasklaida: sveikatos apsaugos ministro portfelis gali tekti E. Navickui, švietimo – R. Popovienei
Politikos koridoriuose girdimos naujos pavardės dėl galimų kandidatų į Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos (SAM) ministerijas, skelbia portalas delfi.lt.
Portalo šaltinių teigimu, sveikatos apsaugos ministru galėtų tapti Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas. Pastarasis buvo ilgametis Antakalnio poliklinikos direktorius.
Tuo metu naująja švietimo, mokslo ir sporto ministre galėtų būti socialdemokratė Raminta Popovienė. Visgi, pastaroji portalui kol kas atsisakė komentuoti galimybes dirbti Vyriausybėje.
Anksčiau „Delfi“ skelbė, kad šią vietą galėtų užimti socialdemokratai Remigijus Motuzas arba Orinta Leiputė.
Kaip skelbta anksčiau, naujoje Vyriausybėje Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ teks Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos. Tuo metu R. Žemaitaičio „Nemuno aušrai“ – Žemės ūkio, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos. Savo ruožtu socialdemokratai vadovaus 9 ministerijoms.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Prezidentas Gitanas Nausėda tokį LSDP sprendimą pavadino klaida.
„Mėginau paaiškinti, kokių problemų ši koalicija galėtų susilaukti. Manau, kad buvo padaryta klaida ir įrodinėti, kad tai nebuvo klaida, koalicijai teks visas artimiausias savaites“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė ir tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Savo ruožtu naujojo Seimo priesaikos dieną šalia parlamento aktyvistai rengia protesto akciją „Dešimt tylos minučių“, kurios metu siekia išreikšti nepasitenkinimą dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo naujojoje koalicijoje.
NVSC: šiemet šalyje registruotas 201 pneumokoko atvejis
Nuo šių metų sausio iki spalio Lietuvoje užregistruotas 201 pneumokokinės infekcijos atvejis, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Pasak NVSC, 16 susirgimų pneumokoku fiksuota tarp vaikų, 0–7 metų amžiaus grupėje, 185 – tarp suaugusiųjų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 94 metų.
Stebima, kad sergamumas šia infekcija pastaraisiais metais auga. Jo rodiklis 2022 metais siekė 3,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2023 m. – 4,7 atvejo.
Pasak NVCS specialistų, siekiant pažaboti šią ligą, reikalinga užtikrinti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis. Vis tik, NVSC duomenimis, Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos kasmet paskiepijama apie 80 proc. vaikų (2022 m. – 80,8 proc., 2023 m. – 81,7 proc.), tad vakcinacijos apimtys išlieka nepakankamos.
Primenama, kad 2 mėn., 4 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus vaikai valstybės biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nemokamai.
Tuo metu kiti asmenys, nepriklausantys pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms, gali pasiskiepyti vienkartine pneumokokinės infekcijos vakcinos doze asmeninėmis lėšomis.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad dažniausia gripo komplikacija yra pneumonija, todėl svarbu skiepytis ir nuo gripo. Vieno apsilankymo pas gydytoją metu rekomenduojama pasiskiepyti nuo kelių užkrečiamųjų ligų – nuo pneumokokinės infekcijos, gripo ir (ar) COVID-19 ligos.
Vyriausybė registravo projektą dėl Čiurlionio vardo suteikimo Vilniaus oro uostui
Vyriausybės kanceliarija registravo nutarimo projektą, kuriuo numatoma Vilniaus oro uostui nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos suteikti simbolinį „Čiurlionio“ vardą.
Galimas sprendimas numatomas atsižvelgiant į būsimas kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Vis tik projektas dar kol kas yra tik derinimo stadijoje.
Kaip jau pranešė ELTA, prie Vyriausybės suburtai darbo grupei svarstant idėją Vilniaus oro uostui suteikti M. K. Čiurlionio vardą, Lietuvos oro uostai (LTOU) procese pasigenda aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo. Susisiekimo bendrovės teigimu, sostinės oro uosto pavadinimo atnaujinimas neturėtų būti finansuojamas bendrovės lėšomis.
Tarpinstitucinė darbo grupė sudaryta 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.
Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.
Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.
1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.
Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
F. Jansonas apie galimas URM ir KAM ministrų kandidatūras: pavardžių esame aptarę ne vieną
Šalies vadovo vyriausias patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad Prezidentūra yra aptarusi jau ne vieną galimą kandidatą į užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų postus. Anot jo, šias
pareigas galėtų užimti tiek asmenys iš prezidento komandos, tiek ir iš diplomatinio korpuso.
„Tai gali būti žmonės iš diplomatinio korpuso, tai gali būti žmonės iš prezidento komandos. Be abejo, pirmiausia bus žiūrima į profesionalumą ir patirtį“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
„Pavardžių, be abejo, esame aptarę, ir ne vieną – pasirinkimo klausimas. Prezidentas atėjus laikui pasirinks ir praneš“, – akcentavo jis.
F. Jansonas tikina, kad prezidentas labai aktyviai dalyvaus skiriant Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovus. Pasak jo, tai yra labai svarbu ir norint užsienio partneriams pademonstruoti, kad nepaisant sprendimo „Nemuno aušrą“ priimti į valdančiąją koaliciją, Lietuva nekeičia savo krypties.
„Tai, kad prezidentas dalyvaus ir galbūt siūlys kandidatus į šias pozicijas – tai be abejo. Nes jo patikimumas ir požiūris į jį yra kitoks negu šiuo metu į koaliciją“, – pabrėžė šalies vadovo patarėjas.
„Nes nėra vien tik užsienio reikalų ministro, krašto apsaugos ministro darbas, (…) parodant, kad Lietuva nepakeitė savo kurso, ji yra demokratinė, teisinė valstybė su vakarietiškomis vertybėmis ir mes netampame Vengrija ar kažkuo“, – sakė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad jo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė būtų geriausia kandidatė į užsienio reikalų ministrus.
Visgi pati prezidento patarėja neatsako, ar matytų save šioje pozicijoje. A. Skaisgirytė akcentuoja, kad šalies vadovas, sprendžiant, ką skirti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovu, palaikys tamprų ryšį su rinkimus laimėjusia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tarp galimų kandidatų į vadovauti URM viešoje erdvėje įvardinamas ir kadenciją baigiantis Lietuvos ambasadorius prie NATO, diplomatas Deividas Matulionis.
Tuo metu viešoje erdvėje kalbama, kad į KAM ministrus bus siūloma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė.
Šalyje daugėja sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų ligomis: daugiausia jų – Vilniaus apskrityje
Pastarąją savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu, koronavirusu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo ir siekė 1043,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaitę anksčiau jis sudarė 878,1 atvejo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
NVSC duomenimis, lapkričio 4–10 dienomis mažiausias sergamumas fiksuotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko du asmenys, dėl koronaviruso – 72 asmenys, iš jų 5 gydėsi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užregistruota, o koronavirusas pražudė 5 žmones. Visi asmenys buvo vyresni nei 79 metų amžiaus.
Sveikatos specialistai primena, kad patikimiausia apsauga nuo gripo ir koronaviruso yra skiepai. Rekomenduojama nuo abiejų ligų pasiskiepyti vieno vizito pas gydytoją metu. Ypač raginami aktyviai skiepytis asmenys, priklausantys rizikos grupėms.
NVSC duomenimis, per rugsėjį ir spalį nuo gripo nemokamai pasiskiepijo 146 747 rizikos grupėms priklausantys asmenys.
„Via Lietuva“: 26-iuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose įgyvendinta 40 eismo saugumą didinančių sprendimų
26-iuose pavojinguose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose nuo pavasario pavyko įgyvendinti 40 eismo saugumą didinančių sprendimų, praneša „Via Lietuva“.
Kaip nurodo bendrovė, pavojinguose kelių ruožuose bei sankryžose buvo atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, įrengiami greičio mažinimo kalneliai bei kelių ženklinimas, pertvarkytos avaringos sankryžos bei įrengtos atskiros kairiojo posūkio juostos.
Skaičiuojama, kad šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra nustatytos 33 „juodosios dėmės“, o jų skaičius kasmet nuosekliai mažėja: 2023 m. jų buvo užfiksuota 38, 2022 m. – 42. Numatoma, kad likusiuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose bei sankryžose „Via Lietuva“ iki kitų metų pabaigos įgyvendins 45 eismo saugumą didinančius sprendimus.
Kelio, gatvės ruožas ar sankryža laikomi „juodosiomis dėmėmis“, jeigu juose per pastaruosius 4 kalendorinius metus yra įvykę 4 arba daugiau įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti arba žuvo žmonės. Akcentuojama, kad „juodosios dėmės“ dažniausiai atsiranda pėsčiųjų perėjose, vieno lygio sankryžose su nesaugiais kairiaisiais posūkiais ir šviesoforu reguliuojamose sankryžose.
Užimtumo tarnyba: Lietuvoje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto
Lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 152,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, šalyje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto ir lapkričio pradžioje siekė 8,4 proc.
Pabrėžiama, kad nedarbas mažėjo 45 iš 60 šalies savivaldybių. Didžiausias šio rodiklio mažėjimas buvo fiksuojamas Kalvarijoje (1 proc. punktu), Kazlų Rūdoje ir Šakiuose (po 0,8 proc. punkto).
Vis dėlto, tarnybos duomenimis, kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis, pasibaigus šiltajam sezonui, išaugo. Skaičiuojama, kad Neringoje nedarbas išaugo 0,9 proc. punkto, o Birštone ir Palangoje – po 0,5 proc. punkto. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies registruotas nedarbas yra 0,2 proc. punkto didesnis.
Kaip praneša tarnyba, spalį į darbo rinką sugrįžo 21,8 tūkst. asmenų. Tai 3,5 tūkst. (19,1 proc.) daugiau nei prieš metus, bet 12 proc. mažiau nei rugsėjį. Pažymima, kad daugiau gyventojų rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus – ją pradėjo 8,6 tūkst. asmenų. Tai 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Skaičiuojama, kad rudens viduryje darbdaviai Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje paskelbė 15,1 tūkst. darbo pozicijų – 6,6 proc. mažiau nei rugsėjį. Darbo pasiūlymų skaičiaus sumažėjimas labiausiai fiksuojamas apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bei švietimo srityje, kur darbuotojų paieška rudenį įprastai būna pasyvesnė. Taip pat nurodoma, kad mažiau laisvų vietų paskelbė statybos sektoriaus ir prekybos įmonės.
Tuo metu apdirbamosios gamybos įmonėse siūlomų darbo vietų skaičius ūgtelėjo. Jose buvo užfiksuotas didžiausias laisvų darbo vietų skaičius nuo metų pradžios – 3,1 tūkst. Daugiausiai darbo pasiūlymų darbdaviai paskelbė didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje (3,6 tūkst.), Kaune (2,1 tūkst.) ir Šiauliuose (1,4 tūkst.), praneša Užimtumo tarnyba.
Akcentuojama kad labiausiai dirbančių gyventojų skaičius padidėjo švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, o sumažėjo transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimu užsiimančiose įmonėse.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją