Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Prezidentas teigiamai vertina galimą K. Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus: kodėl gi ne?
Prezidentas Gitanas Nausėda neatskleidžia, ar viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad jo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys yra svarstomas kaip kandidatas į užsienio reikalų ministrus, yra teisinga. Visgi, šalies vadovo vertinimu, K. Budrio kompetencijos būtų tinkamos ministro kėdei užimti.
„Dar neturime ministro pirmininko ir kalbėti apie kandidatus ministro pareigoms užimti gali būti ankstoka. Kantrybės nebereikės daug, tai yra kelių dienų klausimas. Turėsime visą sąrašą kandidatų, tada ir kalbėsime apie kiekvieną iš jų“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Nausėda.
„Yra daug tinkamų kandidatų Lietuvoje, tačiau jie negali užimti ministro pareigų dėl vienokių ar kitokių priežasčių, todėl dažnai pasirinkimas susiaurėja iki tam tikro lygio. Pono Budrio personalija man yra puikiai žinoma, tai tikrai yra kvalifikuotas, labai darbštus, gebantis gerai perteikti mintis žmogus – kodėl gi ne?“, – akcentavo jis.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino, jog prezidento pasirinktas užsienio reikalų ministras „būtų naujiena“. Visgi, jis pabrėžė, kad tai užtikrintų sklandesnius santykius tarp Vyriausybės ir prezidentūros.
„Būtų naujiena, bet tas bendradarbiavimas, jeigu tai lems sėkmingą užsienio politikos vykdymą ir gerą Vyriausybės ir Prezidentūros bendradarbiavimą, nuo to laimėsime tik mes visi kartu“, – žurnalistams teigė jis.
Tačiau demokratų lyderis pabrėžė, kad tokie susitarimai yra G. Nausėdos ir būsimojo premjero reikalas.
„Tai yra premjero ir prezidento sutarimo reikalas, ir socialdemokratų frakcijos, nes ji turi atsakomybę Vyriausybėje už užsienio politiką“, – dėstė S. Skvernelis.
„Jeigu kolegos neturėtų kandidato ką pasiūlyti, tai tarnybinės pagalbos būdu gali būti pasiūlytas ir kitos institucijos kandidatas“, – pridūrė jis.
Tai, kad prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais yra svarstomas kaip galimas kandidatas į užsienio reikalų ministrus, pirmadienį skelbė portalas 15min.lt.
Pats K. Budrys LRT radijui pripažino, kad svarstytų siūlymą vadovauti Užsienio reikalų ministerijai (URM).
Anksčiau kaip potenciali kandidatė į Lietuvos diplomatijos vadovus buvo minima kita G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas G. Nausėda susitiko su rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatu į ministrus pirmininkus G. Palucku. Jo kandidatūrą Seimui ketinama pateikti kitą antradienį.
G. Paluckas tikino, kad susitikimo su prezidentu metu aptarė potencialius pretendentus į būsimą Ministrų kabinetą. Visgi, kokių reakcijų sulaukė iš šalies vadovo, politikas neatskleidžia.
Kadenciją baigianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, prisiekus naujajam Seimui, grąžino įgaliojimus prezidentui. Šis savo ruožtu pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas tol, kol bus paskirta naujoji Vyriausybė.
Jei Seimas patvirtins G. Palucko kandidatūrą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Dalis Seimo komitetų išsirinko pirmininkus
Dalis Seimo komitetų antradienį surengtuose posėdžiuose išsirinko savo pirmininkus, kurių kandidatūroms dar turės pritarti ir Seimas.
Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje vienbalsiai pirmininku išrinktas socialdemokratas Linas Jonauskas.
Jo pavaduotoja tapo konservatorė, praeitoje kadencijoje šio komiteto pirmininke buvusi Aistė Gedvilienė.
Savo ruožtu Kultūros komitetas naujuoju pirmininku bendru sutarimu išsirinko socialdemokratą Kęstutį Vilkauską.
