„Esu gimusi ir augusi Alytuje – šiame mieste praleidau visas savo vaikystės ir paauglystės dienas. Ėjau į darželį, baigiau Jotvingių gimnaziją, lankiau Dailės mokyklą, Jaunimo centro kūrybines veiklas, kur susiformavo mano pirmosios svajonės bei meilė kūrybai. Studijuoti architektūros išvykau į Vilnių – miestą, kuris tapo mano antraisiais namais. Vilnius dabar yra mano kasdienybė, tačiau Alytus visada išlieka ypatingas – čia gyvena didelė dalis mano šeimos, o kiekvienas grįžimas į gimtinę suteikia gerų emocijų“, – sako Austėja Jurčiukonytė-Olišauskė, naujojo Jazminų parko projekto autorė.
– Austėja, kada supratote, kad Jūsų kelias yra kūryba?
– Kūryba mane lydėjo nuo vaikystės – piešiau, mėgau įvairius rankdarbius. Tėvai statėsi namus, kai buvau vaikas, mačiau šiuos procesus. Prisimenu, jog jau vaikystėje man buvo gražus žodis „architektas“, nors gerai nežinojau jo prasmės. Bėgant laikui ėmiau domėtis, ką veikia architektai, man tai atrodė įdomu. Savo tikslų link ėjau kryptingai, nebuvo dvejonių, kokias studijas rinktis. Dar besimokydama mokykloje, savaitgaliais važinėjau į Jaunojo architekto mokyklą Vilniuje ruoštis architektūros stojamiesiems egzaminams. Džiaugiuosi, kad šiame kelyje mane visada palaikė tėvai.
– Kiek metų dirbate architekte?
– Esu baigusi Vilniaus dailės akademijoje architektūros bakalauro studijas ir Vilniaus Gedimino technikos universitete architektūros magistro studijas. 2017-aisiais, dar studijų metais, pradėjau savo karjerą dirbdama įvairiose architektų įmonėse. Sukaupiau žinių bagažą ir leidausi į savo kūrybinę kelionę. Šiemet mano įmonė „AJ architects“ atšventė metų sukaktį. Esame jauna kūrėjų studija, kuri daugiausia projektuoja gyvenamuosius namus. Kuriame erdves, kurios įkvepia ir atspindi modernų gyvenimo būdą.
– Kokį suvokimą apie vizualų pasaulį Jums duoda architektūros sritis?
– Manau, kad mes, architektai, kitaip matome pasaulį. Mes analizuojame erdves, detales, struktūras, stebime, kaip jos veikia, analizuojame, kodėl buvo padarytas vienas ar kitas sprendimas. Kiekvienas sprendimas pasakoja istoriją ir formuoja žmonių patirtį. Man labai patinka prieiti apžiūrėti, paliesti medžiagas. Nuo profesijos nepabėgsi (šypsosi).
– Kaip atsirado bendradarbiavimas su Alytaus miesto savivaldybe?
– Su Alytaus miesto savivaldybe bendradarbiauju kurdama projektus mieste, įsitraukdama į diskusijas apie architektūrines idėjas. Esu sukūrusi Alytaus mieste, rajone ne vieną gyvenamojo namo projektą. Savo architektūros bakalauro darbą kūriau Alytaus dainų slėnyje. Su Alytaus dainų slėnio projektu Structum konkurse „Išmanusis miestas V“ laimėjau III vietą. Architektūros magistro darbą taip pat kūriau Alytuje, buvusioje Alytaus autobusų stoties vietoje. Magistro darbas buvo įvertintas 10-tuku ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos konkurse „Žaliasis kelias: klimato kaitos ir energetikos iššūkiai“ laimėjo II vietą. O 2022 m. gruodį prasidėjo Jazminų parko projektavimas.
– Koks jausmas sukurti savam miestui parką?
– Tai neapsakomas jausmas – didelė atsakomybė ir kartu didelis džiaugsmas. Žiūrėdama į savo sukurtą projektą, matau ne tik architektūrinius sprendimus, bet ir tai, kaip erdvė tampa gyva, kaip ją užpildo žmonės, jų šypsenos, vaikų juokas ir bendravimas. Tai yra tarsi kūrinys, kuris įgyja savo gyvenimą, ir aš džiaugiuosi, kad žmonės gali jį patirti ir jausti. Ypač malonu matyti, kaip žmonės išnaudoja kiekvieną parko kampelį, mėgaujasi poilsiu, fontanu, vedžioja savo augintinius, nes tai yra tikras įrodymas, kad projektas atlieka savo funkciją ir tapo gyva miesto dalimi.
– Žiūrint iš aukštai Jazminų parkas savo forma primena drugelį. Kaip kilo sumanymas kurti būtent drugelio formos skverą?
– Idėją sukurti parką, kurio forma primena drugelį, pasiūlė Alytaus miesto savivaldybės Didžiųjų projektų kategorijoje laimėjusios iniciatyvos autorė Ina Budrienė, diskusijų būdu išvystėme šią mintį. Norėjome sukurti harmoningą erdvę. Natūraliai tai padiktavo ir esami tvenkiniai teritorijoje. Drugelio forma simbolizuoja laisvę, lengvumą ir grožį, o parkas, kaip visuomeninė erdvė, ir turi būti ta vieta, kur žmonės gali atsipalaiduoti ir susilieti su gamta.
Be to, ši forma padeda sukurti įvairias zonas – atviras erdves ir intymesnes vietas, kur žmonės gali atrasti savo kampelį poilsiui, žaidimams ar socializacijai. Buvo siekis sukurti dinamišką, bet drauge ir ramų parką, kuriame kiekvienas lankytojas galėtų jaustis patogiai. Erdvės pritaikytos visų amžiaus grupių ir poreikių žmonėms.
Parko tikslas – kurti bendruomeniškumo jausmą, naujus socialinius ryšius, didinti vietovės biologinę įvairovę ir ekologinį poveikį aplinkai. Juo siekiama suteikti kokybišką poilsio erdvę gyvenamųjų namų rajone. Parko centrinėje dalyje suprojektuota jungiančioji arterija, kuria vyksta pagrindinis pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas. Sukurta takų trasa integruoja esamus pėsčiųjų ir dviratininkų srautus, kviečia sustoti ir pasimėgauti stotele.
– Jazminų parke panaudoti modernūs, išskirtiniai sprendimai. Papasakokite apie juos.
– Smagu, kad panaudojome modernius, išskirtinius sprendimus – liejama akmenėlių danga, Corten plienas, kurį matote parke, yra unikali medžiaga, laikui bėgant ji įgauna natūraliai besikeičiančią spalvą. Corten plienas, dar žinomas kaip atsparus oro sąlygoms plienas, natūraliai formuoja rūdžių sluoksnį (patiną), kuris stabdo tolesnę koroziją. Šis procesas vyksta dėl atmosferos poveikio, kai plienas kontaktuoja su deguonimi, drėgme ir temperatūros svyravimais.
Pavasarį, kai Corten plienas dėl atmosferos poveikio pasidengs reikiamu apsauginiu sluoksniu, tam, kad neteptų drabužių, planuojama sūpynių, suoliukų ir dviračių stovų tam tikras dalis padengti papildomu lako sluoksniu.
Greitai Corten plienas įgaus savo spalvą, kuri puikiai derės su žaliuojančia augalija, augalai parke sužaliuos, medžiai užaugs ir, laikui bėgant, tai bus vis jaukesnė vieta.
Liejama akmenėlių danga šiuo metu gali būti slidesnė dėl paviršiuje esančio šviežio klijų sluoksnio. Dangos sukibimas pagerės, kai eksploatacijos metu klijų perteklius nusidėvės, o akmenukai labiau atsivers ir paviršius taps šiurkštesnis.
Parko žavesiui ir išskirtinumui atsiskleisti reikia laiko. Ir, kaip ir visuose parkuose, smagiausia jais mėgautis geru oru. Parke sužydės jazminų krūmai, budlėjų krūmynai, kurie turėtų pritraukti drugelius – bus daug pilnesnė idėjos realizacija.
– Kai kur infrastruktūra atrodo tarsi surūdijusi. Taip atkartojama netoli čia buvusio geležinkelio idėja?
– Alytaus geležinkelis turi istorinę vertę. Geležinkelis buvo svarbi Alytaus istorijos dalis ir paliko gilų pėdsaką miesto kraštovaizdyje. Nuo dviračių tako pusės suprojektavau įėjimo arką su traukinio simboliu, tarsi pažymint stotelę, norėjau ne tik įamžinti šį istorijos momentą, bet ir sukurti jungtį tarp praeities ir dabarties. Manau, kad idėjos ir sprendimai, susieti su istorija šioje vietoje, gimė, nes esu kilusi iš Alytaus ir žinau miesto istoriją.
Man patinka, kai erdvės turi savo išskirtinumą, vietos identitetą. Jazminų parke tai yra medžiagiškumo išskirtinumas, prie pavadinimo tinkantys jazminų krūmai, traukinio simbolis, tai būtent šiai vietai tinkantys elementai. Mano tikslas, kad būtų idėja, kodėl priimti vieni ar kiti sprendimai, manau, šiame projekte idėjos puikiai realizuotos.
– Ar dažnai būnate Alytuje? Ko, Jūsų nuomone, dar reikėtų mieste?
– Daugiau laiko nei Alytaus mieste grįžusi praleidžiu Alytaus rajone – tėvų sodyboje, kur aplinka labai išpuoselėta ir jauki, tikras gamtos atokvėpis po Vilniaus šurmulio. Vasaromis vieną mėnesį kartu su vyru praleidžiame tėvų sodyboje. Alytus turi gražią gamtą, labai džiaugiamės išvystyta dviračių takų infrastruktūra. Gal galėtų atsirasti daugiau erdvių, kurios skatintų socialinį gyvenimą, bendruomeniškumą. Norėčiau, kad būtų atgaivinta buvusi Alytaus autobusų stoties vieta, nes tai centrinė miesto erdvė, kuri nėra gyva.
– Kaip apskritai mieste atsiradusios erdvės keičia pasaulį?
– Mieste atsiradusios viešosios erdvės, parkai turi didžiulę galią keisti ne tik patį miestą, bet ir žmonių kasdienybę. Parkai yra daugiau nei tik poilsio vietos – jie tampa bendruomenės susibūrimo centrais, skatina sveikesnį gyvenimo būdą ir stiprina emocinį ryšį su gamta. Svarbu harmonija tarp urbanistinės plėtros ir žaliųjų erdvių, ypač šiuolaikiniame sparčiai urbanizuojamame pasaulyje.
Tokios erdvės formuoja ir mūsų požiūrį į miestų planavimą bei tvarumą. Kai žmonės turi prieigą prie gražių ir funkcionalių viešųjų erdvių, jie labiau vertina savo aplinką, tampa sąmoningesni dėl ekologijos, o tai skatina globalius pokyčius. Tai rodo, kad architektūra neapsiriboja tik vizualine estetika – tai priemonė kurti geresnį gyvenimą.
– Ką labiausiai Jums patinka kurti?
– Daugiausia projektuojame gyvenamuosius namus ir kuriame interjerus. Šiais metais gražiausių fasadų konkurse „FACadE’24’“ gyvenamųjų pastatų kategorijoje mūsų realizuotas gyvenamojo namo projektas „Gyvenimas tarp medžių“ užėmė II vietą.
– Kokios kryptys, laikotarpiai Jus įkvepia kaip architektę, kur semiatės idėjų?
– Idėjų semiuosi iš kasdieninės aplinkos, parodų, konferencijų, kelionių. Dažnai ir sklypo vieta padiktuoja savo koncepciją. Taip pat įkvėpimo randu mene, mėgstu šiuolaikinio meno parodas, muziejus.
Neseniai teko lankytis Sevilijoje, kur didžiulį įspūdį paliko „Metropol Parasol“ – unikali, medinė architektūrinė struktūra, kurią sukūrė vokiečių architektas Jürgenas Mayeris.
Esu aplankiusi nemažai Europos miestų ir visada prieš keliones stengiuosi išsiaiškinti, kokius architektūros objektus būtų verta pamatyti. Labai patiko Kopenhagos architektūra ir interjerai. Galbūt viena iš mano svajonių – aplankyti Zaha Hadid studijos sukurtus objektus – drąsius, futuristinių formų kūrinius.
– Koks Jūsų santykis su daiktais? Kokių jų norite turėti?
– Vertinu kokybiškus ir ilgaamžius daiktus. Patinka apgalvotas dizainas, minimalistiški sprendimai. Daiktai turi padėti kurti harmoniją, įkvėpimo kupiną aplinką, o ne tapti nereikalingu balastu. Esu labiau minimalizmo šalininkė.
– Ar jau turite savo svajonių namus? Jei ne, kokie būtų Jūsų svajonių namai?
– Svajonių namai bus ateityje. Mano svajonių namai – tai erdvė, kurioje susijungia minimalizmas, jaukumas ir moderni estetika. Šiuo metu kuriu savo šeimos namo projektą Vilniaus rajone. Tai bus namai, kurie atspindės mūsų gyvenimo būdą ir vertybes. Vyraus modernios, švarios architektūrinės formos.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Laisvalaikiu mėgstu užsiimti veiklomis, kurios mane atpalaiduoja. Kai šilta, mėgstu važinėti dviračiu. Vertinu laiką gamtoje, patinka pasivaikščioti. Mėgstu lankytis parodose, muziejuose. Kelionės – svarbi laisvalaikio dalis. Namų aplinkoje mėgstu laidas apie dizainą, architektūrą. Man patinka, kai laisvalaikis būna ne tik malonus, bet ir praturtinantis, leidžiantis augti ir kurti naujas idėjas.
Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija