Smurtas artimoje aplinkoje – tai visuomenės rykštė, su kuria susiduria daugelis šeimų visoje Lietuvoje. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo fizinio ir psichologinio iki finansinio ar seksualinio smurto. Ši problema dažnai slepiama, o nukentėjusieji ilgai delsia kreiptis pagalbos dėl baimės, gėdos ar nežinios. Tačiau vis daugiau dėmesio skiriama pagalbos sistemoms, kurios siūlo kompleksinius sprendimus ir realią pagalbą nukentėjusiesiems.
Viena tokių pagalbos organizacijų – Alytaus miesto moterų krizių centras, vadovaujamas Irmos Treinavičienės. Ši organizacija vykdo tris projektus: „Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje“, „Pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis“, „Pagalbos tarnyba nukentėjusiems nuo bet kokios nusikalstamos veikos“ ir teikia paramą nukentėjusiems, siūlydama nemokamas konsultacijas, psichologinę bei teisinę pagalbą. Visos pagalbos yra konfidencialios, niekas iš šalies apie esamą situaciją nesužinos.
Apie smurto artimoje aplinkoje problemą, esamus iššūkius ir galimus sprendimus kalbamės su Alytaus miesto Moterų krizių centro vadove Irma Treinavičiene.
– Kokia situacija dėl smurto artimoje aplinkoje Alytaus apskrityje?
– Per šiuos metus fiksavome 2087 smurto atvejus. Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujieji įstatymai dėl apsaugos orderių, visus iškvietimus dėl smurto gauname tiesiogiai – iš Bendrosios pagalbos centro gauna policija, tuomet iš policijos pranešimai ateina tiesiogiai mums. Dauguma – apie 80 proc. – nukentėjusiųjų yra moterys, tačiau pasitaiko ir vyrų, taip pat kitų šeimos narių, kenčiančių nuo tėvų, brolių ar vaikų.
– Kaip veikia pagalbos mechanizmas, gavus pranešimą apie smurtą?
– Policija, gavusi pranešimą apie galimą smurtą, į įvykio vietą atvyksta per 45 minutes. Atvykus užpildoma anketa, nustačius, jeigu yra rizika smurtui artimoje aplinkoje, skiriamas 15 dienų apsaugos orderis, įpareigojantis smurtautoją pasitraukti iš namų. Jei smurtautojas neturi kur persikelti, jam laikiną gyvenamąją vietą parūpina savivaldybė. Mes susisiekiame su nukentėjusiuoju per 24 valandas, siūlome psichologinę, teisinę pagalbą, padedame užpildyti dokumentus ar net suteikiame trumpalaikio apgyvendinimo paslaugą. Esant poreikiui ir galimybėms, būna atvejų, jog atstovaujame ir teismuose. Jeigu nukentėjusiajai/-jam reikalinga kita pagalba, kurios neteikiame, ją organizuojame kitų socialinių partnerių pagalba. Pagrindinę pagalbą teikia konsultantas, kuris išsiaiškina situaciją, ko žmogui reikia. Jei žmogui reikalinga pagalba, kurios mes negalime suteikti, tai mes tą pagalbą organizuojame.
– Kas dažniausiai smurtauja?
– Nors tipinis atvejis – vyras prieš žmoną, smurtauti gali ir kiti šeimos nariai: sūnūs, dukros, tėvai. Dažnai smurtą lydi alkoholio vartojimo problemos.
– Ar apsaugos orderiai pasiteisina?
– Taip, jie suteikia laikiną apsaugą ir leidžia nukentėjusiesiems bent trumpam atsikvėpti. Per šį laikotarpį žmonės gali priimti sprendimus dėl savo ateities, o mes suteikiame visą reikalingą pagalbą.
– Kokios yra pagrindinės smurto formos?
– Fizinį smurtą lengviausia įrodyti, nes jis palieka žymes ant kūno. Šias žymes gali užfiksuoti tiek teismo ekspertas, tiek šeimos gydytojas.
Psichologinis smurtas – subtilus ir dažnai sunkiai įrodomas. Psichologinio smurto be specialistų pagalbos įrodyti neįmanoma, tačiau šiuo atveju orderis labai pasitarnauja, kai policija stebi pavojų keliantį žmogų, kuris kalba pakeltu tonu, tai gali fiksuoti kaip grėsmę. Yra tokių atvejų, kai pradedamos bylos dėl psichologinio smurto, tada reikia pereiti psichologines ekspertizės, bet tokia praktika Lietuvoje yra reta.
Persekiojimas ir finansinis smurtas taip pat yra rimtos problemos: ribojama aukos veikla, kontroliuojamos jos išlaidos. Persekiojimas sunkiai įrodomas, reikia ilgo laiko ir žmogaus atkaklumo tam įrodyti. Pareigūnai pagal įstatymo raidę kiekvieną atvejį traktuoja kaip atskirą, todėl persekiojimas teisiškai yra sunkiai atsekamas. Labai sudėtinga surinkti medžiagą, kai tokia sistema, nes daugkartinius atvejus reikia sujungti į vieną, ir traktuoti kaip persekiojimą.
Finansinis smurtas. Nebūtinai tai tie atvejai, kai neduodama pinigų. Pavyzdžiui, finansinis smurtas, kai moteris išeina į parduotuvę ir sulaukia klausimų, kodėl tiek daug išleido, ar to reikia, ar tai būtina pirkti? Viskas suskaičiuojama, patikrinami pirkimo čekiai, kiekvieną pirkinį ji turi apsiginti. Būna tokių atvejų, kai moteris sulaukia klausimų: „Tai kam tau apatinis trikotažas, kam higieniai paketai, gal vaikui nereikia pirštinių“. Prie finansinio smurto priskiriami atvejai, kai žmogui neleidžiama mokytis, neleidžiama pradėti kokios nors veiklos. Buvo atvejis, kai vyras eidavo į moters darbovietę ir ten keldavo skandalus. Dėl to moteris buvo atleista iš darbo. Tai – finansinio smurto pavyzdys.
Yra ir seksualinis smurtas, kurio pirmieji požymiai – nepagarbūs komentarai, komplimentai ar nepageidaujami prisilietimai. Apie seksualinį smurtą mažai kalbama. Pirmi ženklai yra tai, kad nėra pareigos šeimoje, todėl seksualinis smurtas asocijuojasi kaip konkretus veiksmas. Prie seksualinio smurto priskiriami nepadorūs, įžeidžiantys juokeliai, lietimas tų vietų, kai žmogus nenori, kad jos būtų liečiamos.
– Kodėl aukos dažnai neskuba kreiptis pagalbos?
– Pagrindinės priežastys – baimė, gėda ir priklausomybė nuo smurtautojo. Kai kurie žmonės bijo, kad atskleista problema atneš daugiau bėdų, pavyzdžiui, vaikų atėmimą ar visuomenės smerkiančią reakciją. Kartais aukos nesuvokia, kad jų patiriamas elgesys yra smurtas. Yra baimė keisti gyvenimą. Pradėjus keisti gyvenimą, viskas yra nežinomybė, išėjimas į niekur. Yra tokių atvejų, kai žmonės supranta, kaip blogai gyvena, bet jie tai priima, su tuo susitaiko, jiems taip gerai. Yra tokių žmonių, kurie bijo ir nesuvokia, kad prieš juos yra smurtaujama. Buvo toks atvejis: moteris dirba, visais rūpinasi, bet namuose yra vyras, kuris nedirba, nieko nepadeda. Reikėjo kelių pokalbių su moterimi, kad ji suprastų, jog vyras šeimai neduoda jokios pridėtinės vertės. Jai buvo sunku suvokti: kaip aš be vyro būsiu? Gal tai patriarchalinės visuomenės sindromo likučiai: jei neturi vyro, tai su tavimi kažkas ne taip? Pakentėk, gal kas nors pasikeis.
Dar yra viešumo baimė pradėti skyrybų procesą. Kartais būna gėda pripažinti sau ir aplinkai, kad taip nevykusiai gyvenai. Vieni palaikys, o kiti – smerks. Dažnai šeimai skyrybos yra negarbė. Močiutė sako išsiskirti panorusiai savo anūkei: „Čia tavo kryželis, tai ir nešk“. Aukos sindromą ne tik pats žmogus sau įvaro, bet ir aplinka. Jei nėra palaikymo, tai labai sunku.
– Kada reikėtų kreiptis pagalbos?
– Jei gyvenimas su artimuoju kelia daugiau streso nei džiaugsmo, tai jau yra signalas. Kreiptis pagalbos reikia ne tada, kai situacija tampa nepakeliama, bet ir anksčiau, kai tik pastebimi pirmieji pavojingi ženklai. Policijos kvietimas yra paskutinis taškas, kai reikia rimtai susiimti ir priminėti svarbius sprendimus. Smurtas yra labai sąlyginis dalykas, nes kiekvienas žmogus yra su skirtinga gyvenimo istorija, su individualiu jautrumu, pažeidžiamumu. Vienam situacija gali atrodyti nekaltu juokeliu, o kitam – pasaulio pabaiga. Nėra konkrečios ribos, kada tai yra smurtas, o kada ne, išskyrus fizinį. Kalbant apie kitas smurto formas, tai subtilu ir individualu.
Smurtas artimoje aplinkoje – tai iššūkis, reikalaujantis ne tik drąsos pripažinti problemą, bet ir efektyvios pagalbos sistemos. Tokios organizacijos kaip Alytaus miesto Moterų krizių centras padeda žmonėms atrasti saugumą ir viltį naujai pradžiai. Jei susiduriate su smurtu arba pažįstate žmogų, kuriam reikia pagalbos, nedvejokite – kreipkitės į specialistus.
Alytaus miesto moterų krizių centras
Topolių g. 10-18, Alytuje.
+370 645 45287 Alytaus apskrityje
+370 700 700 55516 Lietuvoje