Praėjusią kadenciją komitetui vadovavo konservatorius Vytautas Juozapaitis, posėdžio metu tikino besąlygiškai palaikantis K. Vilkausko kandidatūrą.
„Noriu paraginti komiteto naujus narius balsuoti už K. Vilkauską kaip itin kompetentingą, nes jis turėjo labai gerą ketverių metų praktiką, tikrai puikiai žino, kaip reikia vadovauti komitetui“, – posėdžio metu sakė konservatorius.
V. Juozapaitis buvo išrinktas komiteto pirmininko pavaduotoju.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke trečiadienį buvo išrinkta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Vaida Aleknavičienė.
Šiai kandidatūrai komitetas pritarė bendru sutarimu. Komiteto pavaduotojo rinkimus buvo nuspręsta atidėti iki kito posėdžio.
Praėjusioje kadencijoje Švietimo ir mokslo komitetui vadovavo Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas.
Kai kurių kitų komitetų pirmininkų rinkimai numatyti trečiadienį. Ketvirtadienį Seimas ketina priimti galutinį sprendimą dėl komitetų vadovybės.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai numatytos 9 komitetų pirmininkų pozicijos, „Nemuno aušros“ frakcijai – 4, o Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 3.
Reguliuotojas ketina nustatyti iki 5 proc. didesnę visuomeninę kainą už elektros kilovatvalandę
Kitąmet visuomeniniame tiekime esantys gyventojai už elektrą mokės brangiau, kaina už kilovatvalandę (kWh) didės iki 5 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Jau anksčiau VERT nustatė kitų metų pirmajam pusmečiui (nuo 2025 m. sausio 1 iki birželio 30 d.) prognozuojamas didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas.
Tai aktualu trečiojo liberalizavimo etape esantiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ar nusprendė likti prie visuomeninio tiekimo. Šie gyventojai per metus suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros. Visuomeninės tiekimo kainos nebegalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Prognozuojama, kad vienos laiko zonos „standartinį“ planą turintys gyventojai, nuo šių metų liepos 1 d. mokėję 19,7 centų už kWh elektros (su PVM), nuo kitų metų sausio 1 d. mokės 4 proc. daugiau – 20,5 centų už kWh.
Tuo tarpu dviejų laiko zonų planą „standartinio“ plano dieninė dedamoji sudarys 23,3 centus už kWh arba 3,56 proc. daugiau nei dabar (nuo liepos – 22,5 centus). Šio plano naktinės dedamosios kaina sieks 13,9 centus už kWh ir bus 4,51 proc. didesnė (dabar – 13,3 centų).
Tiesa, kainos keisis ir daliai nepriklausomą tiekėją pasirinkusių gyventojų.
„Kadangi galutinį tarifą sudaro tiek reguliuojama kaina, tiek kintama, ir atitinkamai pagal skirtingus planus, jeigu yra reguliuojamos kainos mažėjimas, tokiu atveju tai turėtų atsispindėti ir nepriklausomo elektros tiekimo sutartyse. (…) Ta kaina bus automatiškai perskaičiuota nepriklausomo tiekėjo ir tai atsispindės sąskaitoje už sausio ir vėlesnius mėnesius“, – žurnalistams pirmadienį sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Šiuo metu reguliuotojo buitiniams vartotojams nustatyta vidutinė elektros kaina siekia 19,221 cento už kilovatvalandę (kWh).
VERT skaičiavimu, vidutinis visuomeninį tarifą turinčių gyventojų elektros sąskaitos pokytis, lyginant su antruoju šių metų pusmečiu, kitąmet sieks 0,54 euro ir 0,48 euro (atitinkamai turintiems „standartinio“ plano vienos ir dviejų laiko zonų tarifus).
R. Pocius taip pat pridūrė, kad dalis gyventojų, pasirinkusių nepriklausomą tiekėją, permoka už elektrą. To priežastis yra nepakankamas domėjimasis rinkoje siūlomomis kainomis.
VERT duomenimis, daugiau nei 200 tūkst. žmonių moka daugiau nei 0,29 euro už kWh elektros, apie 550 tūkst. vartotojų – nuo 25 iki 29 centų už kWh.
„Reikėtų paraginti visus vartotojus būti aktyviais, juolab kad noriu priimti, kad visiems vartotojams nepriklausomo tiekėjo pakeitimas nieko nekainuoja“, – teigė R. Pocius.
Tuo tarpu šiek tiek turėtų didėti ir vidutinės gamtinių dujų sąskaitos pirmajai ir antrajai vartotojų grupei priklausantiems gyventojams.
Pirmajai grupei priklauso tie žmonės, kurie dujas naudoja buityje gamindami valgį ir suvartoja jų mažiausiai, antrajai – tie, kurie dujomis šildosi namus.
Pirmosios grupės vartotojams VERT didina abonentinį mokestį, tačiau kaina už kubinį metrą gamtinių dujų mažėja.
Nuo sausio 1 d. keičiama kainodara pirmos grupės vartotojams. Planuojama, kad pastovioji dujų kainos dalis didės nuo 0,56 iki 0,99 euro už kubinį metrą, o kintamoji dalis mažės nuo 1,05 iki 0,99 euro už kubinį metrą.
Anot R. Pociaus, kainodara keičiama siekiant objektyvesnių kainų, nes pastoviojoje dalyje nėra įskaičiuoti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) valdomos infrastruktūros kaštai.
„Būtent tokios kainodaros pokytis yra tas, kad iki šios dienos turime apie 45 tūkst. gamtinių dujų vartotojų pirmoje grupėje, kurie apskritai nevartoja gamtinių dujų, nors yra prisijungę prie gamtinių dujų tinklų. (…) Numatoma 25 proc. skirstymo kaštų įvertinti į pastovią kainos dalį, tai leistų (…) solidariai prisidėti prie šito mokesčio“, – teigė VERT vadovas.
„Kintamoji kainos dalis mažėtų visiems kitiems (pirmos – ELTA) grupės vartotojams 6 centais už kubinį metrą“, – aiškino R. Pocius.
Antrajai grupei priklausantiems vartotojams pastovioji kainos dalis, kaip prognozuojama, nesikeis – liks 3,99 eurai per mėnesį, o kintamoji kainos dalis, prognozuojant gamtinių dujų kainos augimą pasaulinėse rinkose, didės nuo 0,55 iki 0,65 centų už kubinį metrą dujų.
Tiek dujų, tiek elektros kainas VERT patvirtins iki lapkričio 30 d.
Pilietybės siekianti A. Reed lietuviškai dėkojo prezidentui G. Nausėdai už susitikimą: manau, labai gerai pavyko
Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikusi Lietuvos pilietybės siekianti ledo čiuožėja Allison Reed tikisi palankaus šalies vadovo sprendimo. Čiuožėjos nuomone, jos lietuvių kalbos žinios prezidentui turėjo palikti įspūdį.
„Jaučiuosi dėkinga, kad prezidentas norėjo mane pakalbinti. Iki šios akimirkos buvo ilgas kelias, bet dabar esu labai laiminga. Aš manau, kad pavyko labai gerai“, – žurnalistams po susitikimo teigė A. Reed.
„Jis sakė, kad mūsų naujausi pasiekimai pakeitė jo mintis, lyginant su pastaraisiais keliais bandymais gauti pilietybę. Laukiu oficialaus teigiamo atsakymo, bet palauksiu, kol jis pats apsispręs“, – dėstė ji.
Anot čiuožėjos, prezidentas domėjosi jos ateities planais ir praeities pasiekimais. Savo ruožtu ji pati tikino lietuviškai paklaususi G. Nausėdos apie jo turimą knygų kolekciją bei paprašė patarimų, kaip greičiau išmokti lietuvių kalbą.
„Tikiuosi, kad padariau jam įspūdį dėl savo lietuvių kalbos lygio. Buvo didelė garbė su juo susitikti ir labai vertinu, kad jis to susitikimo norėjo“, – dalinosi A. Reed.
„Atstovavau Lietuvai pastaruosius aštuonerius metus ir buvo labai ilgas kelias. Tačiau tikiuosi, kad trečias kartas bus laimingas“, – pridūrė ji, omenyje turėdama ankstesnius nesėkmingus bandymus išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę.
Spalio mėnesį posėdžiavusi Pilietybės reikalų komisija vienbalsiai pasiūlė šalies vadovui G. Nausėdai išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę A. Reed. Galutinį sprendimą dėl pilietybės suteikimo priima prezidentas.
Visgi, kol kas nėra aišku, kada prezidentas priims galutinį sprendimą dėl pilietybės suteikimo A. Reed.
ELTA primena, kad A. Reed jau du kartus yra prašiusi prezidento išimties tvarka suteikti jai Lietuvos pilietybę. Pastarąjį kartą lietuviško paso neturėjimas užkirto kelią A. Reed ir jos partneriui Sauliui Ambrulevičiui dalyvauti 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.
Prezidentas G. Nausėda po šiais metais poros iškovotų laimėjimų pozityviai vertino galimybes A. Reed suteikti Lietuvos pilietybę. Anksčiau kelis kartus čiuožėjos prašymą gauti Lietuvos pilietybę atmetęs šalies vadovas tikina – dėl poros demonstruojamų pasiekimų į šį klausimą žiūri kitaip.
Sausio viduryje Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius bei pagerino asmeninius rekordus. Paskutinį kartą šiame čempionate tokius pasiekimus rodė Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, pelnę bronzos medalius 2006 m.
Jeigu prezidentas suteiktų pilietybę A. Reed, tai būtų jau trečioji G. Nausėdos suteikta pilietybė išimties tvarka.
G. Paluckas su prezidentu aptarė potencialias kandidatūras į ministrus: ar baltas, ar juodas dūmas – paaiškės vėliau
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pirmadienį vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu tikina aptaręs potencialius pretendentus į būsimą Ministrų kabinetą. Visgi, kokių reakcijų sulaukė iš šalies vadovo, politikas neatskleidžia.
„Su prezidentu turėjome tikrai konstruktyvų, gerą, skaidrų pokalbį. Tikrai juo labai džiaugiuosi“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Buvo aptarinėjamos ir tam tikros pavardės, kurios šmėžavo ir žiniasklaidoje, bet aš pavardžių šiandien nekomentuosiu“, – teigė jis, neatskleisdamas, kokių reakcijų sulaukė iš šalies vadovo.
„Ar baltas, ar juodas dūmas – paaiškės kiek vėliau. Šiandien buvo tiesiog aptarta gerame fone, gera nuotaika įvairios ir kitos aktualijos – tame tarpe ir (kandidatų į ministrus – ELTA) pavardės. Bet pavardžių šiandien nekomentuosiu“, – tęsė jis.
G. Paluckas taip pat patikino, kad susitikimo metu nebuvo kalbama apie koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ teikiamas kandidatūras į Vyriausybę.
Klausiamas, ar iš prezidento sulaukė pasiūlymų, ką būtų galima deleguoti į Užsienio reikalų ministeriją (URM), G. Paluckas neatsakė. Prezidentūra anksčiau buvo užsiminusi, jog dėl tarptautinėje erdvėje kilusio skandalo, socialdemokratams nusprendus į koaliciją kviesti antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio politinę jėgą, užsienio reikalų ministro kandidatūrą galėtų siūlyti ir šalies vadovas.
„Pokalbio turinio, siūlymų ar pavardžių šiandien tikrai nekomentuosiu, nes procedūriškai dar yra per anksti“, – kartojo kandidatas į premjerus, akcentuodamas, jog mažinti kilusią reputacinę žalą Lietuvai bus kiekvienos valdžios tikslas.
„Mūsų, matyt, visų valdžios grandžių tikslas – stengtis, kad ta reputacija ir įvaizdis būtų teisingi ir neiškraipant įvairiausių faktų, todėl ir aš pats asmeniškai esu skambinęs Vokietijos socialdemokratų vadovams“, – teigė G. Paluckas.
Tuo metu pasiteiravus, ar šalies vadovas G. Nausėda iškėlė kokių nors lūkesčių būsimajam Ministrų kabinetui, socialdemokratas pakartojo jau anksčiau prezidento išsakytą poziciją.
„Prezidentas jau anksčiau yra išsakęs tuos reikalavimus – turi būti patyrę asmenys, turintys viešojo administravimo patirties, skaidrūs asmenys, pasiruošę dirbti Lietuvai“, – apibendrino Seimo narys.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatu į ministrus pirmininkus Gintautu Palucku.
Jo kandidatūrą Seimui ketinama pateikti kitą antradienį.
Kadenciją baigianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, prisiekus naujajam Seimui, grąžino įgaliojimus prezidentui. Šis savo ruožtu pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas tol, kol bus paskirta naujoji Vyriausybė.
Kaip numato įstatymas, šalies vadovas Seimui turi teikti ministro pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 15 dienų. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
S. Skvernelis pirmuoju Seimo vicepirmininku siūlys skirti socialdemokratą J. Oleką
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pirmuoju vicepirmininku siūlys skirti socialdemokratą Juozą Oleką.
„Nėra jokios paslapties – (siūlysiu – ELTA) gerbiamą Juozą Oleką“, – pirmadienį Seimo seniūnų sueigos posėdyje teigė S. Skvernelis.
Apie tai politikas užsiminė paprašytas įvardyti, kas bus siūlomas į paskutiniąją likusią Seimo vicepirmininko poziciją. Visgi, į šį klausimą atsakyta nebuvo. Pagal partijų susitarimą, paskutinioji vicepirmininko kėdė liko „Nemuno aušrai“.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024–2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Taip pat patvirtinti jo pavaduotojai: socialdemokratai Juozas Olekas, Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė, konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024–2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Tiesa, kol kas neaišku, kas užims „Nemuno aušrai“ likusią vicepirmininko kėdę.
Seimo pirmininkas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.
Kalėdų eglutė šiemet bus brangiausia Vilniuje, pigiausia – Klaipėdoje
Kalėdų laikotarpiui besiruošiantys didieji šalies miestai jau suplanavo, kada įžiebs švenčių simboliu tapusias miesto egles. Brangiausia kalėdinė puošmena šiemet stovės Vilniuje, pigiausia – Klaipėdoje.
Sostinės savivaldybės teigimu, šiemet miesto eglė kainuos 118,7 tūkst. eurų (su PVM), kai pernai jos kaina siekė maždaug 30 tūkst. eurų mažiau – beveik 90 tūkst. eurų. Eglės įžiebimas Katedros aikštėje vyks lapkričio 29 d., detalesnio eglės dizaino savivaldybė neatskleidžia.
Tą pačią dieną eglę Laisvės aikštėje įžiebia ir Panevėžys, jos kaina siekia 42 tūkst. eurų su (PVM). Savivaldybė Eltai nurodė, kad Aukštaitijos sostinė statys karkasinę, iš natūralių eglišakių sukonstruotą 18 metrų eglę, papuoštą 3D rombo formos dekoracijomis ir 8 tūkst. lempučių.
Kaunas, vykstant rekonstrukcijai Rotušės aikštėje, natūralią miesto eglę perkelia į Vienybės aikštę. 18 metrų aukščio žaliaskarę miestui padovanojo Šilainių gyventoja, medžio įrengimo ir papuošimo kaina siekia 80 tūkst. eurų (su PVM). Įžiebimo šventė planuojama lapkričio 23 d.
Šiemet mažiausiai lėšų išleista kalėdinei uostamiesčio eglei, jos kaina siekia kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Natūralią eglę uostamiesčiui devintus metus dovanoja gyventojai, šisyk ji atkeliaus iš šalia uostamiesčio esančio Jakų kaimo.
Nors pats medis nekainuoja, lėšos skiriamos jo mechanizmui.
„Kadangi šiais metais Klaipėda žada nustebinti besisukančia eglute, kainuos pats eglę sukantis mechanizmas. (…) Projektas tvarus – bus galima naudoti ne vieną kartą. Vasarą, patobulinus konstrukciją, vietoje eglės su tuo pačiu mechanizmu galima sukurti besisukančią sceną“, – Eltai teigė uostamiesčio savivaldybė.
Įžiebimo šventė planuojama paskutinę lapkričio dieną.
Paskutiniai iš didžiųjų šalies miestų Kalėdų laukti pradeda Šiauliai, čia eglės įžiebimas vyks gruodžio 7 d. Prisikėlimo aikštėje. Miestas taip pat pasirinko natūralią eglę, tad apie 38 tūkst. eurų išleista eglės papuošimui ir kalėdinių dekoracijų, kurios bus naudojamos ir kitąmet, gamybai.
Anot Šiaulių savivaldybės, pernai lėšos dekoracijoms ir papuošimui siekė 20 tūkst. eurų.
„Kitais metais eglutę planuojama puošti su turimomis dekoracijomis, neinvestuojant į įsigijimą“, – Eltai nurodė savivaldybė.
Teismas iš V. Matijošaičio ir Kačiūniškės dvaro darbų vadovo už žalą kultūros vertybėms priteisė 15,8 tūkst. eurų
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukciją vykdžiusio darbų vadovo paveldosaugininkams priteisė 15 tūkst. 886 tūkst. eurų.
Žala priteista nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytai žalai ir nuostoliams atlyginti, antradienį paskelbė teismas. Civilinė byla abiejų šalių sutikimu buvo išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, Eltą informavo teismo atstovė Rugilė Gerdvilienė.
Anksčiau V. Matijošaičiui, bendrovei „Kauno saulėtekis“ ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukcijos darbų vadovui Andriui Šumskui buvo pareikštas ieškinys dėl 34 tūkst. neturtinės žalos, padarytos rekonstruojant minėtą dvarą.
Kovą Kauno apygardos teismas šią civilinę bylą grąžino Kauno apylinkės teismui, kad būtų iš naujo sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio nustatymo. Po mėnesio Kauno apylinkės teisme buvo gautas patikslintas 15 tūkst. 886 eurų Kultūros paveldo departamento ieškinys dėl nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo.
Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartį, Kultūros paveldo departamentas atnaujino Sužalotų kultūros paveldo objektų – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų, tai yra svirno ir dvaro – atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos darbą.
Komisija perskaičiavo žalos dydį ir nustatė, kad nuostolių, padarytų sužalojus (sunaikinus) kultūros paveldo objektus ir taip valstybei negrįžtamai praradus nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu, yra 15 tūkst. 886 eurai.
Tačiau paveldosaugininkai turės V. Matijošaičiui ir A. Šumskui atlyginti dalį jo reikalautų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai prašė jiems priteisti po daugiau nei 3 tūkst. eurų kiekvienam.
Kadangi prašyta priteisti 33 tūkst. 995 eurų suma patikslintu ieškiniu buvo sumažinta iki 15 tūkst. 886 eurų, teismas mano, kad buvo patenkinta 47 procentai ieškovo pradinio ieškinio reikalavimų. Teismo vertinimu, iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimis turi būti priteista 53 procentai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš ieškovo kiekvienam atsakovui priteisiama po 1 tūkst. 605 eurus.
Kultūros vertybių registre rašoma, kad 1929 m. Kačiūniškės dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės.
Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Architektas sukūrė savitą projektą su rūmų bokštu, taip pat buvo įrengta Kačiūniškės Švč. Marijos koplyčia, laikytos pamaldos. Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
2013 m. Kauno rajono kolegijai buvo pristatytas Kačiūniškės dvaro kaip kultūrinio-istorinio turizmo centro architektūrinės projektinės vizualizacijos ir investicinis projektas, įsteigiant viešąją įstaigą „Kačiūniškės dvaras“.
Portalo „Delfi“ atliktame tyrime buvo skelbta, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis be jokių leidimų ir projektų 2019 m. nugriovė pertvarkytame Kačiūniškės dvare buvusius tvartą ir svirną. Šie pastatai buvo įtraukti valstybės saugomų vertybių sąrašą. Teigiama, kad kitus teritorijoje buvusius pastatus V. Matijošaitis tvarkė be leidimų ir suderintų projektų.
Kaip skelbta publikacijoje, griovimo ir tvarkymo darbus atliko su V. Matijošaičiu susijusi bendrovė „Kauno saulėtekis“.
V. Matijošaitis Kačiūniškės dvarą įsigijo iš Kauno rajono savivaldybės 2016 m., jau pradėjęs eiti mero pareigas. Kartu su 47 metams išnuomotu žemės sklypu politikui atiteko 2 gyvenamieji namai ir 5 ūkio pastatai, sandorio suma siekė 96,3 tūkst. eurų. Anot „Delfi“, dvaro tvarkymo darbai pradėti 2017 metais.
VRK: statistinis naujasis Seimo narys – vedęs penkiasdešimtmetis, turintis turto už 280 tūkst. eurų
Pasibaigus Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudarė statistinio parlamentaro portretą. Apibendrinus visą informaciją apie ketvirtadienį Kovo 11-osios Akto salėje prisiekusius politikus, statistinis Seimo narys yra aukštąjį išsilavinimą įgijęs beveik 51-erių metų vedęs vyras, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia daugiau kaip 280 tūkst. eurų.
VRK duomenimis, spalį vykusiuose rinkimuose Seimo nario mandatus iškovojo 103 vyrai ir 38 moterys. Dauguma Seimo narių yra 40–49 metų amžiaus grupėje (34,75 proc.). Daugiau kaip penktadalis (22,7 proc.) yra sulaukę 50–59 metų amžiaus, 20,6 proc. yra 60–69 metų amžiaus, 17 proc. – 30–39 metų. 3,5 procento yra sulaukę 70 ir daugiau metų, o pačioje jauniausioje, 18–29 amžiaus grupėje yra vos 1,4 procento parlamentarų.
Vyriausia naujos kadencijos Seimo parlamentarė – socialdemokratė Birutė Vėsaitė, jai 73-eji. Tuo metu jauniausias parlamento narys yra 28-erių „aušrietis“ Tadas Sadauskis.
Nors rinkimuose Seimo nario mandato siekė 8 savivaldybių merai, rinkėjų sprendimu į parlamentą pateko tik Joniškio savivaldybei vadovavęs liberalas Vitalijus Gailius.
Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekė 128 praėjusios kadencijos Seimo nariai, tačiau dirbti parlamente iš jų liko mažiau kaip pusė – 62.
Dar 28 Seimo nariai dėl darbo Seime jau paliko pareigas savivaldybių tarybose, į kurias buvo išrinkti.
Naujos sudėties Seime dirbs ir aštuoni milijonieriai. VRK duomenimis, turtingiausias parlamentaras – daugiamandatėje apygardoje išrinktas „Nemuno aušros“ atstovas Dainoras Bradauskas, kurio turtas yra įvertintas per 3,162 mln. eurų.
Toliau rikiuojasi kandidatas į premjerus socialdemokratas Gintautas Paluckas, turintis 2,138 mln. eurų vertės turto, kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į parlamentą išrinktas advokatas Ignas Vėgėlė (1,860 mln. eurų), „Laisvės ir teisingumo“ lyderis, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas (per 1,556 mln. eurų), Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka (1,359 mln. eurų), socialdemokratas Šarūnas Birutis (per 1,071 mln. eurų), „valstietis“ Bronis Ropė (per 1 mln. eurų), konservatorius Kazys Starkevičius (1 mln. eurų).
Tuo metu kukliausias naujos kadencijos parlamentaras yra socialdemokratas Ruslanas Baranovas, savo turto ir pajamų deklaracijoje deklaravęs nulius.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024–2028 m. kadencijos Seimas.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – praėjusią savaitę parlamento rinkimus laimėjusi LSDP pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją